Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 574

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Šv. Mikalojus

Gyvenimo datos:apie 260-280 m. - 343 12 06
Gimimo vieta:Patara (Likija, dabar Turkija)
Veikla:šventasis, Myros vyskupas
Pagerbimas: Paminklas (Vilniaus miestas)

Šv. Mikalojus. Autorius nežinomas. Iliustr. iš kn.: Petkus, Viktoras. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004, p. 161.

Mikalojus (gr. Nikolaos) – tai vienas labiausiai gerbiamų šventųjų tiek Rytuose, tiek Vakaruose, tapęs lyg tiltu tarp jų [4]. Jis yra Kalėdų senelio prototipas, vaikų, mergelių, jūreivių, žvejų, kalinių ir kt. globėjas. Minimas gruodžio 6 d., jo mirties dieną.
Yra išlikę labai nedaug patikimų istorinių duomenų apie Mikalojaus gyvenimą, ne visi Mikalojaus gyvenimo faktai sulaukė istorinių paliudijimų [1]. Manoma, kad jis gimė Pataros uostamiestyje, pietvakarinėje Mažosios Azijos dalyje, dabartinės Turkijos teritorijoje, kilmingų ir pasiturinčių krikščionių šeimoje. Tėvams mirus, visas turtas atiteko Mikalojui, o šis nusprendė skirti jį geriems darbams. Pasak vieno iš žinomiausių pasakojimų apie šventąjį, proga tam pasitaikė netrukus. Vienas Pataros miesto gyventojas prarado visus savo turtus ir neturėdamas ko duoti kraičiui savo trims dukterims, negalėjo rasti joms vyrų. Neradus jokios išeities, šioms būtų tekę verstis prostitucijos amatu. Tai išgirdęs, Mikalojus naktį jiems pro langą įmetė auksinių pinigų kapšą. Tuomet vyresnioji duktė galėjo ištekėti. Per kitas dvi naktis Mikalojus tokiu pat būdu padėjo kitoms dviem dukterims [5]. Imperatoriaus Diokleciano krikščionių persekiojimo metais Mikalojus buvo įkalintas kartu su kitais krikščionimis. Laisvę atgavo Konstantinui 313 metais paskelbus vadinamąjį Milano tolerancijos ediktą, kuris leido krikščionims laisvai praktikuoti savo kultą. Tada atvyko į krašto sostinę Myrą, kur, mirus miesto vyskupui, buvo išrinktas į jo vietą. Apie šį Mikalojaus gyvenimo laikotarpį tradicija pasakoja, jog jis stebuklingai išgelbėjo tris karininkus, kurie, būdami neteisingai nuteisti mirti, meldė jo pagalbos.
Manoma, kad Mikalojus dalyvavo pirmajame visuotiniame Bažnyčios susirinkime Nikėjoje 325 metais. Ten jis pasmerkė arijonus. Stengdamasis apsaugoti savo vyskupiją nuo arijonybės įtakos, uždarinėjo pagoniškas šventyklas, tarp jų ir pačią svarbiausią savo krašte – deivės Artemidės šventyklą [5]. Šv. Mikalojus mirė, kaip manoma, 343 m.  gruodžio 6 dieną. Po mirties šventojo relikvijos ilsėjosi Myros katedroje. Gelbėjant jas nuo išniekinimo turkų antpuolio metu, buvo išgabentos į Barį (Italija), kur jos su pagarba perlaidotos 1087 m. Bario katedra tapo pasauliniu jo kulto centru [5, 14]. Tačiau Turkijos archeologai mano, kad šventojo palaikai tebėra jų šalyje, Antalijos provincijoje, Demrės, pastatytos ant Myros griuvėsių, šv. Mikalojaus katedroje [9].

Šv. Mikalojus garsėjo stebuklais, vadinamas stebukladariu. Jis yra Kalėdų Senelio prototipas [3, 11]. Todėl laikomas ir vaikų šventuoju globėju. Šv. Mikalojų globėju pasirinko įvairios valstybės, miestai ir bendruomenės. Tai vienas populiariausių krikščionių šventųjų [10]. Meno kūriniuose šv. Mikalojų vaizdavo daugelis menininkų [12]. Vakaruose jis vaizduojamas senas, su barzda, vyskupo drabužiais, palijumi (liturginiu apsiaustu), mitra ir pastoralu (vyskupo lazda); pagrindinis jo atributas – trys rutuliukai, primenantys kapšus aukso. Kiti atributai – trys vaikai kubile arba tarp apsiausto klosčių, rečiau – trys merginos [3, 8].

Михайлова, Екатерина Михайловна. Святитель Николай Чудотворец: праздники, храмы, иконы, мощи, крестный ход, чудеса, молитвы. – Москва, 2011. Knygos viršelis

Apie šv. Mikalojų yra nemažai rašyta įvairiose šalyse. Rytuose esama šv. Mikalojaus gyvenimo istorijų ciklų. Vakaruose Mikalojaus vardas taip pat populiarus nuo XII a. Šv. Mikalojaus populiarumą liudija daugybė apie jį sukurtų dramų ir siužetų [3]. Apie šv. Mikalojų rašoma daugelyje knygų, kuriose pasakojama apie šventuosius.
Lietuvių kalba apie Šv. Mikalojų galima paskaityti italų žurnalisto, daugelio biografinių knygų, veikalų istorijos bei meno temomis autoriaus Pjero Lazarinio (Piero Lazzarin) enciklopedinio pobūdžio knygoje „Šventųjų knyga“ [4], Fernando ir Gioia Lanzi knygoje „Šventieji globėjai ir jų simboliai“ [3], ir kituose leidiniuose. Kunigas doc. dr. Algimantas Kajackas taip pat rašė apie šv. Mikalojų, jo kultą [1, 2]. Viktoro Petkaus parengtoje knygoje „Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia“ [7] pateikiama ne tik įvairių autorių straipsnių apie bažnyčią, bet yra rašoma ir apie šv. Mikalojų. Apie šį šventąjį rašyta ir kitomis kalbomis. Anglų kalba galima paskaityti „Penguin Books“ išleistame Jungtinėje Karalystėje gyvenusio ir daug bažnyčios istorijos temomis rašiusio Donaldo Atvaterio (Donald Attwater) (1892–1977) parengtame šventųjų žodyne „The Penguin dictionary of saints“ [10]. Etnologas Thomas Hauschild knygoje vokiečių kalba „Weihnachtsmann: die wahre Geschichte“ pasakoja Kalėdų senelio istoriją ir apie šv. Mikalojų [11]. Nemažai apie Mikalojų rašyta Rusijoje, nes čia šis šventasis ypač gerbiamas. Rusų kalba galima paskaityti gražiai išleistą, iliustruotą Jekaterinos Michailovos (Михайлова, Екатерина Михайловна) knygą „Святитель Николай Чудотворец: праздники, храмы, иконы, мощи, крестный ход, чудеса, молитвы“ [14], taip pat jau retą Aleksandro Kruglovo (Круглов, Александр Васильевич) leidinį, išleistą 1913 m., Великий угодник Божий, святитель Николай Чудотворец, архиепископ Мурликийский: описание его жизни и чудес“. Lietuvos bibliotekose apie šį šventąjį galima rasti ir daugiau senų bei retų knygų. Tai, pvz., Mikolajaus Paščykovskio (Mikołaj Paszczykowski) 1657 m. Krokuvoje išleista knyga lotynų kalba Aurum divi Nicolai episcopi Myrrhensis centuplici disticho exornatum ac …“. Šventojo Mikalojaus vaizdavimą mene galima pamatyti meno istoriko, kritiko Marguillier, Auguste (1862–1945) iliustruotame leidinyje prancūzų kalba Saint Nicolas“ [12]. Apie šv. Mikalojų rašoma enciklopedijose, yra straipsnių periodinėje spaudoje ir internete.

Šv. Mikalojus yra daugelio valstybių ir miestų, taip pat Vilniaus arkivyskupijos globėjas [2]. 2016 m. lapkričio 18 d. prie Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčios (Šv. Mikalojaus g. 4, Senamiesčio seniūnija) buvo pastatytas paminklas šios šventovės ir parapijos globėjui. Šv. Mikalojaus skulptūrą sukūrė tretininkas (pranciškonas pasaulietis), skulptorius Juozas Genevičius. Tais pačiais metais, gruodžio 4 d., švenčiant šv. Mikalojaus atlaidus ir minint bažnyčios perdavimo Vilniaus lietuviams 115-sias metines, paminklas buvo pašventintas [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Kajackas, Algimantas. Šventasis Mikalojus. – Iliustr. // Šinkūnaitė, Laima, Kajackas, Algimantas. Lietuvos šventieji globėjai. – Kaunas, 2010. – P. 42-45.
2. Kajackas, Algimantas. Šventasis Mikalojus: (IV a.) – Vilniaus arkivyskupijos globėjas. – Iliustr. // Kajackas, Algimantas. Lietuvos šventieji globėjai. – Kaunas, 2006. – P. 36-39.
3. Lanzi, Fernando. Mikalojus Myrietis ir Barietis, vyskupas stebukladarys. – Iliustr. // Lanzi, Fernando, Lanzi, Gioia. Šventieji globėjai ir jų simboliai. – Vilnius, [2005]. – P. 111-113.
4. Lazzarin, Piero. Mikalojus iš Miros. // Lazzarin, Piero. Šventųjų knyga: mažoji enciklopedija su Jono Pauliaus II paskelbtais šventaisiais. – Vilnius, [2011]. – P. 420-422.
5. Mikalojus. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2009. – T. 15, p. 78-79.
6. Pastatyta šv. Mikalojaus skulptūra. Vilniaus šv. Mikalojaus parapija [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2017-09-12]. Prieiga per internetą: <http://mikalojus.lt/pastatyta-sv-mikalojaus-skulptura/>.
7. Petkus, Viktoras. Šv. Mikalojus. // Petkus, Viktoras. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004. – P. 11-13.
8. Reklaitis, Povilas. Mikalojaus kulto geografija ir meno istorija. – Iliustr. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.), 1959. – T. 18, p. 406-407. – Parašas: P. Rkl.
9. Tikrieji palaikai rasti Turkijoje?: Turkijos archeologai įsitikinę, kad rado tikrąjį Kalėdų Senelio, t. y. šv. Mikalojaus, kapą / parengė Viljama Sudikienė. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2017, spalio 7, p. 28; Prieiga per internetą: <http://lzinios.lt/lzinios/Prie-kavos/tikrieji-palaikai-rasti-turkijoje-/251721 >.
10. Attwater, Donald. Nicholas, bishop. // Attwater, Donald, John, Catherine Rachel. The Penguin dictionary of saints. – London, 1995. – P. 260.
11. Hauschild, Thomas. Weihnachtsmann: die wahre Geschichte. – Frankfurt am Main, 2012. – 383, [1] p.: iliustr.
12. Marguillier, Auguste. Saint Nicolas. – Paris, [s.a.]. – 64 p.: iliustr. – (L’Art et les Saints). – Bibliogr.: p. 63. – Iliustracijų sąrašas: p. 64.
13. Круглов, Александр Васильевич. Великий угодник Божий, святитель Николай Чудотворец, архиепископ Мурликийский: описание его жизни и чудес. – Москва, 1913. – 59, [2] p.: iliustr.
14. Михайлова, Екатерина Михайловна. Святитель Николай Чудотворец: праздники, храмы, иконы, мощи, крестный ход, чудеса, молитвы. – Москва, 2011. – 47, [1] p.: iliustr., portr.

Parengė: Zita Tiukšienė (VAVB), 2017