Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 589

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Vaclovas Žadeika

Gyvenimo datos:1889 06 30 - 1943 07 25
Gimimo vieta:Daugirdų k. (Kriokialaukio vlsč., Alytaus r.)
Veikla:pulkininkas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)

Vaclovas Žadeika. Nuotr. iš kn.: Lietuvos kariuomenės karininkai. – Vilnius, 2008. – T. 8, p. 320.

1910 m. baigęs Marijampolės gimnaziją, studijavo Petrapilio (dab. Sankt Peterburgo, Rusija) universitete, Matematikos-gamtos fakultete. 1916 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo pašauktas į carinę kariuomenę, todėl studijas turėjo mesti. 1917 m. baigė Petrapilio karo mokyklą. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose Šiaurės fronte, vėliau buvo perkeltas į atskirą lietuvių batalioną Galicijoje. 1918 m. buvo demobilizuotas. Kurį laiką Petrapilyje dirbo 2-ojoje valstybinėje spaustuvėje buhalterio padėjėju [6]. 1919 m. su pabėgėliais grįžo į Lietuvą. Atsisakęs svajonės tapti kalnų inžinieriumi, tais pačiais metais įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919–1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės. 1920–1921 m. dirbo Krašto apsaugos ministro kanceliarijoje, Karo mokykloje. Karo mokykloje buvo lietuvių kalbos lektorius. 1921–1925 m. dirbo Generaliniame kariuomenės štabe [2, 6, 8]. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, išvyko mokytis į Čekoslovakiją. 1926–1928 m. studijavo Prahos karo akademijoje. 1928 m. grįžo į Lietuvą [8]. 1928–1940 m. V. Žadeika buvo IV pėstininkų pulko vadas Panevėžyje, kurį laiką buvo generalinio štabo IV skyriaus viršininkas, paskutinis III pėstininkų pulko vadas Kėdainiuose. 1931 m. dalyvavo švedų kariuomenės manevruose. 1932 m. buvo suteiktas Generalinio štabo pulkininko laipsnis.  Buvo parengtas laipsnio pakėlimui į generolus, bet Raudonajai armijai okupavus Lietuvą juo netapo. Antrojo Pasaulinio karo metais buvo paskirtas Raudonosios armijos lietuviškojo 29-ojo teritorinio korpuso štabo cheminės tarnybos viršininku [2, 6, 8]. V. Žadeikos nuopelnai, įnašas į Lietuvos kariuomenės istoriją buvo pastebėti ir įvertinti. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923), DLK Gedimino 4 laipsnio (1929) ir 3 laipsnio (1934), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1937), Šaulių žvaigždės (1938) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928), Savanorių (1940) medaliais [2, 8]. 1941 m. birželio 14 d. V. Žadeika buvo suimtas Varėnoje tariamų „pratybų“ metu. NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas įkalinti 10 metų. Išvežtas į lagerį Norilske (Krasnojarsko kr., Rusija), 1943 m. perkeltas į lagerį Taišete (Irkutsko sr., Rusija). V. Žadeika mirė 1943 m. liepos 25 d. Taišete [2, 6, 8].

V. Žadeika domėjosi matematika ir kalnų inžinerija, karo mokslais. Kariškio amato nelaikė profesija. Nors buvo aukšto rango karininkas, tardomos bylos anketoje nurodė, kad jis – matematikos mokytojas [2]. Bendradarbiavo „Karde“, „Karyje“. Išleido knygas „Chemijos ginklo vartojimas kautynėse“ (1930), „1920 metų lenkų – rusų karo apžvalga“ (1939). Yra išlikusių V. Žadeikos straipsnių apie lietuvių mūšius su bolševikais, kurių aktyvus dalyvis buvo, ties Zarasais, Dauguvos link [2, 6, 7].

Literatūros apie V. Žadeiką nėra daug. Apie jį rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5], leidiniuose „Lietuva“ [4], „Lietuvos kariuomenės karininkai“ [8], „Kalvarijos krašto šviesuoliai“ [7], Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [1], periodikoje. Yra informacijos internete.

Karininkas yra gyvenęs Vilniuje, A. Mickevičiaus gatvėje.
1997 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, prie namo A. Mickevičiaus g. 19 / Kęstučio g. 15 (Žvėryno seniūnija) V. Žadeikos atminimui buvo atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas pulkininko bareljefas ir įrašas: „Šiame name 1940–1941 m. gyveno Lietuvos kariuomenės kūrėjas, savanoris, Lietuvos karaliaus Mindaugo 4-ojo pėstininkų pulko vadas, Generalinio štabo pulkininkas Vaclovas Žadeika, 1943 m. žuvęs Sibire, Taišeto lageryje“. Atidengiant memorialinę lentą dalyvavo tuometinis Vilniaus meras Rolandas Paksas [2, 3].

1996 m. Daugirduose (Alytaus r.) ant V. Žadeikos gimtojo namo atidengta atminimo lenta.

1996 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių išleistoje knygoje „Karininkų memorialas Norilske“ išspausdinta 1991 m. lietuvių karininkų, žuvusių Norilske, memorialinės-paminklinės lentos nuotrauka. Paminklinėje lentoje trečia iš eilės iškalta pulkininko V. Žadeikos pavardė [2].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Žadeika Vaclovas (1889 06 30 – 1943 07 25): Lietuvos karininkas, pulkininkas. – Portr., iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 482.
2. Januškevičienė, Valerija. Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininko Vaclovo Žadeikos (1889-1943) gyvenimo puslapiai. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 7 pavad. // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. – T. 13 (2009), p. 94-100.
3. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2020 [žiūrėta 2020-06-19]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=2>.
4. Zabielskas, Vytautas. Žadeika Vaclovas. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2015. – T. 4, p. 883.
5. Zabielskas, Vytautas. Žadeika Vaclovas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2014. – T. 25, p. 637.
6. Žadeika, Algimantas. Dainavos šalies sūnus: [pulkininko Vaclovo Žadeikos biografija]. – Portr. // Kardas. – 1994, Nr. 3/4, p. 17.
7. Žadeika Vaclovas: [biografija]. – Bibliogr.: 1 pavad. // Kalvarijos krašto šviesuoliai. – Marijampolė, 2006. – D. 1, p. 117-118.
8. Žadeika Vaclovas: [biografija]. – Portr. – Bibliogr.: 5 pavad. // Lietuvos kariuomenės karininkai. – Vilnius, 2008. – T. 8, p. 320.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2012; 2020