Saulius Klimašauskas

Saulius Klimašauskas

Saulius Klimašauskas. Nuotr. iš kn.: Kas yra kas Lietuvoje 2009: auksinis tūkstantmečio leidimas. – Kaunas, 2009, p. 761.

1965–1976 m. mokėsi Vilniaus 15-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Žvėryno gimnazija), kurioje buvo sustiprintas chemijos mokymas. 1976–1981 m. studijavo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, vėliau išvyko stažuotis į Maskvą, į M. Šemiakino bioorganinės chemijos institutą. Grįžęs pradėjo dirbti Taikomosios enzimologijos mokslo tyrimų institute. 1987 m. apgynė chemijos mokslo daktaro disertaciją. 1990–1994 m. stažavosi „Cold Spring Harbor Laboratory“ (JAV), Nobelio premijos laureato Richardo J. Robertso laboratorijoje. 1994 m. grįžęs į Lietuvą Biotechnologijos institute įsteigė DNR modifikacijos tyrimų laboratoriją, kurioje iki šiol dirba ir yra skyriaus vedėjas. Nuo 1999 m. – Vilniaus universiteto Biochemijos ir biofizikos katedros profesorius [1, 2]. 2000 m. Osakos universiteto (Japonija) kviestinis profesorius.

Pagrindiniai S. Klimašausko moksliniai darbai yra susiję su biochemijos ir biomedicinos mokslais, genetikos ir epigenetikos mokslo sritimis. Mokslininkas paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių tarptautiniuose mokslo žurnaluose, turinčiuose aukštą citavimo indeksą. Yra knygos studentams „Nukleorūgščių chemija“ autorius (Kaunas, 2008). S. Klimašauskas yra užregistravęs patentų tarptautinėje spaudoje [1]. S. Klimašausko atradimai naudojami stambių Vokietijos ir Lietuvos biotechnologijos firmų („Qiagen“, „Thermo Fisher Scientific“) produktuose [1, 3]. Biochemijos instituto mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Ypač svarbus atradimas epigenetinių tyrimų srityje atliktas 2011 m. bendradarbiaujant su Toronto universiteto prof. A. Petroniu [3, 5]. Mokslininkas dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, yra tarptautinių organizacijų narys [2].

Apie S. Klimašauską rašoma leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje“ [2], periodikoje, yra informacijos internete.

2011 m. S. Klimašauskas buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle „už nuopelnus mokslui“ [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Jovaiša, Andrius. Saulius Klimašauskas − lietuviškasis epigenetikos instrumentų virtuozas. – Iliustr., portr. // Veidas. – 2012, Nr. 3 (saus. 16), p. 24-25.
2. Klimašauskas Saulius. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje 2009: auksinis tūkstantmečio leidimas. – Kaunas, 2009. – P. 761.
3. Klimašauskas, Saulius. Ar išsiverš minotaurai iš mėgintuvėlio? : [Biotechnologijos instituto DNR modifikacijos tyrimų laboratorijos vedėjo prof. Sauliaus Klimašausko pasakojimas / užrašė] Gražina Kriščiukaitienė. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 2007, Nr. 10, p. 32-33.
4. Micevičiūtė, Gintarė. Vilniui nusipelnė ir Lenkijos miesto meras : keturioliktą kartą Vilniaus rotušėje pagerbti labiausiai sostinei nusipelnę žmonės. − Portr. // Lietuvos rytas. – 2011, gruod. 17, p. 27.
5. Petronis, Artūras. Per asmeninius ryšius tarp Lietuvos ir Toronto : [pokalbis su Toronto universiteto prof. A. Petroniu; taip pat apie S. Klimašauską] / kalbėjosi] Milda Kniežaitė. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2012, spal. 16, p. 14-15; Prieiga per internetą: <http://www.lzinios.lt/Mokslas/Per-asmeninius-rysius-tarp-Lietuvos-ir-Toronto>.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2012

Dalintis straipsniu: