Vaclovas Areima

1. Vaclovas Areima. Nuotr. iš kn.: Areima, Vaclovas. Laiškai tylai. – Vilnius, 2003, IV virš.

Vaclovas Areima. Nuotr. iš kn.: Areima, Vaclovas. Laiškai tylai. – Vilnius, 2003, IV viršelio p.

Kai prasidėjo karas, būdamas šešerių metų su­si­žei­dė sprog­me­ni­mis, nu­si­lpo re­gė­ji­mas, vė­liau, vyresniame amžiuje visiškai ap­a­ko. 1947–1959 m. mo­kė­si Kau­no ak­lų­jų in­ter­na­ti­nė­je mo­kyk­lo­je. Dalyvavo moksleivių literatų būrelio veikloje. 1959–1964 m. Vil­niaus valstybiniame uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vo is­to­ri­ją. Baigęs studijas išvyko gyventi į Šiaulius.  Dirbo Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Šiau­lių tarp­ra­joninės valdybos pirmininku. Nuo 1968 m. gyveno Vilniuje. Dirbo LAD leidykloje Brailio rašto redaktoriumi. 1971 m. pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų draugijos žurnalo „Mūsų žodis“ redakcijoje. Po poros metų paskirtas žurnalo vy­riau­sio­jo re­dak­to­riaus pa­va­duo­to­ju [1]. Jo iniciatyva žurnale buvo įvesta nauja, skaitytojų labai mėgstama, rubrika, humoristinis skyrelis „Jono neregio nuotykiai“. Mirė 2013 m. vasario 2 d. Palaidotas savo gimtojo Pakruojo rajono Rozalimo kapinėse.

V. Areimos pirmasis eilėraštis buvo išspausdintas „Moksleivio“ žurnale 1958 metais. Kūrėjas teigė, kad rimtai kurti ir rašyti pradėjo tik išėjęs iš darbo. Jo eilėraščiai ir prozos kūriniai spausdinti įvairiuose periodiniuose leidiniuose ir literatų kūrybos almanachuose: „Vaivorykštė”, „Žodžio spalvos”. 1987 m. skaitytojai sulaukė pirmosios V. Areimos eilėraščių knygos „Ką kalbėjo širdis“ (knyga išleista tik Brailio raštu). Antroji – „Kur baigiasi žinojimas“ – išleista 1992 m. jau buvo prieinama ir plačiajai, reginčiųjų visuomenei. Yra parašęs kelis romanus: „Šviesa tunelyje” (2001), „Branda ir pjūtis” (2003), „Kas pajudėjo ne laiku” (2005), „Santuoka požemyje” (2009). Motinai dedikuotame romane „Paklydusi dvasia” (2000) viskas autentiška, nemažai autobiografinių motyvų [7]. Taip pat kūrė apsakymus. 2012 m. skaitytojai sulaukė paskutinės V. Areimos knygos – eilėraščių rinkinio „Nepagautas vėjas”. Autoriaus kūrybinis palikimas – 16 prozos ir poezijos knygų. Kūrėjas kartais pasirašinėdavo slapyvardžiu Jonas Neregys. Daugiau kaip dvidešimčiai poeto eilėraščių kompozitoriai sukūrė muziką. 2005 m. Lietuvos aklųjų biblioteka, minėdama V. Areimos septyniasdešimties metų jubiliejų, išleido jo tekstais sukurtą dainų kompaktinę plokštelę „Tikėjimas“ [6].

Vaclovas Areima. Laškai tylai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

2003 m. V. Areima tapo  Neregių literatų kūrybos konkurso laureatu, buvo išleista konkurso nugalėtojo poezijos knyga „Laiškai tylai“ [6]. Į knygą buvo sudėta naujausia poeto kūryba, taip pat anksčiau parašyti, bet dar nespausdinti eilėraščiai. Šalia kitų čia spausdinami poetui Antanui Jonynui, Lui Brailiui skirti eilėraščiai. Kaip rašė šio leidinio pratarmėje knygos redaktorius, poetas Vladas Šimkus, „Nelengva keliais žodžiais įvardyti šio rinkinio privalumus, jis daugiabriaunis ir gyvas, jaunatviškas ir seniokiškas, erotiškas ir liūdnas, o tiksliau pasakius – žmogiškas. Be įprasto V. Areimai humoro, be poleminės aistros, be meilės lyrikos, čia skaitytojas ras egzistencinės nevilties ir vilties” [3].

Vilniuje esančiame Lietuvos aklųjų istorijos muziejuje (Skroblų g. 10) įrengtoje ekspozicijoje yra V. Areimai skirta informacinė medžiaga su nuotraukomis. Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, tiflotyros skyriuje (Skroblų g. 10) saugoma V. Areimos knygos, jo kalbų, pasisakymų ir skaitomų eilėraščių garso įrašai.

Apie Vaclovą Areimą rašoma „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ [2], literatūros istoriko Vytauto Vanago „Lietuvių rašytojų sąvade“ (V., 1996), Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojų Valentino Vytauto Toločkos sudarytame „Lietuvos tiflopedagogų sąvade“ [4] ir  Juozo Valentukevičiaus parengtame „Neregių literatų sąvade” [6], bibliotekininkės Genės Juodytės biografijų žinyne „Pakruojo krašto žmonės“ (Kaunas, 2005). Elektroniniame biografijų žodyne  „Lietuvos knygos veikėjai = The workers of the Lithuanian book“ (Vilnius, 2004) pateikiama V. Areimos biograma, parengta bibliografės, knygotyrininkės dr. Žiedūnės Zaveckienės. Apie žurnalistą ir poetą Vaclovą Areimą rašyta periodinėje spaudoje, yra informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Areima, Vaclovas. Anuo metu – „Mūsų žodyje“: „Mūsų žodžiui” – 50 // Mūsų žodis. – 2009, 9, p. 10-11; Prieiga per internetą: <http://www.musuzodis.lt/mz/200909/str07.htm>.
2. Glinskis, Rimantas. Areima Vaclovas // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001, p. 29.
3. Šimkus Vladas. Apie neregių literatų kūrybą. – Vilnius, 2005, p. 11-14.
4. Toločka, Valentinas Vytautas. Lietuvos tiflopedagogų sąvadas. – Vilnius, 2002, p. 15.
5. Vaclovą Areimą palydėjus // Mūsų žodis. – 2013, Nr. 2, p.11; Prieiga per internetą: <http://www.musuzodis.lt/mz/201302/str08.htm>.
6. Valentukevičius, Juozas. Neregių literatų sąvadas. – Vilnius, 2005, p. 16-17.
7. Vėlyvytė, Birutė. Gyvenimo ne sau stilius: [apie neregį rašytoją V. Areimą ir jo romaną „Paklydusi dvasia“]. – // Esu. – 2000, Nr. 19, p. 28-29.

Parengė: Juozas Valentukevičius (LAB), 2016

Dalintis straipsniu: