Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Stasys Šalkauskis

Gyvenimo datos:1886 05 15 - 1941 12 04
Gimimo vieta:Ariogala (Raseinių r.)
Veikla:filosofas, pedagogas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Šalkauskienė, Julija. Į idealų aukštumas: atsiminimai apie prof. Stasį Šalkauskį. – Vilnius, 1998. Knygos viršelis

Šalkauskienė, Julija. Į idealų aukštumas: atsiminimai apie prof. Stasį Šalkauskį. – Vilnius, 1998. Knygos viršelis

1905 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1905–1911 m. mokėsi Maskvos (Rusija) universiteto Teisės fakultete. 1905–1908 m. gyveno Maskvoje. 1908 m. pašlijus sveikatai apsigyveno Samarkande (Turkestanas, dabar Uzbekija). Į Maskvą atvažiuodavo tik tvarkyti studijų formalumų. 1911–1915 m. dirbo Samarkande teisininku. 1915–1916 m. buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Šveicarijoje. 1915–1920 m. studijavo filosofiją Fribūro katalikų universitete. 1920 m. S. Šalkauskiui buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. 1920 m. grįžo į Lietuvą. 1921–1940 m. gyveno Kaune. 1921–1922 m. leido tautinę kultūrą propaguojantį žurnalą „Romuva“. 1921–1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose. 1922–1940 m. dirbo Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), Teologijos-filosofijos fakultete. 1922 m. buvo Lietuvos universiteto Filosofijos katedros docentas, vėliau – ekstraordinarinis profesorius. Dėstė bendrąją mokslinio darbo metodiką, filosofijos įvadą, logiką, kultūros filosofiją, estetiką ir pedagogiką. Buvo vienas iš Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigėjų. 1927 m. išrinktas Ateitininkų federacijos vadu. Nuo 1928 m. buvo Lietuvos universiteto ordinarinis profesorius, Pedagogikos katedros vedėjas. 1932–1934 m. – katalikų kultūros žurnalo „Židinys“ vyriausiasis redaktorius. 1933 m. prof. Stasiui Šalkauskiui suteiktas LKMA tikrojo nario akademiko mokslinis vardas. 1938–1940 m. buvo akademijos pirmininkas. 1939 m. S. Šalkauskis išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi. Sovietinės okupacijos metu atleistas iš rektoriaus pareigų, uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą, pašalintas iš profesūros. 1940–1941 m. gyveno Vilniuje. Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose, tėvų namuose. Palaidotas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo kapinėse [2, 5, 7, 8, 11]. 2000 m. Šv. Petro ir Povilo kapinėse S. Šalkauskiui pastatytas naujas antkapinis paminklas – Rūpintojėlio skulptūra (skulpt. Donatas Lukoševičius, Aloyzas Toleikis) [4].

S. Šalkauskis – žymus XX a. pirmosios pusės filosofas ir pedagogas. Parengė veikalą apie Lietuvą prancūzų kalba „Sur les Confins de deux Mondes“ („Ant dviejų pasaulių ribos“, 1919), parašė didžiąją dalį veikalo prancūzų kalba „La Lithuanie religieuse“ (1919), išleisto kunigo dr. A. Viskantos vardu. Parašė lietuvių kalba studijas „Kultūros filosofijos metmens“ (1926), „Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai“ (1926, 1933), „Filosofijos įvadas“ (1928), „Visuomeninis auklėjimas“ (1927–1932), „Ateitininkų ideologija“ (1933, 1954), „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ (1933), „Bendroji filosofijos terminija“ (1938). Daug mažesnių studijų ir straipsnių išspausdinta žurnaluose „Ateitis“, „Draugija“, „Židinys“, „Logos“, „Romuva“, „Švietimo darbas“, „Gimtoji kalba“, „Tiesos kelias“, „Naujoji Romuva“, taip pat įvairiuose mokslo darbų rinkiniuose [2, 11]. Nemaža S. Šalkauskio kūrybos dalis liko rankraščiuose, kuriuos ne visus pavyko išsaugoti. Didelė archyvo dalis buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu. Sutvarkyta išlikusi profesoriaus archyvo dalis saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje [11].
1990 m. Lietuvoje pradėti rengti S. Šalkauskio devynių tomų „Raštai“ serijai „Iš Lietuvos filosofijos palikimo“. Tai autentiškiausias ir pilniausias „Raštų“ leidimas, kuriame paskelbtas beveik visas svarbiausias profesoriaus kūrybinis palikimas: ankstyvoji filosofija, filosofinės terminijos studijos, darbai iš socialinės filosofijos, tautinės ir religinės problematikos, politologijos ir pedagogikos raštai, epistoliniai kūriniai [11]. Išleisti S. Šalkauskio „Rinktiniai raštai“ (Vilnius, 1992), „Pedagoginiai raštai“ (Kaunas, 1991).

