Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 593

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Tamara Bairašauskaitė

Gyvenimo datos:1950 12 01
Gimimo vieta:Alytus
Veikla:istorikė
Nominacijos: Apdovanojimas Šv. Kristoforo statulėle (2020)

Tamara Bairašauskaitė. Nuotr. iš kn.: Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai. – Vilnius, 2015, p. 9.

1957–1959 m. mokėsi Alytaus 3-iojoje vidurinėje mokykloje. 1967 m. baigė Vilniaus 13-ą vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1972 m. baigė Vilniaus universitetą. 1972–1975 m. dirbo sovietinės cenzūros padalinyje „Glavlitas“. 1975–1979 m. studijavo TSRS Istorijos institute Maskvoje aspirantūroje, 1980 m. apgynė daktaro disertaciją. 1979 m. buvo paskirta į Lietuvos istorijos instituto Socialistinės visuomenės istorijos skyrių jaunesniąja mokslo darbuotoja [2, 7]. Istorikė institute dirba ligi šiol, nuo 2005 m. turi vyriausiosios mokslo darbuotojos statusą [3, 6].

Gausu istorikės mokslinių darbų. Mokslininkės tyrimų laukas – Lietuvos kaimas sovietų okupacijos metais, Lietuvos totorių istorija, Lietuvos bajorų savivalda. 1980 m. Tamara Bairašauskaitė TSRS istorijos institute apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR kolūkiai ir kolūkinė valstietija devintajame penkmetyje (1971–1975 m.)“. Lietuvai tapus nepriklausoma, T. Bairašauskaitė pradėjo sieti savo mokslinę veiklą su Lietuvos tautinėmis mažumomis. Labiausiai ją domino totorių tyrimai, mat mokslininkė pati yra totorių kilmės lietuvė. Pirmoji istorikės monografija – „Lietuvos totoriai XIX amžiuje“ (1996). 1998 m. už šią monografiją T. Bairašauskaitei buvo suteiktas habilituotos daktarės mokslo laipsnis. Taip pat mokslininkė yra paskelbusi straipsnių Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos mokslo leidiniuose. 1991–1999 m. parengė anotuotą Lietuvos istorijos bibliografiją, skirtą lenkų mokslininkams (3 kn., 1997–2000). Profesorė yra daugelio mokslinių leidinių bendraautorė. Išvertė iš lenkų kalbos S. Kryczyńskio veikalą „Lietuvos totoriai“ (1993), E. Kotłubajaus – „Radvilos“ (1995), H. Wisnerio „Jonušas Radvila (1612–1655)“ (2000) ir kt. Taip pat verčia mokslinę literatūrą iš lietuvių į lenkų ir rusų kalbas. T. Bairašauskaitė yra visuomeniška, aktyviai reiškiasi įvairių mokslo organizacijų veiklose: 1982–1983 m. buvo Lietuvos istorijos instituto Jaunųjų mokslininkų tarybos pirmininkė, 1981–1993 m. – Lietuvos istorijos metraščio redakcinės kolegijos narė, 1985–1988 m. – Regioninės specializuotos mokslinės tarybos sekretorė. Dalyvauja Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ veikloje.

Tamara Bairašauskaitė daug metų gyvena Vilniuje. Mokėsi tuometinėje Vilniaus 13-oje vidurinėje mokykloje, studijavo Vilniaus universitete. Iki šiol dirba Vilniuje įsikūrusiame Lietuvos istorijos institute. Nuo 2005 m. yra taip pat Vilniaus universiteto  Istorijos fakulteto profesorė [6].
Svarbiausia istorikės sąsaja su Vilniumi – moksliniai nuopelnai šiam miestui.
Leidiniuose „Lietuvos istorijos metraštis“ T. Bairašauskaitė yra paskelbusi publikacijų Vilniaus istorijos tema, pvz., „Totorių atgimimo tendencijos Vilniuje ir Vilniaus krašte 1923–1939 metais“ (1992), „1817 metų Vilniaus gubernijos bajorų seimelis (reinterpretacijos bandymas)“ (1998) ir kt. [4].

2020 m. sausį Tamara Bairašauskaitė kartu su kitų disciplinų mokslininkais apdovanota Šv. Kristoforo statutėle už atskleistas 1863–1864 metų sukilimo paslaptis. Po 2017–2018 m. vykdytų sudėtingų archeologinių, antroploginių ir istorinių tyrimų mokslininkų grupei pavyko surasti ir identifikuoti nužudytų sukilėlių palaikus Vilniaus Gedimino kalne.  Šio atradimo istorinė reikšmė prilyginama Lietuvos Nepriklausomybės akto suradimui [5, 11]. Šių mokslinių tyrimų pagrindu Lietuvos nacionalinis muziejus išleido knygą „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ (Vilnius, 2019). Leidinio sudarytoja, mokslinė redaktorė ir „Įvado“ autorė yra prof. Tamara Bairašauskaitė.

Tamara Bairašauskaitė: bibliografijos rodyklė, 1980–2009. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Apie mokslininkę rašoma Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės knygoje „Alytaus švietimo arimuose“ (Alytus, 2010), leidinyje Alytaus krašto mokslininkai“ [1].  
2010 m. „Lietuvos istorijos metraštyje“ buvo išspausdintas istoriko Virgilijaus Pugačiausko straipsnis „Mūsų jubiliatė Tamara Bairašauskaitė“, skirtas paminėti istorikės 50-ąjį jubiliejų [10]. Apie mokslininkę rašoma jai skirtos bibliografijos rodyklės istorikės Ievos Šenavičienės įvadiniame straipsnyje „Ištikima istorijos mokslui“ [4]. Informacijos apie T. Bairašauskaitę yra leidiniuose Asmenybės: 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai: apžvalgų ir biografijų rinkinys[2], žinynuose „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“ [7], „Kas yra kas: Lietuvos moterys“ [8], „Kas yra kas Lietuvoje 2015“ [6] ir kt. Yra informacijos lietuviškose enciklopedijose [3], periodikoje.

2010 m. Lietuvos istorijos instituto išleistas bibliografės Irenos Tumelytės sudarytas  leidinys „Tamara Bairašauskaitė: bibliografijos rodyklė, 19802009“ [4]. Mokslinių straipsnių rinkinyje, skirtame mokslininkės jubiliejui, spausdinamas Irenos Tumelytės parengtas T. Bairašauskaitės bibliografijos rodyklės tęsinys, apimantis 2010–2015 m. laikotarpį [9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Alytaus krašto mokslininkai. – Alytus, 2008. p. 12; Prieiga per internetą: <http://alytausmokslinikai.esy.es/alytaus-mokslininkai/archyvas/>.
2. Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai: [apžvalgų ir biografijų rinkinys], – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 197–198.
3. Bairašauskaitė, Tamara. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 453.
4. Tamara Bairašauskaitė: bibliografijos rodyklė, 1980-2009. – Vilnius, 2010. – 56, [1] p.: portr. 
5. Iškilmingai išdalyti Šv. Kristoforo apdovanojimai: [minima ir T. Bairašauskaitė]. Vilnius.lt. [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020-08-24]. Prieiga per internetą: <https://vilnius.lt/lt/2020/01/24/iskilmingai-isdalyti-sv-kristoforo-apdovanojimai/>.
6. Kas yra kas Lietuvoje, 2015: [biografinis žinynas]. – Kaunas, [2015], p. 309.
7. Kas yra kas Vilniaus apskrityje, 2003. – Kaunas, 2003, p. 51.
8. Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas, 2007, p. 37.
9. Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai. – Vilnius, 2015, p. 13–17.
10. Pugačiauskas, Virginijus. Mūsų jubiliatė Tamara Bairašauskaitė // Lietuvos istorijos metraštis. – 2010, [t.] 2, 227–230.
11. Šv. Kristoforo laureatų gretose – puikiai pažįstami veidai: [minima ir T. Bairašauskaitė]. // Sostinė. – 2020, saus. 25, p. 6–7.

Parengė: Gerta Stanionytė (VAVB), 2020