Vanda Zaborskaitė

Vanda Zaborskaitė. Nuotr. iš kn.: Vanda Zaborskaitė: bibliografijos rodyklė. − Vilnius, 2002.

Vanda Zaborskaitė. Nuotr. iš kn.: Vanda Zaborskaitė: bibliografijos rodyklė. − Vilnius, 2002.

1941 m. baigė Panevėžio gimnaziją. Tais pačiais metais atvyko į Vilnių. 1941−1946 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Nuo 1950 m. Vilniaus universitete dėstė lituanistiką. 1961 m., sovietiniams ideologams „valant“ Lietuvių literatūros katedrą, iš dėstytojos pareigų buvo atleista. 1962−1971 m. Istorijos institute dirbo moksline bendradarbe. Nuo 1971 m. − Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) Visuotinės literatūros katedros profesorė [1, 2, 5]. Prasidėjus Lietuvos atgimimui įsitraukė į švietimo reformos darbą, vadovavo Kultūros ir švietimo ministerijos Ugdymo turinio departamentui.

V. Zaborskaitė − lietuvių literatūros studijų, recenzijų, poezijos interpretacijų ir vadovėlių autorė. V. Zaborskaitės „Eilėraščio menas“ (1965, 1970, 2001 m.) laikytinas pirmuoju lietuvių literatūrologijos žingsniu į imanentinę kūrinio analizę. Jos parašyta monografija „Maironis“ (1968, 1987 m.) priklauso pamatiniams to laikotarpio humanistikos darbams [4, p. 5, 6]. V. Zaborskaitė taip pat yra parengusi originalų literatūros pradžiamokslį „Literatūros mokslo įvadas“ (1982 m.), kuris pakeitė anksčiau Lietuvoje naudotus, iš rusų kalbos verstus, literatūros mokslo vadovėlius. 2002 m. mokslininkės 80-mečio jubiliejui paminėti leidykla „Tyto alba“ parengė V. Zaborskaitės knygą „Tarp istorijos ir dabarties“, kurioje sudėti straipsniai, recenzijos, interviu bei publicistika apie rašytojus ir kitus literatūros veikėjus [8, 9].

Zaborskaitė, Vanda. Autobiografijos bandymas. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

Zaborskaitė, Vanda.

Autobiografijos bandymas. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

2012 m. išleista V. Zaborskaitės knyga „Autobiografijos bandymas: literatūra, atsiminimai, publicistika“ [7]. Pirmojoje knygos dalyje pačios autorės beveik baigta autobiografija, o antrojoje − knygos sudarytojos įdukros Virgilijos Stonytės iššifruoti pasakojimai iš magnetofono įrašų, vasaromis darytų Tetervose, sodyboje už Antalieptės. Knygoje rasime daug iki šiol mažai žinomų autorės gyvenimo faktų. 2016 m. išleista dar viena V. Stonytės sudaryta prisiminimų knyga „Ir aš ją pažinojau…: atsiminimai apie Vandą Zaborskaitę“. Išleisti literatūrologės „Dienoraščiai, 1941–2010“ (Vilnius, 2019). Juos sudarė ir parengė Virgilija Stonytė. Knygos pratarmę „Faustiškos moters portretas“ parašė literatūrologė Brigita Speičytė. Išleista ir knyga „Tai aš, rašau…“: iš Vandos Zaborskaitės korespondencijo“ (Vilnius, 2019). Apie žymią literatūrologę rašoma knygose „Lietuvos moterys“ [3], „Asmenybės“ [5], Inos Dagytė, Onos Voverienės „Lietuvos moterys mokslininkės (mokslų daktarės) 1940–1992“ (Vilnius, 1993), „Pasvaliečiai − knygų autoriai: biobibliografinis sąvadas: Pasvalio įkūrimo 500 metų jubiliejui“ (Vilnius; Pasvalys, 1997), „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ [1]  „Kas yra kas Vilniaus apskrityje, 2003“ (Kaunas, 2003) ir kt. leidiniuose, taip pat periodikoje ir internete.