Eretas, Juozas. Stasys Šalkauskis, 1886–1941. – Brooklyn, 1960. Antraštinis puslapis

Eretas, Juozas. Stasys Šalkauskis, 1886–1941. – Brooklyn, 1960. Antraštinis puslapis

1960 m. Brukline (JAV) buvo išleista filosofo Juozo Ereto, pirmojo S. Šalkauskio gyvenimo tyrinėtojo, buvusio kolegos Vytauto Didžiojo universitete, didelės apimties monografija „Stasys Šalkauskis, 1886–1941“. Čia pateikiami ir S. Šalkauskio parašyti „Mano atsiminimai iš gimnazijos laikų“ (jie buvo spausdinti  1929 m. „Aušroje“). Knyga buvo išleista kunigo Juozo A. Karaliaus lėšomis. Yra S. Šalkauskio bibliografija, pavardžių rodyklė [2].
1998 m. išleista profesoriaus žmonos, pedagogės ir dailininkės Julijos Šalkauskienės atsiminimų knyga „Į idealų aukštumas: atsiminimai apie prof. Stasį Šalkauskį“ [7]. Atsiminimai su didelėmis pertraukomis rašyti 1980–1985 m. Knyga iliustruota nuotraukomis iš filosofo sūnaus Juliaus Šalkauskio asmeninio archyvo. Spausdinamos S. Šalkauskio laiškų ištraukos.
110-ųjų filosofo gimimo metinių proga Šiauliuose organizuota mokslinė konferencija, kurios medžiaga paskelbta Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Filosofija. Sociologija“ 4-ame numeryje (Vilnius, 1996). Konferencijos, skirtos S. Šalkauskio 60-osioms mirties metinėms, medžiaga išspausdinta „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ 20-ame tome (Vilnius, 2002). Apie filosofą rašoma Roko Subačiaus knygoje „Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai“ [5], Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [1], knygoje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), leidinyje „Mūsų švyturiai: Trumpos biografijos – nekrologai“ (Vilnius, 1992) ir kt.

1939 m. S. Šalkauskis atstovavo Vytauto Didžiojo universitetui Vilniaus grąžinimo iškilmėse Kaune. Prakalboje visuotiniame studentų susirinkime 1939 m. spalio 11 d. profesorius kalbėjo: „Be Vilniaus mes buvome tik Kauno Lietuva, bet ne Lietuva apskritai. Vilnius yra mums mūsų brangiausių tradicijų židinys. Be jo mes būtume tauta be istorinių tradicijų, kitaip tariant, be praeities […] Vilniuje yra mūsų brangiausios religinės ir tautinės šventovės. Be jo mes esame tauta be svarbiausios šventovės. Pagaliau Vilnius yra mūsų sostinės ilgametė buveinė. Vilnių sukūrė ilgų amžių ir daugelio kartų pastangos ir dargi viso krašto pastangos. Čia Lietuvos kraštas kaupė per ilgus amžius visa, kas buvo gražiausia, brangiausia, švenčiausia. Tik tokia vieta tegali būti kraštui ir tautai tikra sostinė. Be Vilniaus mes esame be sostinės“ [7, p. 127-129].

Apie savo pirmąjį lankymąsi Vilniuje 1904 m.  pavasarį S. Šalkauskis rašė atsiminimuose iš  gimnazijos laikų: „Iš Kauno nuvykome geležinkeliu  į Vilnių, su kuriuo neblogai susipažinome. Čia irgi susipažinome su vienu kitu lietuvių veikėju. Iš Vilniaus  dar nuvykome į Trakus aplankyti lietuvių kunigaikščių pilies  griuvėsių, o iš ten jau išsiskirstėme į namus. Per šitą ekskursiją, iš kurios pasiliko geriausi įspūdžiai ir atsiminimai, turėjau progos įsitikinti, kiek panašios ekskursijos yra naudingos visais atžvilgiais“  [2, p. 16].
Vilniuje, Žygimantų gatvėje (tuo metu Žygimanto g. 20), S. Šalkauskis su šeima gyveno 1940–1941 m. pas savo vyresnįjį brolį, profesorių Kazį Šalkauskį [7, 10]. „Buvo tai viena iš naujesnių Vilniaus gatvių,  plati ir švari, apsodinta medžiais. Gana gražiai atrodė ir mūrinis namas“, – vėliau pasakojo  Alina Skrupskelienė [2]. 1940 m. uždarius Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, S. Šalkauskiui buvo pasiūlyta dėstyti pedagogiką su J. Vabalu-Gudaičiu Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Tačiau negavo Švietimo komisariato patvirtinimo, todėl negalėjo dirbti akademinio darbo. Susirašinėjo su Vilniaus universitetu ir Lietuvių katalikų mokslo akademija. Vėliau buvo grąžintas į Humanitarinių mokslų fakultetą profesoriumi ir Pedagogikos katedros vedėju, bet dėl sveikatos būklės dirbti nebegalėjo [2, 7, 11].

1991 m. rugsėjį Vilniuje, Žygimantų g. 10 (Senamiesčio seniūnija), minint S. Šalkauskio 50-ąsias mirties metines, profesoriaus atminimui atidengta memorialinė lenta. Lentoje yra filosofo bareljefas ir įrašas: „Šiame name 1940–1941 m. gyveno profesorius Stasys Šalkauskis, 1886–1941, žymus lietuvių tautos filosofas ir pedagogas“ [8, 9, 10].

S. Šalkauskio pavardė iškalta skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minima 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta 2009 m. Vilniaus Vingio parke [3].

2008 m. Pavilnio Strelčiukų kvartale (Naujosios Vilnios seniūnija) Stasio Šalkauskio vardu pavadinta gatvė [1].

1991 m. įsteigta Stasio Šalkauskio premija už tautos kultūros, meno ir filosofinės minties ugdymą, kas antri metai skiriama jo gimimo dieną (gegužės 16 d.) [11].

Pirmoji S. Šalkauskio bibliografija, apimanti 1911–1936 m., buvo išspausdinta „Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbų“ 2-ame tome (Kaunas, 1937). Juozo Ereto knygoje „Stasys Šalkauskis, 1886–1941“ paskelbta papildyta S. Šalkauskio darbųbibliografija. Bibliografiją sudaro raštai apie S. Šalkauskį, S. Šalkauskio raštai: atskiri leidiniai, straipsniai, vertimai, laiškai [2].
2006 m. balandį žurnale „Tarp knygų“ išspausdinta Olgos Zimarevos sudaryta S. Šalkauskio biobliografija [11]. 2011 m. kovą žurnale „Tarp knygų“, minint S. Šalkauskio 125-ąsias gimimo metines, paskelbtas papildomos literatūros sąrašas [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Šalkauskis Stasys: Filosofas, VDU rektorius (1886 05 4/16 – 1941 12 04). – Portr., iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 394.
2. Eretas, Juozas. Stasys Šalkauskis, 1886–1941. – Brooklyn, 1960. – XXIII, 278 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 253-263. – Vardų r-klė: p. 265-278.
3. Gaidukaitė, Rugilė. „Vienybės medis“ jau įleido šaknis. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2009, liep. 7, priedas „Tūkstantmetis“, p. 11.
4. Jankuvienė, Rūta. S. Šalkauskio kapą papuošė Rūpintojėlio skulptūra. – Iliustr. // Respublika. – 2000, lapkr. 3, p. 21.
5. Subačius, Rokas. Filosofas, ugdęs Gyvąją dvasią: [Stasys Šalkauskis] // Subačius, Rokas. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai. – Vilnius, 2005. – P. 115-129.
6. Sukanka 125 metai, kai gimė filosofas, pedagogas, visuomenės veikėjas, lietuvių tautos ideologas Stasys Šalkauskis (1886-1941): [bibliografija] // Tarp knygų. – 2011, Nr. 3, p. 42-43.
7. Šalkauskienė, Julija. Į idealų aukštumas: atsiminimai apie prof. Stasį Šalkauskį. – Vilnius, 1998. – 254, [1] p.: iliustr.
8. Stasys Šalkauskis. Lietuvai ir pasauliui [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-03-12]. Prieiga per internetą: <http://lietuvai.lt/wiki/Stasys_%C5%A0alkauskis>.
9. Trečioji mokslo ir meno Sinoikija Lietuvoje. Aidai [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-03-13]. Prieiga per internetą: <http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=7967&Itemid=502>.
10. Urbonaitė, Audronė. Žygimantų gatvės legenda – šimtametis namas ir jo gyventojai: [taip pat apie prof. Šalkauskio gyvenimą Vilniuje; minima S. Šalkauskio garbei atidengta memorialinė lenta]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2011, gruod. 19, priedas „Vartai“, p. 8-9.
11. Zimareva, Olga. Stasys Šalkauskis: [biobibliografija]. – Portr., iliustr. // Tarp knygų. – 2006, Nr. 4, p. 22-35.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2013

Susijusi informacija