Veronika Alseikienė

Alseikienė, Veronika. Daktarės Veronikos Alseikienės prisiminimai ir laiškai. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Alseikienė, Veronika. Daktarės Veronikos Alseikienės prisiminimai ir laiškai. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, platino lietuviškus laikraščius, knygas, vaidino vakarėliuose. Už laikraščių platinimą buvo pašalinta iš mokyklos [1, 6]. 1902 m. baigė Mintaujos (dab. Jelgavos) gimnaziją (Latvija). 1903 m. išvyko į Šveicariją, Berno miestą, mokytis medicinos. Pramokusi kalbos, studijas tęsė Berlyne (Vokietija). 1908 m. studijas baigė ir įgijo akių gydytojos profesiją. Vėliau tobulinosi Tartu (Estija), Maskvoje, Peterburge (Rusija), Vienoje (Austrija). 1909–1910 m. dirbo gydytoja Simbirsko (dab. Uljanovskas) gubernijoje, Tuloje. Tuo pačiu metu spėjo sudalyvauti ir Vilniuje vykusiame Lietuvių mokslo draugijos suvažiavime. 1910 m. ištekėjo už ausų, nosies ir gerklės gydytojo Danieliaus Alseikos. 1910–1914 m. dirbo Ukmergėje, 1914–1915 m. – Vilniuje. Kilus karui, V. Alseikienė 1915 m. apsigyveno Rusijoje, Voroneže, vėliau buvo evakuota į Minską, kuriame dirbo iki 1918 m. Su vyru gydytoju D. Alseika ir A. Krutuliu įkūrė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugiją, kuri laikė 25 lovų ligoninę. Gyvendama Minske, dirbo komitete lietuvių tremtiniams šelpti. 1918 m. rugsėjį Alseikos apsigyveno Vilniuje. Įsteigė polikliniką, vėliau virtusią ligonine. V. Alseikienė padarė apie 300 akies kataraktos operacijų. Karui pasibaigus, Vilniuje įkūrė 12 našlaičių prieglaudų [1, 5]. Be to, dalyvavo lietuvių liberalinės visuomenės veikloje, organizavo kovą su trachoma tarp moksleivių. 1929 m. buvo švietimo draugijos „Kultūra“ steigėja. 1931–1946 m. gydytojavo Kaune [1, 3]. 1971 m. rugsėjo 26 d., sulaukusi 88 metų, mirė Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse. Duktė Marija Gimbutienė ant motinos kapo pastatė Madonos su kūdikiu ant rankų antkapinę skulptūrą (skulpt. Vladas Vildžiūnas) [1].

Yra išleista knyga „Daktarės Veronikos Alseikienės prisiminimai ir laiškai“, kurią parengė teatrologė, menotyrininkė Kornelija Jankauskaitė [1]. Knygoje galima rasti ir išsamią gydytojos biografiją. Leidinys gausiai iliustruotas. Kelios šių prisiminimų nuotrupos buvo publikuotos anksčiau.
Laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ (2001, lapkr. 17) buvo spausdinama ištraukų iš V. Alseikienės atsiminimų apie savo gyvenimą, susitikimus su žymiais Lietuvos žmonėmis (Maironiu, Vydūnu, Jonu Basanavičiumi ir kt.).  Šią publikaciją spaudai parengė sūnus Vytautas Alseika.
V. Alseikienės dukteriai Marijai Gimbutienei skirtoje knygoje „Marija Gimbutienė …iš laiškų ir prisiminimų“ (Vilnius, 2005) spausdinami mamos atsiminimai apie Mariją „Vilniuje gimė dukrytė Marytė“.
Apie Veroniką Alseikienę rašoma leidinyje „Mūsų gydytojai“ (Vilnius, 1998). Trumpą jos biografiją galima rasti gydytojos Mildos Budrienės knygelėje „Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos“ [4], Dalios Marcinkevičienės knygoje „Įžymios Lietuvos moterys: XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė“ [6]. Informacijos apie V. Alseikienės veiklą yra Jeronimo Cicėno knygoje „Vilnius tarp audrų“ (Vilnius, 1993), Broniaus Makausko knygoje „Vilnijos lietuviai 1920–1939 metais“ (Vilnius, 1991), įvairaus laikotarpio lietuviškose enciklopedijose: „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [2], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3] ir kt., Knygoje „Laiko prasmės” (Vilnius, 2004) spausdinama Julijos Biliūnienės Matjošaitienės atsiminimų  apie jaunesniąją seserį Verutę. Nemažai informacijos yra periodikoje.

Veronika Alseikienė-Janulaitytė Vilnijos krašte gyveno apie 18 metų. 1910–1914 m. gyveno ir dirbo Ukmergėje, vėliau metus praleido Vilniuje. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, trejus metus gyveno Rusijoje. 1918 m. su vyru Danieliumi Alseika grįžo į Vilnių, čia įsteigė polikliniką Vilniaus g. 25, kuri ilgainiui tapo pirmąja Vilniaus ligonine. Joje V. Alseikienė iki 1931 m. buvo Akių ligų skyriaus vedėja bei direktoriaus pavaduotoja. Apsigyveno netoli ligoninės, Jogailos g. 11. Užsiėmė labdaringa veikla, rūpinosi našlaičių sveikata, organizavo kovą su trachoma moksleivių tarpe. Vilniuje įsteigė mergaičių amatų mokyklą, kartu su bendraminčiais – Vilniaus lietuvių švietimo draugiją „Kultūra“. V. Alseikienė buvo aktyvi nukentėjusiems dėl karo šelpti ir „Ryto“ draugijos narė, aktyviai dalyvavo Vilniaus krašto lietuvių visuomeninėje veikloje. 1920 m. generolo Liucjano Želigovskio (Lucjan Żeligowski) vadovaujamai lenkų armijai okupavus Vilniaus kraštą, Alseikų šeimos butas tapo lietuvybės židiniu. Tačiau, nebepakeldama lenkų okupacijos priespaudos ir persekiojimo, bei lietuvių tarpusavio rietenų, 1931 m. V. Alseikienė išvyko gyventi į Kauną [1, 7].

1995 m. vasario 1 d. Vilniuje, Jogailos g. 11 (Naujamiesčio seniūnija), ant namo, kuriame 1918–1931 m. gyveno Veronika Alseikienė-Janulaitytė, buvo atidengta memorialinė lenta (archit. Vytautas Zaranka) [8]. Joje įamžinta ne tik jos, bet ir vyro – Danieliaus Alseikos bei duktės, Marijos Alseikaitės-Gimbutienės, atminimas [9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Alseikienė, Veronika. Daktarės Veronikos Alseikienės prisiminimai ir laiškai. – Vilnius, 2010. – 334, [2] p.: iliustr., portr.
2. Alseikienė, Veronika // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966, T. 1, p. 49–50.
3. Alseikienė Veronika, Janulaitytė. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2001. – T. 1, p. 389.
4. Budrienė, Milda. Dr. Veronika Janulaitytė-Alseikienė // Budrienė, Milda. Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos. – Vilnius, 1992. – P.64.
5. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Alseikos. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 25.
6. Marcinkevičienė, Dalia. Veronika Janulaitytė-Alseikienė. – Bibliogr.: 5 pavad. // Įžymios Lietuvos moterys: XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė. – Vilnius, 1997. – P. 73–74.
7. Raila, Bronys. Janulaičių klubas. – Iliustr. // Varpas. – 1994. – Kn. 8, p 78–87.
8. Skomskis, Juozas. Kuklus marmuras – didžių darbų atminimui. – Iliustr. // Diena. – 1995, vas. 2, p. 2.
9. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000–2013 [žiūrėta 2013-07-01]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=2>.

Parengė: Giedrė Narbutaitė (VAVB), 2013

Dalintis straipsniu: