Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 499 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Tamara Bairašauskaitė

Gyvenimo datos:1950 12 01
Gimimo vieta:Alytus
Veikla:Istorikė, humanitarinių mokslų habilituota daktarė
Nominacijos: Apdovanojimas Šv. Kristoforo statulėle (2019)

Tamara Bairašauskaitė. Nuotr. iš kn.: Kintančios Lietuvos visuomenė. – Vilnius, 2015, p. 9.

1957–1959 m. mokėsi Alytaus 3-iojoje vidurinėje mokykloje. 1967 m. baigė Vilniaus 13-ą vidurinę mokyklą. 1967–1972 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1975–1979 m. studijavo SSRS Istorijos institute Maskvoje aspirantūroje, 1980 m. apgynė istorijos kandidato (daktaro) disertaciją. 1998 m. apgynė mokslinį darbą, už kurį jai suteiktas humanitarinių mokslų habilituotos daktarės mokslo laipsnis. Nuo 1979 m. dirba Lietuvos istorijos institute, nuo 2004 m. yra vyriausioji mokslo darbuotoja, nuo 2005 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė [3, 6]. 

Gausu istorikės mokslinių darbų. Mokslininkės tyrimų laukas – XIX a. socialinė istorija, tautinių mažumų istorija, Lietuvos totorių ir bajorijos istorija. Paskelbė monografijas „Lietuvos totoriai XIX amžiuje“ (1996), „Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje“ (2003), „Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje“ (2011), „Bajoro dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 m.“ (2018). Kartu su bendraautoriais parašė XIX a. Lietuvos istorijos sintezę „Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia“ (2011).

Mokslininkė yra paskelbusi daugiau kaip 100 straipsnių Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos mokslo leidiniuose. Ji taip pat yra parengusi istorijos šaltinių publikacijų, sudariusi 6 mokslo leidinius. Kartu su bendraautore parengė ir išvertė į lietuvių kalbą Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimus“ (2019). Išvertė iš lenkų kalbos S. Kryczyńskio veikalą „Lietuvos totoriai“ (1993), E. Kotłubajaus – „Radvilos“ (1995), H. Wisnerio „Jonušas Radvila (1612–1655)“ (2000), Władysławo Tatarkiewicziaus „Šešių sąvokų istorija“ (2007) ir kt.

Tamara Bairašauskaitė daug metų gyvena ir dirba Vilniuje. Čia baigė studijas. Yra paskelbusi publikacijų Vilniaus istorijos tema.

Tamara Bairašauskaitė kartu su kitų disciplinų mokslininkais tapo 2019 m. Šv. Kristoforo statutėlės nominante už atskleistas 1863–1864 metų sukilimo paslaptis. Po 2017–2018 m. vykdytų sudėtingų archeologinių, antropologinių ir istorinių tyrimų mokslininkų grupei pavyko surasti ir identifikuoti nužudytų sukilėlių palaikus Vilniaus Gedimino kalne.  Šio atradimo istorinė reikšmė prilyginama Lietuvos Nepriklausomybės akto suradimui [5, 11]. Šių mokslinių tyrimų pagrindu Lietuvos nacionalinis muziejus išleido knygą „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ (Vilnius, 2019). Leidinio sudarytoja, mokslinė redaktorė ir bendraautorė yra prof. Tamara Bairašauskaitė.

Apie mokslininkę rašoma Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės knygoje „Alytaus švietimo arimuose“ (Alytus, 2010), leidinyje „Alytaus krašto mokslininkai“ [1].  2010 m. „Lietuvos istorijos metraštyje“ buvo išspausdintas istoriko Virgilijaus Pugačiausko straipsnis „Mūsų jubiliatė Tamara Bairašauskaitė“, skirtas paminėti istorikės 60-ąjį jubiliejų [10]. Apie mokslininkę rašoma jai skirtos bibliografijos rodyklės istorikės Ievos Šenavičienės įvadiniame straipsnyje „Ištikima istorijos mokslui“ [4]. Informacijos apie T. Bairašauskaitę yra leidiniuose „Asmenybės: 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai: apžvalgų ir biografijų rinkinys“ [2], žinynuose „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“ [7], „Kas yra kas: Lietuvos moterys“ [8], „Kas yra kas Lietuvoje 2015“ [6] ir kt. Yra informacijos lietuviškose enciklopedijose [3], periodikoje, internete.

Tamara Bairašauskaitė: bibliografijos rodyklė, 1980–2009. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

2010 m. Lietuvos istorijos instituto išleistas bibliografės Irenos Tumelytės sudarytas  leidinys „Tamara Bairašauskaitė: bibliografijos rodyklė, 1980–2009“ [4]. Mokslinių straipsnių rinkinyje, skirtame mokslininkės jubiliejui, spausdinamas Irenos Tumelytės parengtas T. Bairašauskaitės bibliografijos rodyklės tęsinys, apimantis 2010–2015 m. laikotarpį [9]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Alytaus krašto mokslininkai. – Alytus, 2008. p. 12; Prieiga per internetą: <http://alytausmokslinikai.esy.es/alytaus-mokslininkai/archyvas/>.
2. Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai: [apžvalgų ir biografijų rinkinys]. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 197–198.
3. Bairašauskaitė, Tamara. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 453.
4. Tamara Bairašauskaitė: bibliografijos rodyklė, 1980–2009. – Vilnius, 2010. – 56, [1] p.: portr. 
5. Iškilmingai išdalyti Šv. Kristoforo apdovanojimai: [minima ir T. Bairašauskaitė]. Vilnius.lt. [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020-08-24]. Prieiga per internetą: <https://vilnius.lt/lt/2020/01/24/iskilmingai-isdalyti-sv-kristoforo-apdovanojimai/>.
6. Kas yra kas Lietuvoje, 2015: [biografinis žinynas]. – Kaunas, [2015], p. 309.
7. Kas yra kas Vilniaus apskrityje, 2003. – Kaunas, 2003, p. 51.
8. Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas, 2007, p. 37.
9. Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai. – Vilnius, 2015, p. 13–17.
10. Pugačiauskas, Virginijus. Mūsų jubiliatė Tamara Bairašauskaitė // Lietuvos istorijos metraštis. – 2010, [t.] 2, p. 227–230.
11. Šv. Kristoforo laureatų gretose – puikiai pažįstami veidai: [minima ir T. Bairašauskaitė] // Sostinė. – 2020, saus. 25, p. 6–7.

VAVB, 2021