Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 465 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Šv. Juozapas

Gyvenimo datos:I a.
Gimimo vieta:nežinoma
Veikla:šventasis, darbininkų (ypač stalių), šeimos, laimingos mirties globėjas
Pagerbimas: Paminklas (Vilniaus miestas)

Morkus, brolis. Juozapas iš Nazareto: tikras žmogus. – [Steponiškės, Zarasų r.], 2016. Knygos viršelis

Morkus, brolis. Juozapas iš Nazareto: tikras žmogus. – [Steponiškės, Zarasų r.], 2016. Knygos viršelis

Ephraïm. Juozapas: naujojo tūkstantmečio tėvas. – Vilnius, [2011]. Knygos viršelis

Ephraïm. Juozapas: naujojo tūkstantmečio tėvas. – Vilnius, [2011]. Knygos viršelis

Juozapas (I a.) – Švč. Mergelės Marijos sužadėtinis. Šv. Juozapas – vienas svarbiausių ir labiausiai garbinamų Bažnyčios šventųjų, Visuotinės Bažnyčios globėjas. Jo šventė – kovo 19 dieną.

Šventasis Juozapas buvo kilęs iš karališkos Dovydo giminės. Tačiau amatas rodo, kad jis nebuvo turtingas. Juozapas buvo dailidė, labai religingas ir gero būdo. Gyveno Betliejuje,  Erodo persekiojimas privertė Juozapą su šeima bėgti į Egiptą, iš kur grįžo į Nazaretą ir ten gyveno ligi mirties.
Vienintelis tikras šaltinis apie Juozapo gyvenimą yra Evangelijos – Mato ir Luko. Juozapas buvo Marijos sužadėtinis. Sužinojęs, kad ji tapo nėščia, norėjo ją atleisti. Angelo per sapną įspėtas, kad vaisius yra iš Šventosios Dvasios, parsivedė ją į namus (Mt 1, 18-24). Prieš gimstant Jėzui Kristui ėjo su sužadėtine į Betliejų užsirašyti pagal imperatoriaus Augusto paskelbtą gyventojų surašymą (Lk 2,4). Evangelijose Juozapas minimas pasakojant tik apie Jėzaus Kristaus gimimą ir vaikystę [9].
Juozapui teko Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus tėvo vaidmuo. Jėzus klausė jo kaip tikro tėvo. Bažnyčia ypač gerbia Juozapą kaip globėją. 1859 m. sausio 30 d. popiežius Pijus IX įteisino nuolatinį jo kultą, o 1870 m. gruodžio 8 d. savo dekretu Quemadmodum Deus paskelbė jį Visuotinės Bažnyčios globėju. Juozapo kultas paplitęs visame pasaulyje. Juozapas yra šeimos tėvų globėjas, visų dirbančiųjų globėjas, ypač tų, kurie apdoroja medieną, jis globoja benamius, keliautojus. Jo prašoma lengvos mirties [5].

1.	Dosenbach, Stephan. Šventasis Juozapas: mąstymai ir maldos pagal Evangelijų tekstus. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Dosenbach, Stephan. Šventasis Juozapas: mąstymai ir maldos pagal Evangelijų tekstus. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Apie šv. Juozapą nemažai rašyta ir seniau, ir dabartiniais laikais. Nemažai yra iš įvairių kalbų verstos literatūros. Lietuvių kalba dar XX a. pr. buvo išleista šventojo Jono Bosko (Giovanni Bosco), žymaus italų katalikų kunigo, pedagogo iš italų kalbos Jurgio Baltrušaičio versta knyga „Gyvenimas švento Juozapo, švenčiausios Marijos vyro ir tikėto Jėzaus Kristaus tėvo“ (Vilnius, 1906). Galima paskaityti XIX a. gyvenusio kunigo Stefano Dosenbacho (Dosenbach, Stephan, 1822–1894) iš vokiečių kalbos verstas ir dviejų skirtingų leidimų sulaukusias knygas-maldynus [1, 2]. 2016 m. lietuvių kalba išleista Tiberiados bendruomenės įkūrėjo brolio Morkaus (Marc) knygelė „Juozapas iš Nazareto: tikras žmogus“ [8]. „Knygoje juntamas brolio Morkaus labai asmeniškas ir gilus ryšys su šv. Juozapu. Apie šventąjį autorius rašo jautriai, laisvai ir su didele meile bei pasitikėjimu“ – leidinio įžangoje rašo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Beje, šioje knygoje aprašytas labai įdomus, legendomis apipintas kultūros paveldo objektas – keistai atsiradę stebuklingi Loreto (JAV) koplytėlės laiptai, kurie neįprastai sukonstruoti ir padaryti visai be vinių. 2011 m. lietuvių kalba išleista brolio Efraimo (Ephraïm) knyga „Juozapas: naujojo tūkstantmečio tėvas“ [3]. Žydų šeimoje gimęs ir į krikščionybę atsivertęs brolis, daugelio dvasingumo veikalų autorius,  naujoms kartoms giliai, prasmingai pristato šv. Juozapą kaip tėvystės pavyzdį. O dvasinės teologijos profesoriaus Paulo Molinario (Paolo Molinari) knygoje „Juozapas ir Marija: vienos sutuoktinių poros pašaukimas ir misija“ [7] taip pat rašoma apie Juozapą, pašauktą ne vien būti šalia Marijos ir teikti jai realią ir efektyvią paramą, bet ir elgtis taip, lyg būtų tikrasis Jėzaus tėvas. Knyga gali būti naudinga tiems, kurie Evangelijoje ieško rakto į savo šeimos gyvenimą.  Apie šv. Juozapą rašoma daugelyje knygų, kuriose pasakojama apie šventuosius, pvz. italų žurnalisto, daugelio biografinių knygų, veikalų istorijos bei meno temomis autoriaus Pjero Lazarinio (Piero Lazzarin) enciklopedinio pobūdžio knygoje „Šventųjų knyga“ [6] ir daugelyje kitų. Menotyrininkė, meno istorikė, profesorė dr. Laima Šinkūnaitė [11] ir kunigas doc. dr. Algimantas Kajackas [4] yra tyrinėję šv. Juozapo ikonografiją, paskelbę apie tai  darbų.

Kadangi Juozapas buvo Jėzaus globėjas, ikonografijoje jis vaizduojamas su Kūdikėliu Jėzumi. Pagrindinis Juozapo atributas yra migdolo žiedais pražydusi lazda [4, 5, 11].  Lietuvoje šv. Juozapo garbei yra pastatyta apie dvidešimt bažnyčių, nemažai koplyčių. Vilniuje, Dvarčionyse (Antakalnio seniūnija) yra paminklas šiam šventajam [10]. Tai skulptoriaus-dievdirbio, etninės kultūros puoselėtojo Gedimino Radzevičiaus sukurtas šv. Juozapo 6 m aukščio ąžuolinis koplytstulpis, pastatytas 1998 m. (žr. adresu).

Vilniuje šv. Juozapas įamžintas ir kitaip. Jeruzalės mikrorajone (Kalvarijų g. 325) yra Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija – aukštoji nevalstybinė mokykla, rengianti katalikų dvasininkus. Vilniaus kunigų seminarija įkurta 1582 m., praėjus vos 3 metams nuo Vilniaus universiteto įkūrimo. Seminarija – antra pagal senumą aukštoji mokykla Lietuvoje. 1998 m. seminarijai buvo suteiktas šv. Juozapo vardas (žr. adresu). Vilniaus Pilaitės mikrorajone yra Šv. Juozapo koplyčia.  

Literatūra ir šaltiniai

1. Dosenbach, Stephan. Šventasis Juozapas: mąstymai ir maldos pagal Evangelijų tekstus. – Vilnius, 2011. – 91, [1] p.
2. Dosenbach, Stephan. Šv. Juozapas: pagal evangelijų pasakojimą. – Kaunas, 1934. – 336 p.
3. Ephraïm. Juozapas: naujojo tūkstantmečio tėvas. – Vilnius, [2011]. – 214, [2] p.
4. Kajackas, Algimantas. Šventasis Juozapas. – Iliustr. // Šinkūnaitė, Laima, Kajackas, Algimantas. Lietuvos šventieji globėjai. – Kaunas, 2010. – P.50-55.
5. Lanzi, Fernando. Juozapas, Palaimintosios Mergelės Marijos sužadėtinis. – Iliustr. // Lanzi, Fernando, Lanzi, Gioia. Šventieji globėjai ir jų simboliai. – Vilnius, [2005]. – P. 40-42.
6. Lazzarin, Piero. Juozapas // Lazzarin, Piero. Šventųjų knyga: mažoji enciklopedija su Jono Pauliaus II paskelbtais šventaisiais. – Vilnius, [2011]. – P. 255-258.
7. Molinaris, Paolas. Juozapas ir Marija: vienos sutuoktinių poros pašaukimas ir misija / Paolo Molinari, Anne Hennessy. – Kaunas, 1998. – 53, [2] p.
8. Morkus, brolis. Juozapas iš Nazareto: tikras žmogus. – [Steponiškės, Zarasų r.], 2016. – 143, [1] p.: iliustr.
9. Pažėraitė, Aušra. Juozapas, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinis. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 32-33.
10. Radzevičius, Gediminas. Skulptorius G. Radzevičius praradęs turtą grįžo į kūrybą: [pokalbis, kuriame minima, kad G. Radzevičius sukūrė šv. Juozapo koplytstulpį Dvarčionyse / užrašė] Dalia Jazukevičiūtė. – Iliustr. // Respublika. – 2000, bal. 27, p. 26.  
11. Šinkūnaitė, Laima. Šv. Juozapas: kultas ir ikonografija. – Iliustr. // Artuma. – 2006, Nr. 6, p. 32.

Parengė: Zita Tiukšienė (VAVB), 2016

Susijusi informacija