Vanda Zaborskaitė: bibliografijos rodyklė. − Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Vanda Zaborskaitė: bibliografijos rodyklė. − Vilnius, 2002. Knygos viršelis

V. Zaborskaitė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, Nepriklausomybės medaliu [3].

2007 m. už nuopelnus mokslui buvo apdovanota Šv. Kristoforo statulėle [10].

Save aš laikau vilniete. Turbūt mane ištiko panašus likimas kaip ir daugelį žmonių, atvažiavusių į Vilnių. Iškart šį miestą be galo įsimylėjau…. Šį įvertinimą priimu kaip sentimentalų ryšį su miestu ir tais žmonėmis, kurie taip pat yra gavę Šv. Kristoforo statulėlę“, – sakė literatūros profesorė viename savo interviu [10].
Ji džiaugėsi nuo pat atvykimo į Vilnių gyvenanti Antakalnyje: „Pro pirmojo aukšto langą nuo savo darbo stalo matau žalią šlaitą, priaugusį vešlių, aukštų akacijų, o toliau – miško kampą. Keičiantis metų laikams, regiu arba sprogstančių medžių žalumą, arba aukso atspalvių turtingą rudens paletę, arba šerkšnu ar sniegu padengtus žiemos medžius“ [6].

2002 m. Vilniaus universiteto biblioteka yra parengusi V. Zaborskaitės bibliografijos rodyklę, kurioje suregistruoti  1949−2002 m. parašyti bei redaguoti, versti, sudaryti ar recenzuoti mokslininkės darbai, taip pat literatūra apie profesorę [4].

Prof. Vanda Zaborskaitė mirė 2010 m. gruodžio 27 dieną [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Jurgutienė, Aušra. Zaborskaitė Vanda. – Bibliogr.: 2 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 550.
2. Lukšaitė, Ingė. Vandos Zaborskaitės 80-mečio sukaktis – Portr. // Lietuvos istorijos metraštis. –  2002, [t.] 2, p. 227–230.
3. Vanda Zaborskaitė: profesorė, habilituota daktarė // Lietuvos moterys. – Vilnius, 2002. – P. 100.
4. Vanda Zaborskaitė: bibliografijos rodyklė [sudarė R. Kivilšienė ir S. Peciulkienė; įžangos žodį parašė V. Daujotytė]. − Vilnius, 2002. − 66, [1] p.: portr.
5. Zaborskaitė, Vanda. Apie darbą, pirmąją ir paskutinę meilę, įdomius gyvenimo vingius: [pokalbis su profesore V. Zaborskaite / kalbėjosi Elena Tervidytė] // Asmenybės. – Vilnius, 2003. − P. 55–64.
6. Zaborskaitė, Vanda. Apie padangių ir gyvenimo platybes: su profesore Vanda Zaborskaite kalbasi rašytoja Gintarė Adomaitytė. − Portr. // Gimtasis žodis. − 2007, Nr. 12, p. 31–34.
7. Zaborskaitė, Vanda. Autobiografijos bandymas. – Vilnius, 2012. – 383 p.: iliustr.
8. Zaborskaitė, Vanda. Su dėkingumu priimu gėrį: svečiuose profesorė Vanda  Zaborskaitė: [pokalbis] / kalbėjosi Aldona Žemaitytė; [su prierašu apie profesorę]. − Portr. // Literatūra ir menas. − 2003, saus. 3, p. 8–9.
9. Zaborskaitė, Vanda. Šviesa, kuri ateina iš šaknų: [prof. V. Zaborskaitės] pokalbis su Sigitu Geda // Zaborskaitė, Vanda. Tarp istorijos ir dabarties. – Vilnius, 2002. − P. 570–589.
10. Zaborskaitė, Vanda. V. Zaborskaitė: „Šitą miestą iškart be galo įsimylėjau”: literatūros profesorė džiaugiasi permainomis, bet gailisi dėl ilgamečių sostinės tradicijų nykimo: [pokalbis su literatūrologe, profesore V. Zaborskaite / kalbėjosi Lukas Miknevičius]. − Portr. // Lietuvos rytas. − 2008, saus. 5, priedas „Sostinė”, p. 5.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2010; 2017

Dalintis straipsniu: