Simonas Firkovičius

Simonas Firkovičius. Nuotr. iš kn.: Į Trakus paukščiu plasnosiu: Lietuvos karaimų poezija. – Vilnius, 1997, p. 101.

Simonas Firkovičius. Nuotr. iš kn.: Į Trakus paukščiu plasnosiu: Lietuvos karaimų poezija. – Vilnius, 1997, p. 101.

1914 m. su šeima evakavosi į Krymą. Mokėsi vienintelėje pasaulyje  Eupatorijos karaimų dvasinėje seminarijoje, kurią baigė 1919 m. 1920 m. grįžo į Trakus, buvo išrinktas dvasininku, vėliau vyr. dvasininku ir Karaimų dvasinės valdybos sekretoriumi. Buvo Trakų karaimų religijos ir kalbos mokyklos direktorius ir mokytojas. Iki pat mirties (62 metus) buvo Trakų  karaimų kenesos vyriausiuoju  dvasininku – hazanu. Sovietinės okupacijos metais Trakų kenesoje slaptai atlikdavo religines apeigas [8].
S. Firkovičiaus veikla nesiribojo vien Trakais. Tautinėje ir religinėje sferose jis glaudžiai bendradarbiavo su kitomis karaimų religinėmis bendruomenėmis, kurios iki karo dar gyvavo Vilniuje, Lucke, Haliče, Panevėžyje [3]. 1932 m. kartu su kitais įkūrė Vilniaus karaimų istorijos ir literatūros bičiulių draugiją. Tarpukario metais pradėjo statydinti Trakuose karaimų nacionalinį muziejų (dabar šiose patalpose įrengta Trakų istorijos muziejaus karaimų buities ir kultūros ekspozicija) [5]. Prasidėjus karui, o ypač pokario laikotarpiu, nutrūko ryšiai tarp bendruomenių, iširo bendras religinis ir tautinis karaimų gyvenimas.Liko viena veikianti Trakų kenesa tik dėl to, kad  S. Firkovičius neatsisakė  dvasininko pareigų ir išlaikė vienintelę buvusioje Sovietų Sąjungoje ją veikiančią ir visapusiškai rūpindavosi tikinčiaisiais [3, 10]. Sovietinės okupacijos metais Trakų kenesoje jis slaptai atlikdavo religines apeigas [8].
Mirė ir palaidotas Trakuose, naujosiose karaimų kapinėse (Žalioji g.). Antkapis įrengtas 1988 m. Paminklas – stačiakampė plokštė. Joje iškaltas įrašas ( karaimų kalba): ,,Karaimų dvasininkas / vyriausiasis hachanas / mūsų poetas / Firkovičius / Simonas / Adolfovičius / 1897.11. 28 – 1982. 04. 18 / Teišlieka jo atmintis tautoje“ [4].

S. Firkovičius yra daug nuveikęs kaip gimtosios kalbos ir karaimų tikybos mokytojas, folkloro puoselėtojas, rankraščių saugotojas. Jo surinkta  karaimų rankraščių kolekcija 1983 m. perduota į Lietuvos Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos Rankraščių skyriaus fondus [1]. Jis sudarė karaimų maldų ir giesmių rinkinį karaimų kalba ,,Koltchalar“ (1935 m) [8]. 1938 m. parašė knygą apie Lenkijos karaimus ,,O karaimach w Polsce“ (1938 m.).
S. Firkovičius buvo ne vien dvasininkas ir mokytojas. Didelę kultūros vertybę sudaro originali S.Firkovičiaus kūryba – poezija, dramaturgija, vertimai. Jis parašė pjesių mėgėjų teatrui: ,,Du gyvenimai / Eki tirlik (1935), ,,Namų draugas / Dostu juvniun“ (1937 m.), ,,Tikras užmokestis / Kerti jal“ (1938 m.). Jose minimi realūs Trakų karaimų bendruomenės gyvenimo faktai, pašiepiamos žmogiškosios ydos [8].

1997 m. Lietuvos valstybė ir Lietuvos karaimų bendruomenė minėjo karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600–tų metų jubiliejų. Šios sukakties proga buvo  išleista Lietuvos karaimų poezijos rinktinė ,,Čypčychlej učma Trochka : Lietuva karajlarnyn jyrlary = Į Trakus paukščiu plasnosiu“ (Vilnius, 1997). Čia paskelbta ir nemaža S. Firkovičiaus eilėraščių. Tarp jų yra keletas, skirtų Trakams: „Vėl gimtinėje“, „Šviesūs prisiminimai“, „Daina apie kybynus“, „Trakų mieste“, „Penktadienio kvapai“ ir kt. Rinktinės pavadinimas ,,Į Trakus paukščiu plasnosiu“ yra S.Firkovičiaus eilėraščio ,,Penktadienio kvapai“ pirmoji eilutė [6]. Kaip rašo Karina  Firkavičiūtė, eilėraščiuose ,,jis gebėjo meniškai atskleisti plačią žmogaus jausmų gamą, bendruomenės gyvenimo aktualijas, mažo Trakų miestelio išgyvenimus ir istoriją“ [1].
Su Trakų ir karaimų istorija labai glaudžiai susijęs ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto vardas. Pagal padavimus apie kunigaikštį S. Firkovičius yra sueiliavęs dvi balades. Viena jų vadinasi ,,Karžygis“ (Alankasar“), kita,  dar populiaresnė, Alfonso Bukonto išversta į lietuvių kalbą – „Stebuklingas didžiojo kunigaikščio žirgas“ (,,Batyr bijnin tamaša aty“) [6]. Šio kūrinio pagrindą sudaro legenda apie kunigaikščio Vytauto žirgą, kuris išgelbėjo Trakų karaimus nuo potvynio [2, 11].
S. Firkovičius vertė į karaimų kalbą lietuvių, lenkų, rusų poetų eilėraščius, taip pat ir Adomo  Mickevičiaus kūrinius [2, 4].

Apie S. Firkovičių rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [8], „Lietuvių enciklopedijoje“ [2], „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [4, 5], leidinyje „Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945“ [10], lietuvių diplomatės, vertėjos, žurnalistės Halinos Kobeckaitės knygoje „Karaimų istorijos pėdomis“ [9], periodikoje.

1992.m. Trakuose vyko tarptautinė konferencija S. Firkovičiaus mirties 10–osioms metinėms. Konferencijoje dalyvavo karaimai iš Lietuvos, Lenkijos, Krymo, Italijos [7, 13].
1997 m. Vilniuje buvo iškilmingai paminėtos  100–osios S. Firkovičiaus metinės [14].
Šio jubiliejaus proga S. Firkovičiaus proanūkė Natalija Lamčari-Leonavičienė paskyrė eiles savo  žymiam proseneliui ,,Kilnus ir brangus senoli“ [12].

1997 m Trakuose, Karaimų gatvėje ant namo Nr. 42 buvo atidengta memorialinė lenta S. Firkovičiui. Lentoje užrašyta: ,,Šiame name /1920 – 1982 / gyveno ir dirbo karaimų / tautinės kultūros puoselėtojas / poetas, vyresnysis dvasininkas / Simonas Firkovičius / Karaj Din Jesisi /1897 – 1982“. Šis namas turi turtingą istoriją ir yra įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą [5].

Eilėraštyje ,,Šviesūs prisiminimai“ (1920 m.) Simonas Firkovičius rašė: ,,Aplankius tiek gražių kraštų, / Širdis man viena sako, / Kad jau užtenka tų vaizdų, / Vis vien gražiausia Trakuos“ [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Firkavičiūtė, Karina: [apie Simoną Firkovičių]. – Portr. // Šiaurės Atėnai. – 1997, birž. 21, p. 8.
2. Firkovič Simonas Severinas: [biografija]. – Bibliogr.: 1 pavad. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.), 1955. – T. 6, p. 271.
3. Firkovičius, Mykolas. Simonas Firkovičius – karaimų religinės ir tautinės dvasios puoselėtojas. – Iliustr. // Galvė. – 1992, lapkr. 20, p. 3.
4. Firkovičius, Romualdas. Simono Firkovičiaus kapas. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 88 – 89.
5. Firkovičius, Romualdas. Simono Firkovičiaus namas [Trakai, Karaimų g. 42].  – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 80 – 81.
6. Firkovičius, Simonas (1897 – 1982): [eilėraščiai. Su prierašu apie autorių]. – Portr. // Čypčychlej učma Trochka: Lietuva   karajlarnyn jyrlary = Į Trakus paukščiu plasnosiu: Lietuvos karaimų poezija. – Vilnius, 1997. – P. 101-187.
7. Kobeckaitė, Halina. Apie prabėgusį bejėgį laik: [apie 1992 m. Trakuose vykusią  tarptaut. konferenciją S. Firkovičiaus mirties 10–osioms metinėms paminėti]. – Iliustr. // Galvė.– 1992, lapkr. 20, p. 2.
8. Kobeckaitė, Halina. Firkovič Simon (Simonas Firkovičius) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 6, p. 115.
9. Kobeckaitė, Halina. Simonas Firkovičius – viena iškiliausių XX a. karaimų kultūros figūrų. – Iliustr. // Kobeckaitė, Halina. Karaimų istorijos pėdomis. – Trakai, 2022. – P. 25–35.
10. Kobeckaitė, Halina. Lietuvos karaimų tautinio tapatumo išsaugojomas: dvasininkų vaidmuo: [taip  pat apie Simoną Firkovičių]. – Santr. angl. // Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900 – 1945. – Vilnius, 2006. – P. 67 – 79.
11. Kobeckaitė, Halina: [apie S. Firkovičių; baladė Batyr bijnin tamaša aty = Stebuklingas didžiojo kunigaikščio žirgas // Kobeckaitė, Halina. Lietuvos karaimai. – Vilnius, 1997, – P. 75 – 83, 115 –118.
12. Lamčari – Leonavičienė, Natalija: [eilėraštis ,, Kilnus ir garbingas senoli“,  skirtas S. Firkovičiui] // Paparčio žydėjimas: Trakų krašto literatų kūrybos almanachas. – Trakai, 2001. – P. 118 –119.
13. Nemeikaitė, Sigita. Karaimiškosios Mekos šviesa kasdienėje būtyje: [apie 1992 m. Trakuose vykusią  tarptaut. konferenciją S. Firkovičiaus mirties 10–osioms metinėms paminėti]. – Portr. // Galvė. – 1992, lapkr. 20, p. 2.
14. Rajackienė, Aldona. Paminėtos Simono Firkovičiaus 100– osios gimimo metinės. – Portr. // Galvė.– 1997, gruod. 5, p. 2.

Parengė: Julija Pulokienė (Trakų viešoji biblioteka), 2009; 2023

Dalintis straipsniu: