Valentinas Adamkevičius

Vyliūtė, Jūratė. Valentinas Adamkevičius. – Vilnius, 1986. Knygos viršelis

Vyliūtė, Jūratė. Valentinas Adamkevičius. – Vilnius, 1986. Knygos viršelis

1943 m. buvo priimtas į Kauno didįjį teatrą (dabar Kauno valstybinis dramos teatras) choro artistu. 1945–1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje, 1949–1950 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Dainuoti mokėsi pas kompozitorių Aleksandrą Kačanauską ir operos solistą Kiprą Petrauską. 1948–1950 m. dainavo operų arijas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Operos scenoje kaip solistas debiutavo 1949 m. Don Chosė vaidmeniu, Ž. Bizė operoje „Karmen“. Baigęs konservatoriją V. Adamkevičius išvyko į Rusiją. 1950–1954 m. buvo Leningrado S. Kirovo teatro (dabar Sankt Peterburgo Marijos teatras) solistas, sudainavo kelias partijas Leningrado radijo operų spektakliuose. 1954 m. V. Adamkevičius grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Nuo 1954 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas. Nuo 1956 m. dėstė kamerinį dainavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1964–1966 m. buvo solinio dainavimo katedros vedėjas. 1967 m. buvo suteiktas docento vardas [2, 3, 8].
V. Adamkevičius mirė 1976 m. gegužės 3 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Antkapis sukurtas 1985 m. (skulpt. Antanas Žukauskas). Antkapį sudaro žemių sampilas ir ant postamento stovintis paminklas – pilko granito plokštė su iškaltu V. Adamkevičiaus bareljefiniu portretu [4, 6, 8].

V. Adamkevičius Lietuvos operos istorijoje buvo vienas unikaliausių ir universaliausių tenorų, dainavusių lyrines, dramatines, herojines partijas. Dainininkas sukūrė 59 vaidmenis. Žymiausi iš jų: Rodolfas (Dž. Pučinio „Bohema“), Kavaradosis (Dž. Pučinio „Toska“), Germanas (P. Čaikovskio „Pikų dama“), Faustas (Š. Guno „Faustas“), Otelas (Dž. Verdžio „Otelas“) ir daugelis kitų. Atliko J. S. Bacho, Dž. Rosinio, A. Dvoržako, Dž. Verdžio kūrinius, L. van Bethoveno IX simfoniją. J. Juzeliūnas jam sukūrė veikalą „Koncertas balsui ir orkestrui“. V. Adamkevičius dainavo Varšuvos didžiajame teatre, daugelyje SSRS teatrų, Rytų Vokietijoje, Bulgarijoje, Jugoslavijoje [2, 3, 8].

Apie V. Adamkevičiaus gyvenimą ir kūrybą yra išleista muzikologės Jūratės Vyliūtės monografija „Valentinas Adamkevičius“. Knygoje suregistruoti V. Adamkevičiaus sukurti vaidmenys, koncertų repertuaras, įrašyti į plokšteles ir magnetines juostas dainininko atlikti kūriniai [8]. Apie dainininką taip pat yra straipsnių, išspausdintų įvairiuose leidiniuose.

V. Adamkevičius gana ilgai gyveno Vilniuje: 1949–1950 m., sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas į Lietuvos valstybinę konservatoriją, ir 1954–1976 m., grįžęs į Lietuvą iš Rusijos. 1949–1590 m. mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1949 m. dainavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (iš pradžių J. Basanavičiaus gatvėje, nuo 1974 m. – naujuose teatro rūmuose A. Vienuolio gatvėje) [8]. Apie Vilnių V. Adamkevičius yra sakęs: „Aš taip paskendęs mūsų profesijoje, kad nepastebėjau tų didžiųjų [Vilniaus] miesto augimo ir gražėjimo tempų… Žiūrėk, išsistatė Žirmūnai, nusidriekė nauja Lazdynų panorama“ [7].

1983 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje prie namo A. Vienuolio g. 14 (Naujamiesčio seniūnija), kur keletą metų gyveno dainininkas, solisto atminimui buvo atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas lietuvių ir rusų kalbomis: „Šiame name 1959–1971 metais gyveno Lietuvos TSR liaudies artistas Valentinas Adamkevičius“ [5].

Literatūra ir šaltiniai

1. Adamkevičiūtė, Daina.  Dainininkai – tai žmonės, kurių krūtinėse sukabinti varpai…: Valentinas Adamkevičius (1925–1976).– Nuotr. // Muzikos barai. – 2016, Nr. 1/2, p. 2-7.
2. Bruveris, Jonas. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. – Vilnius, 2006, p. 271-273 ir kt.
3. Juodpusis, Vaclovas. Adamkevičius Valentinas: [biografija]. – Portr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2000. – T. 1, p. 18.
4. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. − T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p. 271-272.
5. Pagerbtas V. Adamkevičiaus atminimas: [Vilniuje, A. Vienuolio g. Nr. 14 atidengta memorialinė lenta operos solistui V. Adamkevičiui]. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1983, spal. 1, p. 1.
6. Ramanauskienė, Stasė. Valentinas Adamkevičius: [biografija ir atminimo  įamžinimas Vilniuje]. – Portr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 148.
7. Šilgalis, Konstantinas. Gyvenimui palieku svajonę: [nekrologas operos solistui Valentinui Adamkevičiui] // Literatūra ir menas. – 1976, geg. 8, p. 6.
8. Vyliūtė, Jūratė. Valentinas Adamkevičius. – Vilnius, 1986. – 230, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. išnašose.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė, 2012; Zita Tiukšienė (VAVB), 2016

Dalintis straipsniu: