Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 571

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Valentinas Vytautas Toločka

Gyvenimo datos:1930 06 21
Gimimo vieta:Vieštovėnai (Plungės r.)
Veikla:Lietuvos aklųjų istorijos ir švietimo tyrinėtojas, tiflopedagogas, literatas, bibliotekininkas, bibliografas
Pagerbimas: LAB muziejinė ekspozicija (Vilniaus miestas)
Jis mus turtina. – Vilnius, 2000. Knygos viršelis.

Jis mus turtina. – Vilnius, 2000. Knygos viršelis.

V. V. Toločkos teigimu, tikroji jo gimimo data yra 1930 m. gegužės 21 d., nors dokumentuose rašoma birželio 21 d. Šešerių metų susižeidė vieną akį, ėmė silpti regėjimas. Vyresniame amžiuje, po kitos traumos visiškai apako. 1940 m. at­vy­ko mo­ky­tis į Kau­no ak­lų­jų institutą. 1945 m. spa­lio 12 d. įstojo į Lietuvos aklųjų draugiją (LAD). 1955 m. bai­gė Kau­no ak­lų­jų vi­du­ri­nę mokyklą. 1956 m. tuometiniame Vil­niaus valstybiniame universitete pradėjo stu­di­juoti vokiečių, vėliau – lietuvių kalbą. 1971–1976 m. stu­di­ja­vo Šiau­lių pe­da­go­gi­nia­me institute, ta­po dip­lo­muo­tu tif­lo­pe­da­go­gu. 1992 m. ap­gy­nė moks­li­nę di­ser­ta­ci­ją apie Lie­tu­vos ak­lų­jų švie­ti­mo rai­dą iki 1940 metų. V. V. To­loč­ka – nu­si­pel­nęs žmogus Lie­tu­vos ak­liesiems ir sil­pna­re­giams, nacionalinei neregių organizacijai, Lietuvai, jos kultūrai ir istorijai. Jis yra vienas iš nedaugelio likusių neregių organizacijos veteranų. Per penkiasdešimt darbinės veiklos metų jam teko dirbti įvairiausius darbus: verti šepečius, pinti baldus, dirbti Brailio rašto korektoriumi, kaupti senąsias knygas, redaguoti ir leisti naujas knygas. Nuo ei­li­nio dar­bi­nin­ko nukeliavo iki įstai­gos va­do­vo. 1965 m. iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Pa­ski­ria­mas LAD lei­dyk­los direk­to­riu­mi ir vyriau­siuo­ju re­dak­to­riu­mi. Daug ini­cia­ty­vos ir sumanumo pa­ro­dė cent­ra­lizuo­jant tuo metu atskirai veikusias ak­lų­jų bib­lio­te­kėles didžiuosiuose šalies miestuose ir Vil­niu­je, įkuriant Lietuvos aklųjų draugijos cent­ri­nę res­pub­li­ki­nę bib­lio­te­ką. Naujai įstaigai bibliotekai V. V. Toločka va­do­va­vo trejus me­tus (1966–1969). Jo ini­cia­ty­va 1969 m. kovo 1 d. bib­lio­te­ko­je įku­ria­mas unikalus Tif­lo­ty­ros skyrius, kuriame kaupiama ir sisteminama medžiaga apie akluosius ir aklumo problematiką. Šis padalinys veikia iki šiol ir yra vienintelis šalyje sistemingai kaupiantis tiflologinę medžiagą. Po darbo bibliotekoje visa esybe pasineria į leidybinį darbą. 1969 m. V. V. To­loč­ka pra­de­da dirb­ti LAD lei­dyk­lo­je Tif­lo­lo­ginės li­te­ra­tū­ros re­dak­ci­jos ve­dė­ju. Jo iniciatyva išleista šimtai tiflologinės tematikos knygų Brailio raštu. Lik­vi­da­vus lei­dyk­lą, nuo 1991 m. lei­dy­bi­nį dar­bą tę­sė Lietuvos aklųjų bibliotekoje, penkiolika metų leido įvairius leidinius apie neregius bei pačių neregių kūrybą. 2005 m. išėjo į užtarnautą poilsį, tapo aktyviu pensininku, tęsiančiu kūrybinę ir leidybinę veiklą. Tęsia asmeninio dienoraščio rašymą, jį pradėjo rašyti 1944 metų sausio mėnesį. Fiksuoja ne tik savo asmeninio gyvenimo momentus, bet ir Lietuvos bei neregių gyvenimo svarbius momentus.

V. V. To­loč­kos rū­pes­čiu pra­dė­ti leis­ti Lie­tu­vos ak­lų­jų is­to­ri­jai svar­būs tęs­ti­niai lei­di­niai, jis buvo šių leidinių sudarytojas: „Lie­tu­vos ak­lų­jų drau­gi­jos met­raš­tis“ (nuo 1966 m.), „Tif­lo­lo­gi­nis ka­len­do­rius“ (nuo 1972 m.), Neregių literatų kūrybos almanachas „Vaivorykštė“ (nuo 1970 m.) ir kt. Ypač ver­tin­ga V. V. Toločkos ak­lų­jų raš­to is­to­ri­jos ap­yb­rai­ža „Skai­tan­tys pirš­tai“, išleista 1976 metais. Šis leidinys, šiek tiek papildytas, buvo pakartotinai išleistas dar du kartus – 1997 ir 2009 metais. 1997 m. iš­lei­do  ži­ny­ną „Lie­tu­vos ak­lų­jų or­ga­ni­zuo­tos veik­los 70-me­tis“ (Fak­tai ir da­tos). 2002 m. išleistas jo sudarytas „Lietuvos tiflopedagogų sąvadas“, į kurį įtrauktos 775 tiflopedagogų pavardės. Sąvadas apima visą dvidešimtojo amžiaus laikotarpį. Iš­lie­ka­mą­ją ver­tę tu­ri dau­ge­lis V. V. To­loč­kos vieno ar kartu su kitais su­da­ry­tų ar­ba jo re­da­guo­tų bib­liog­ra­fi­nių ro­dyk­lių: „Ant­a­nas Jo­ny­nas“ (1983, su Laima Kažukauskiene), „Be­at­ri­čė Grin­ce­vi­čiū­tė“ (1987, su Laima Kažukauskiene), „Juo­za­pas Kai­rys“ (1988, su Laima Kažukauskiene), „Ant­a­nas Ado­mai­tis“ (1990, su Danguole Subačiene), „Pranas Daunys“ (2001, su Stase Toločkiene) ir kt.  2013 m. parengė darbą apie dainininkę Ireną Stelmokaitę „Nors aš tik mažas paukštelis…“, kuriame yra ir nemažos apimties bibliografija (žr., „Vilnijos vartų svetainės„ dalyje „Kraštotyros darbai“). Ver­tin­ga jo pa­reng­ta bib­liog­ra­fi­nė ro­dyk­lė „Tif­lo­lo­gi­nė li­tu­a­ni­ka (Brailio raštas). D. 1. 1888–1982 metai“ (Vilnius, 1983). Joje surinkta faktinė medžiagą apie Lietuvos akluosius, kuri buvo publikuota įvairiuose užsienio leidiniuose.
V. V. To­loč­ka – Brai­lio raš­to po­pu­lia­rin­to­jas, išleidęs ne vieną metodinę knyga. Jis veik­lus es­pe­ran­ti­nin­kas, Brailio raštu šia kal­ba pa­rengė ir iš­lei­do ke­le­tą kny­gų ap­ie gabius Lie­tu­vos ak­luo­sius. Kaip žurnalistas pa­rašė šim­tus straips­nių į įvai­rius pe­ri­odi­nius lei­di­nius Lie­tu­vo­je ir už­si­e­ny­je. Pa­ren­gė mokslinių straips­nių ak­lu­mo tem­a­ti­ka en­cik­lo­pe­di­niams lei­di­niams bei ži­ny­nams [4-6]. Jo straipsnis apie pasaulio ir Lietuvos akluosius spausdinamas knygoje „Gyveniman sugrįžę“ (Vilnius, 1966).
V. To­loč­ka yra iš­lei­dęs keturias po­e­zi­jos kny­gas. Pirmoji – „Gu­do­be­lei žy­dint“ – pasirodė 1990 m. Jos redaktorius – poetas Vladas Šimkus. Knygoje spausdinamas leidėjo Juozo Marcinkaus įžanginis žodis apie knygelės autorių ir šį rinkinį. Čia rašoma, kad autoriaus mėgstamos temos – gamta, žmogus, tėvynė. 1996 m. buvo išleista „Užkeikta mergelė: (baladės ir poemos)“, 2000 m – „Vakaro raudonos burės“, 2009 m. – „Užuominos: rubajatai“.  Ke­lio­li­kai V. V. Toločkos ei­lė­raš­čių kom­po­zi­to­riai su­kū­rė muzi­ką.
2004 m. Lietuvos aklųjų biblioteka iš­lei­do dai­nų kom­pak­ti­nę plokš­te­lę pagal poeto tek­stus „Ta­vo vei­do švie­sa“.

1996 m. lie­pos 2 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas A. M. Brazauskas už nuo­pel­nus Lie­tu­vai, jos kul­tū­rai, moks­lui ir švie­ti­mui V. V. To­loč­ką ap­do­va­no­jo Lie­tu­vos Di­džio­jo Ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­no pir­mo laips­nio me­da­liu [4, 6].

V. V. Toločka: bibliografija, 1946–2003. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis.

V. V. Toločka: bibliografija, 1946–2003. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis.

V. V. Toločkos biografija spausdinama jo paties parengtame „Lietuvos tiflopedagogų sąvade“ (Vilnius, 2002). 2000 m. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido prisiminimų apie V. V. Toločką knygą „Jis mus turtina“ [2]. Knygos sudarytojas Juozas Valentukevičius prakalbino mokslininką ir atskleidė jo biografiją šioje knygoje spausdinamame straipsnyje „Biografija iš pirmų lūpų“. Prisiminimus apie V. V. Toločką parašė 15 žmonių: buvę mokslo draugai, mokytojai, bendradarbiai. Apie V. V. Toločką rašoma Sauliaus Plepio knygoje „Maištas prieš lemtį“ [3]. Elektroniniame biografijų žodyne„Lietuvos knygos veikėjai = The workers of the Lithuanian book“ [7], Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojo Juozo Valentukevičiaus sudarytame  „Neregių literatų sąvade” [5], „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ (Vilnius, 2001), Vytauto Vanago „Lietuvių rašytojų sąvade“ (Vilnius, 1996) ir kt. leidiniuose, yra medžiagos periodikoje ir internete.

Vilniuje esančiame Lietuvos aklųjų istorijos muziejuje (Skroblų g. 10) įrengtoje ekspozicijoje yra V. V. Toločkai skirta informacinė medžiaga su nuotraukomis. Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, tiflotyros skyriuje (Skroblų g. 10) saugomos  V. V. Toločkos knygos, sudaryti leidiniai, personalijų bibliografijos, rankraščiai [4]. Bibliotekos fonduose taip pat saugomas 2014 m. sukurtas dokumentinis filmas „Laimingas žmogus“, atskleidžiantis šio žmogaus gyvenimą ir įvairiapusę veiklą. Filmo scenarijus – LAB darbuotojų Janinos Vileikienės ir Juozo Valentukevičiaus [1].

2004 m. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido Valentino Vytauto Toločkos bibliografiją, apimančią 1946–2003 m. laikotarpį. Bibliografiją parengė šios bibliotekos darbuotoja Stasė Toločkienė [5].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gagarina, Justina. Filmas apie Toločką: [apie dokumentinio filmo kūrimą skirtą V. V. Toločkai] // Mūsų žodis. – 2015, Nr. 5, p. 8, 9.
2. Jis mus turtina…: dr. Valentinui Vytautui Toločkai 70 metų: [biografija, atsiminimai]. – Vilnius, 2000. – 81, [1] p., [2] iliustr. lap.: iliustr
3. Plepys, Saulius. Bajoriški lobiai: [apie poetą Valentiną Vytautą Toločką]. – Portr. // Plepys, Saulius. Maištas prieš lemtį: esė apie neregius. – Vilnius, 2003. – P. 65-71.
4. Tiflologinis kalendorius 2015 metai [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2016–09–01] Prieiga per internetą: <http://www.labiblioteka.lt/media/public/Katalogai/Tiflo/Tiflokalendorius/tiflo_kalendorius_2015.pdf>.
5. Valentinaas Vytautas Toločka: bibliografija, (1946–2003). – Vilnius, 2004. – 430 p. – Asmenvardžių r–klė: p. 399–430.
6. Valentukevičius, Juozas. Neregių literatų sąvadas. – Vilnius, 2005, p. 131–134.
7. Zaveckienė, Žiedūnė. Toločka Valentinas Vytautas // Lietuvos knygos veikėjai [Elektroninis išteklius] = The workers of the Lithuanian book: biografijų žodynas. – [Vilnius, 2004]. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM).

Parengė: Juozas Valentukevičius (LAB), 2016