Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 483 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Stepas Jukna

Gyvenimo datos:1910 08 02 - 1977 03 28
Gimimo vieta:Raseiniai
Veikla:teatro aktorius
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)

Aleksaitė, Irena. Stepas Jukna. – Vilnius, 1974. Knygos viršelis

Gimė tarnautojo šeimoje. Mokėsi Raseinių ir Alytaus gimnazijose, 1928–1931 m. mokėsi Valstybės teatro Vaidybos mokykloje Konstantino Glinskio kurse. 1931–1935 m. vaidino Valstybės teatro Šiaulių skyriuje, o 1935–1936 m. Klaipėdos skyriuje. 1936–1940 m. dirbo Valstybės teatre Kaune, o 1940–1977 m. vaidmenis atliko Vilniaus valstybinio dramos teatro scenoje [3, 4]. Taip pat vaidino keliuose kino filmuose [6]. Stepui Juknai 1970 m. buvo suteiktas Lietuvos liaudies artisto vardas [3]. Aktorius mirė Vilniuje ir palaidotas Antakalnio kapinėse. 1980 m. buvo pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Vytautas Mačiuika, archit E. Račiūnienė) [3, 4, 10].

Aktorius S. Jukna sukūrė apie šimtą vaidmenų teatre ir kine [5]. Svarbesni vaidmenys teatre: Brigela (C. Gozzi Princesė Turandot, 1931), Gytis (V. Mykolaičio-Putino Valdovas, 1932), Mortimeras, Ferdinandas (F. Schillerio Marija Stiuart, 1935; Klasta ir meilė 1949), Gajevas (A. Čechovo Vyšnių sodas, 1937, 1945), Edgaras (W. Shakespeare’o Karalius Lyras, 1937), Hertas (H. Heijermanso Viltis, 1940), Jakovas, Baronas (M. Gorkio Priešai, 1946; Dugne, 1964), Juodasis Metraštininkas (Just. Marcinkevičiaus Mindaugas, 1969), Gregoris (A. Millerio Kaina, 1970). Geriausiu aktoriaus vaidmeniu laikomas Tyzenhauzas Balio Sruogos dramoje „Apyaušrio dalia“ (1956 [4].
S. Jukna – vienas ryškiausių romantinių lietuvių aktorių. Vaidybai būdinga išskirtinis plastinis raiškumas, dramatiniams vaidmenims – tragiška aistringa intonacija [4]. Su romantizmo kryptimi siejasi šie Stepo Juknos aktorinės kūrybos ypatumai: audringas emocionalumas, veržli dramatinė ekspresija, aistringas kovingumas, visuomeninių negerovių smerkimo patosas. Pats aktoriaus individualumas į jam paskirtas roles atneša tam tikrą pakilumą, išdidumą, efektingą išorinę plastiką bei konfliktus su aplinka, kurie išskiria S. Juknos sceninius personažus iš kitų ir suteikia jiems aktyvaus socialinio kovingumo, humaniškumo bruožų [9].

Teatrologė Irena Aleksaitė parašė monografiją „Stepas Jukna[2]. Knygoje rašoma apie aktoriaus vaikystę, artimuosius, mokslus ir studijas, pirmuosius aktorinės karjeros žingsnius, talentą būti aktoriumi. Plačiai nagrinėjami tragediniai romantiniai vaidmenys ir aptariamos dramatinio herojaus spalvos, taip pat pateikiamos partnerių – bendražygių nuomonės apie šio aktoriaus sukurtus vaidmenis [2]. Apie aktorių S. Jukną rašoma knygose „Lietuvių teatro istorija“ [6], „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ [4], žymaus lietuvių teatrologo Vytauto Maknio „Raštuose“ [7]. Apie šį aktorių prisiminimų forma rašė Irena Aleksaitė knygoje „Be grimo: šelmiški prisiminimai“ [1]. Knygoje aprašomos artisto asmeninės savybės, išvaizda, vaidmenys ir spektakliai. Teatrologė vadina aktorių Scenos Riteriu. Yra užrašyta aktoriaus Audrio Chadaravičiaus ir Stepo Juknos šeimos narių atsiminimų [5], kino kritikės Rūtos Oginskaitės surinktas Prisiminimų skiautinys apie Stepą Jukną“ [8].
Romos Pauraitės-Puplauskienės knygoje „LTV filmai ir jų kūrėjai“ rašoma apie aktoriui skirtą dokumentinį filmą „Scenos kunigaikštis“ (rež. L. Lingytė, operat. H. Trumpakojis), sukurtą 2001 m. [9].

Aktorius gyveno Vilniuje nuo 1940 metų. Nuo tada 35-erius metus dirbo Vilniaus akademiniame dramos teatre (dabar Lietuvos nacionalinis dramos teatras), kur suvaidino daugybę vaidmenų.

Ant namo, esančio Vilniuje A. Vienuolio g. 13 a. (Naujamiesčio seniūnija), kur aktorius gyveno 1960–1977 m., buvo atidengta memorialinė lenta [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Aleksaitė, Irena. Be grimo: šelmiški prisiminimai. – Vilnius, 2004, p. 238-243.
2. Aleksaitė, Irena. Stepas Jukna. Lietuvos TSR teatro draugija. – Vilnius, 1974. – 79 p., [16] portr., iliustr. lap.: iliustr., portr.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės: [žinynas]. – Vilnius, 2011, p. 171.
4. Jukna Stepas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 8, p. 765-766.
5. Juknienė, Emilija, Juknaitė, Dagna. Paskutinis iš frako epochos: [pokalbis su akt. S. Juknos žmona E. Jukniene ir dukra D. Juknaite su Audrio Chadaravičiaus pasisakymu / užrašė] Ferdinandas Kauzonas. – Iliustr. // Respublika. – 1995, rugs. 2, p. 22.
6. Lietuvių teatro istorija. – Vilnius, 2002. – Kn. 2: 1935-1940, p. 327-328.
7. Maknys, Vytautas. Raštai. – Vilnius, 2009. – T. 2, p. 502 ir kt.
8. Oginskaitė, Rūta. Prisiminimų skiautinys apie Stepą Jukną // Lietuvos scena. – Iliustr. – 2013, Nr. 2 (31), p. 36-40; Prieiga per internetą: <http://www.menufaktura.lt/?m=1052&s=65487>.
9. Pauraitė-Puplauskienė, Roma. LTV filmai ir jų kūrėjai. – Vilnius, [2009], p. 353-354.
10. Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984, p. 167-168.

Parengė: Milda Kazernovičiūtė (VCB), 2019