Šv. Jurgis

Šv. Jurgis. Nuotr. iš kn.: Šinkūnaitė, Laima, Kajackas, Algimantas. Lietuvos šventieji globėjai. – Kaunas, 2010, p. 26.

Šv. Jurgis. Nuotr. iš kn.: Šinkūnaitė, Laima, Kajackas, Algimantas. Lietuvos šventieji globėjai. – Kaunas, 2010, p. 26.

Tai šventasis kankinys. Jo šventė – balandžio 23 d. Apie Jurgį yra išlikę pasakojimų, legendų. Manoma, kad jis buvo kilmingas karys. Pasak vienos legendos, imperatoriaus Diokleciano persekiojamam Jurgiui pasirodė Jėzus Kristus ir išpranašavo 7 metus kankinystės, per juos jis 3 kartus mirsiąs ir vėl prisikelsiąs. Išlikusi populiari legenda apie Jurgio kovą su slibinu, gyvenančiu ežere prie Silenos (Libija). Miesto gyventojai privalėjo slibinui kasdien aukoti gyvulius, o, kai jų nebeliko – savo sūnus ir dukteris. Kartą burtas kritęs ir karaliaus dukteriai. Jurgis, jau iškentėjęs tris kankinystes, pažadėjo slibiną nužudyti, jei miestiečiai įtikės Jėzų Kristų ir pasikrikštys. Šv. Jurgis įkūnijo eschatologinį arkangelo Mykolo, kovojusio su piktąja dvasia, įvaizdį [1]. Įsismarkavus krikščionių persekiojimui, šv. Jurgis atsisakė karinės tarnybos ir ėmė pamokslauti, teikdamas stiprybės tiems, kurie, bijodami kankinimų, norėjo išsižadėti krikščionybės. Jis buvo įmestas į kalėjimą ir žiauriai kankinamas, galiausiai jam nukirsta galva [5]. Mirė apie 300 m. balandžio 23 d. Lidoje (Palestina) ar Nikomedijoje (dab. Turkija) [1]. Čia buvo saugomas jo karstas [3].

Šventasis Jurgis pradėtas gerbti Rytuose, vėliau kryžiuočiai kultą išplatino ir Vakaruose. Lietuvoje jis yra vienas populiariausių šventųjų, kaime švenčiamos tradicinės Jurginės. Tikima, kad saugo nuo visų ligų. Tai arklių ir kitų gyvulių, taip pat ūkininkų globėjas. Šv. Jurgis yra daugelio valstybių, miestų globėjas [1]. Ypač gerbiamas Anglijoje [11]. Šv Jurgis yra Lietuvos ir Vilniaus arkivyskupijos globėjas [3].

Apie šv. Jurgį rašoma daugelyje knygų, kuriose pasakojama apie šventuosius, pvz., italų žurnalisto, daugelio biografinių knygų, veikalų istorijos bei meno temomis autoriaus Pjero Lazarinio (Piero Lazzarin) enciklopedinio pobūdžio knygoje „Šventųjų knyga“ [6], taip pat Fernando ir Gioia Lanzi knygoje „Šventieji globėjai ir jų simboliai“ [5] ir daugelyje kitų. Apie šv. Jurgio garbinimą LDK laikais yra minima Mindaugo Paknio sudarytoje knygoje „Šventieji vyrai, šventosios moterys: šventųjų gerbimas LDK XV-XVII a.“ [9]. Kunigas doc. dr. Algimantas Kajackas rašė apie šv. Jurgį, jo kultą ir vaizdavimą mene [2, 3]. Muziejininkė Alvyga Zmejevskienė rašė apie šv. Jurgį, su juo susijusias legendas, apie jo vaizdavimą lietuvių liaudies mene [10]. Menotyrininkė Marija Kuodienė, tyrinėjusi lietuvių liaudies skulptūrą, taip pat aptaria šv. Jurgio vaizdavimą [4]. Trumpai apie šį šventąjį rašoma enciklopedijose, yra straipsnių periodinėje spaudoje. Anglų kalba apie šv. Jurgį galima paskaityti „Penguin Books“ išleistame Jungtinėje Karalystėje gyvenusio ir daug bažnyčios istorijos temomis rašiusio Donaldo Atvaterio (Donald Attwater) (1892–1977) parengtame žodyne „The Penguin dictionary of saints“ [11] ir kt.

Meno kūriniuose šv. Jurgis vaizduojamas jaunas ir gražus, raitas ant balto žirgo, su spindinčiais šarvais, ietimi persmeigiantis slibiną. Pagrindinis šv. Jurgio atributas yra slibinas. Kiti atributai – vėliava su kryžiumi, karalaitė ir baltas žirgas [5]. Lietuvių liaudies mene vaizduojamas jojantis ant žirgo ir rankoje laikantis ietį, kuria duria į po kojomis besirangantį slibiną – blogio ženklą. Jo siužetas liaudies skulptūroje užima išskirtinę vietą [4, 10].

Šv. Jurgis yra įamžintas Vilniuje – čia jam pastatytas paminklas. Pastatą, esantį Gedimino pr. 20 (Naujamiesčio seniūnija), puošia didinga skulptūra, vaizduojanti šv. Jurgį, raitą ant žirgo, ilga ietimi duriantį drakoną. Ši realistinio stiliaus skulptūra, esanti ant pastato stogo, nuo seno buvo tarsi sostinės Gedimino prospekto vizitinė kortelė. Paminklą 2005 m. atkūrė skulptorius iš Marijampolės Kęstutis Balčiūnas. Skulptūros aukštis ir ilgis siekia penkis metrus, ji sveria 1200 kg ir yra padaryta iš lengvų kompozicinių medžiagų. Atkurtoji skulptūra yra kiek didesnė negu prieš 110 metų Gedimino prospektą puošusi betoninė. 1895 m. Vilniaus centre iškilęs pastatas iki 1940 m. buvo žinomas „St. George“ viešbučio vardu, o skulptūra visada buvo siejama su dabartiniu Gedimino prospektu. Šv. Jurgio skulptūra nugriauta 1944 metais, kai viešbutis apdegė ir ji buvo sugadinta [7, 8].

Š. Jurgio prospektu 1852– 1915 m. vadinosi centrinė, reprezentacinė Vilniaus miesto gatvė (dabar Gedimino prospektas).
Lietuvoje yra nemažai Šv. Jurgio titulo bažnyčių. Vilniuje taip pat yra Šv. Jurgio bažnyčia (K. Sirvydo g. 4).

Literatūra ir šaltiniai

1. Jurevičius, Algirdas. Jurgis. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 53.
2. Kajackas, Algimantas. Šventasis Jurgis. – Iliustr. // Šinkūnaitė, Laima, Kajackas, Algimantas. Lietuvos šventieji globėjai. – Kaunas, 2010. – P. 30-35.
3. Kajackas, Algimantas. Šventasis Jurgis. – Iliustr. // Kajackas, Algimantas. Lietuvos šventieji globėjai. –  Kaunas, 2006. – P. 26-31.
4. Kuodienė, Marija. Šv. Jurgio ir kitų šventųjų skulptūros. – Iliustr. // Jankevičienė, Algė, Kuodienė, Marija. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. – Vilnius, 2004. – P. 130-132.
5. Lanzi, Fernando. Jurgis Lydietis, kankinys. – Iliustr. // Lanzi, Fernando, Lanzi, Gioia. Šventieji globėjai ir jų simboliai. – Vilnius, [2005]. – P. 86-88.
6. Lazzarin, Piero. Jurgis // Lazzarin, Piero. Šventųjų knyga: mažoji enciklopedija su Jono Pauliaus II paskelbtais šventaisiais. – Vilnius, [2011]. – P. 296-297.
7. Mackonis, Vilius. Į Gedimino prospektą sugrįžo šv. Jurgis: ant atnaujinto pastato užkelta per karą suniokotos skulptūros kopija. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2005, lapkr. 29, priedas “Sostinė“, p. 1, 2.
8. Sugrįžo šv. Jurgio skulptūra. – Iliustr. // XXI amžius. – 2005, lapkr. 30, p. 1.
9. Šventieji vyrai, šventosios moterys: šventųjų gerbimas LDK XV-XVII a. – Vilnius, 2005, p. 10, 24, 26 ir kt.
10. Zmejevskienė, Alvyga. Šv. Jurgio skulptūra: [apie šv. Jurgį, jo vaizdavimą lietuvių liaudies mene]. – Iliustr. – Santr. angl. // Muziejus laikraštyje 2008-2009. – Trakai, 2011. – P. 87.
11. Attwater, Donald. George // Attwater, Donald. The Penguin dictionary of saints / Donald Attwater with Catherine Rachel John. – London, 1995. – P. 152-153.

Parengė: Zita Tiukšienė (VAVB), 2016

Dalintis straipsniu: