Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 574

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Viktoras Alekna

Gyvenimo datos:1915 03 19 - 2008 02 01
Gimimo vieta:Pašlynys (Raseinių vlsč.)
Veikla:rašytojas, literatūrologas, pedagogas
Nominacijos: Širvintų krašto garbės pilietis (2000)
Viktoras Alekna. Nuotr. iš kn. Širvintos. – Vilnius, 2000, p. 722.

Viktoras Alekna. Nuotr. iš kn. Širvintos. – Vilnius, 2000, p. 722.

Baigė Raseinių gimnaziją, 1933–1937 m. Vytauto Didžiojo universitete Kaune studijavo lotynų kalbą, lietuvių literatūrą ir pedagogiką. Dirbo „Naujosios Romuvos“ žurnalo redakcijoje. Mokytojavo Raseinių žydų gimnazijoje, Alytaus, Kauno, Laukuvos gimnazijose. 1945 m. buvo suimtas, apkaltintas „tėvynės išdavimu“, nuteistas 10 m. kalėti lageriuose ir 5 m. tremties. Kalėjo Vorkutoje. Į Lietuvą grįžo 1957 m. Švenčionėliuose dirbo melioracijoje, vėliau – ūkvedžiu internatinėje mokykloje, 1960–1975 m. mokytojavo Jonavos ir Širvintų rajonų mokyklose. 1967 m. Vilniaus universitete neakivaizdžiai baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1976 m. gyveno Kantrimiškyje (Širvintų r.), nuo 1998 m. – tremtinių namuose Vilniuje [4, 9]. 1991 m., būdamas 76 metų, Viktoras Alekna tapo Lietuvos žurnalistų draugijos nariu, o 1999 m., kai jam buvo 84-eri – Lietuvos rašytojų sąjungos nariu [11]. Garbaus amžiaus rašytojas pasižymėjo nepaprastu darbštumu ir veiklumu. Puikios atminties, žvalus ilgaamžis atidžiai sekė Lietuvos visuomeninį bei politinį gyvenimą ir pats aktyviai jame dalyvavo iki pat savo mirties. Mirė Vilniuje, palaidotas Paširvinčio (Širvintų r.) kapinėse.

V. Alekna –  žymus Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojas. Jis sudarė S. Nėries poezijos dažnumų žodyną, parengė jos „Raštų“ tritomį (Vilnius, 1984), išleido biografinę apysaką „Salomėja“ (Vilnius, 1996), dokumentuotą poetės dienoraščių, eilėraščių ištraukomis, pažįstamų atsiminimais leidinį „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis“ (Kn. 1-2, 1995, 1997). Kaip rašoma knygos „Akimirkos“ pratarmėje, „V. Alekna tikriausia buvo pirmas, kuris pasakė visą tiesą apie Salomėjos Nėries asmenį. Iki tol nuo sovietinių laikų buvo vengiama atvirai kalbėti apie kūrėjus, jų gyvenimas buvo savotiška paslaptis. Būtent Viktoras Alekna pradrėskė širmą į asmeninį kūrėjo gyvenimą“ [1]. V. Alekna parašė monografiją „Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis“ (Vilnius, 1996), dokumentinę knygą „Ūžė žalia giria“ (Vilnius, 1999) apie laisvės kovas Širvintų rajone 1940–1953 m. Išleido eilėraščių rinkinius „Pilkų dienų žingsneliai‘ (Vilnius, 1997), „Saulėlydis“ (Vilnius, 2002), pasakojimą apie savo giminę ir šeimą „Ąžuolas“ [2]. Sukūrė apsakymų, dramos kūrinių, parašė atsiminimų apie Vorkutos lagerius [3]. Rinktinėje „Akimirkos“ sudėti įvairiuose leidiniuose 2005 m. spausdinti V. Aleknos straipsniai ir interviu [1]. Kai kurie iš jų parašyti ir anksčiau, bet buvo išspausdinti 2005 m., kai literatūros tyrėjas minėjo savo 90-ųjų gyvenimo metų sukaktį [11]. Išleista taip pat V. Aleknos knyga „Raseinių gimnazija, 1919-1949“ (Vilnius, 2009). V. Alekna parašė šimtus straipsnių į Širvintų rajono laikraštį ir respublikinę spaudą. Kai kurie jo straipsniai buvo spausdinti ir užsienio spaudoje [6, 9, 11].

1997 m. V. Aleknai buvo įteiktas padėkos raštas už ilgametį pedagoginį ir metodinį darbą Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejaus proga [4]. 1999 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“ [4, 11]. 2003 m. Viktoras Alekna apdovanotas Vilties Prezidento Stasio Lozoraičio premija [4]. 2006 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvai LR Prezidentas Valdas Adamkus įteikė V. Aleknai Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių [11, 12].

Viktoras Alekna. Ąžuolas. – Vilnius, 2000. Knygos viršelis

Viktoras Alekna. Ąžuolas. – Vilnius, 2000. Knygos viršelis

Alekna, Viktoras. Oi, ta Vorkuta. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Alekna, Viktoras. Oi, ta Vorkuta. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Biografinėje knygoje „Ąžuolas: vienos šeimos pasaka, 1854–2000“ V. Alekna pasakoja savo giminės istoriją, užsimena ir apie save, savo šeimą, pateikia nemažai nuotraukų iš šeimos archyvo [2]. Apie gyvenimą iki suėmimo, metus, praleistus sovietiniuose lageriuose, čia patirtus išgyvenimus, taip pat nelengvas dienas sugrįžus į Lietuvą pasakojama V. Aleknos knygoje „Oi, ta Vorkuta: atsiminimai, apmąstymai“ [3]. Tik stiprios dvasios žmogus galėjo atlaikyti vergiškas gyvenimo sąlygas lageryje. Tremtyje V. Alekna nemažai skaitė, kūrė, jau tuo metu, radęs laisvą valandą, pradėjo rinkti medžiagą Salomėjos Nėries dažnumų žodynui. Nemažai biografinės medžiagos yra autoriaus knygoje „Akimirkos“ [1] bei rinktinėje „Saulėta vaikystė ir jaunystė“ (Vilnius, 2011).
Apie V. Alekną rašoma leidinyje „Širvintos“ [7], žurnalisto, kraštotyrininko Jono Laurinavičiaus knygoje „Atminties ženklai: publikacijos iš „Gimtinės“ mėnraščio, 1989–2009″ (Kaunas, 2013), enciklopedijose [6, 9], periodikoje, internete. 

Viktoras Alekna nemažą savo gyvenimo dalį (1964–1998 m.) gyveno ir dirbo buvusiame Širvintų valsčiuje ir Širvintų rajone, kurį laikė savu [11]. Šis kraštas priėmė po tremties sugrįžusią ir daugelyje Lietuvos vietų gyvenusią Aleknų šeimą. V. Alekna mokytojavo Bagaslaviškio mokykloje, vėliau persikėlė į Juodiškių aštuonmetę mokyklą. Čia dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą iki 1975 m. Išėjęs į pensiją, įsigijo sodybą buvusio Širvintų valsčiaus Kantrimiškio kaime. Čia galėjo atsidėti kūrybinei veiklai. Aktyviai dalyvavo Širvintų sąjūdininkų ir tremtinių organizacijų, o nuo 1990 m. – Krikščionių demokratų partijos Širvintų skyriaus veikloje [7].
Sukaupęs daug duomenų apie bolševizmo aukas Širvintų rajone, išleido knygą „Ūžė žalia giria: sovietų prievarta ir laisvės kovos Širvintų rajone 1940–1953 m.“ (Vilnius, 1999). Joje išsamiai rašoma apie partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus, taip pat rajono tremtinius. Pateikiami ištremtų žmonių abėcėliniai sąrašai.
Didelės apimties „Valsčių“ serijoje išleistame straipsnių rinkinyje „Širvintos“ (Vilnius, 2000) spausdinama keletas V. Aleknos straipsnių: „Širvintų bažnyčia“, „Širvintų vidurinė mokykla“, „Kantrimiškio kaimas“, „Sąjūdis Širvintose“ ir kt. Be to, šioje knygoje spausdinamas V. Aleknos kartu su kitais autoriais parengtas „Įžymių širvintiškių biografijų sąvadas“, kuris buvo sudarytas remiantis V. Aleknos rankraščiu „Širvintų valsčiaus šviesuoliai“ bei kitais šaltinias. Širvintų kraštui skirtam leidiniui „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (Vilnius, 2005) V. Alekna parašė straipsnius „Didžiosios Kovos apygardos veikla Musninkų valsčiuje“ ir „Povilas Zimkus – Musninkų valsčiaus viršaitis 1930–1940 metais“ (parašyta kartu su Gražina Zimkuviene).

2000 m. birželį, minint Širvintų miesto 525 metų jubiliejų, literatūros tyrinėtojui, rašytojui Viktorui Aleknai už aktyvią visuomeninę veiklą rajono švietimo, kultūros paveldo išsaugojimo srityse buvo suteiktas Širvintų krašto garbės piliečio vardas. Garbės piliečio ženklą ir dokumentus, liudijančius garbingo vardo suteikimą, nominantui įteikė Širvintų rajono meras Vytas Šimonėlis [5, 8].

Minint literatūrologo 90-metį žurnale „Tarp knygų“ buvo išspausdinta V. Aleknos bibliografija [10]. Papildyta V. Aleknos bibliografija buvo išspausdinta ir minint rašytojo šimtmetį („Tarp knygų“, 2015, Nr. 1, p. 39-41).

Literatūra ir šaltiniai

1. Alekna, Viktoras. Akimirkos: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 2006. – 215, [1] p.
2. Alekna, Viktoras. Ąžuolas: vienos šeimos pasaka, 1854-2000. – Vilnius,2000. – 188, [3] p.: iliustr.
3. Alekna, Viktoras. Oi, ta Vorkuta: atsiminimai, apmąstymai. – Vilnius, 2002. – 272, [1] p.
4. Viktoras Alekna. Rašytojai [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011-11-04]. Prieiga per internetą: <http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=323&sritis=rasytojai>.
5. Viktoras Alekna. Širvintų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011-11-08]. Prieiga per internetą: <http://www.sirvintos.lt/lt/veikla/apie-rajona_939/garbes-pilieciai/garbes-pilieciai_977.html>.
6. Alekna Viktoras // Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius, 1997. – P. 17.
7. Buchaveckas, Stanislovas. Mokytojas, politkalinys, kultūrologas ir visuomenininkas Viktoras Alekna: [biografija]. – Iliustr. // Širvintos. – Vilnius, 2000. – P. 720-723.
8. Norušienė, Stanislava. Šventė tęsėsi keturias dienas ir tris naktis: [apie Širvintų miesto 525 m. jubiliejaus minėjimą, kurio metu V. Aleknai buvo suteiktas garbės piliečio vardas, p. 2]. – Iliustr. // Širvinta. – 2000, birž. 28, p. 1-3.
9. Rakauskas, Vytautas.  Alekna Viktoras. – Bibliogr.: 2 pavad.  // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 14.
10. Sukanka 90 metų literatūrologui, rašytojui, publicistui Viktorui Aleknai (g. 1915): [bibliografija] // Tarp knygų. – 2005, Nr. 1, p. 46-48.
11. Zemlickas, Gediminas. Atminties sergėtojas: [apie Viktorą Alekną] // Mokslo Lietuva. – 2008, vas. 7, p. 1, 10-11; ; Prieiga per internetą:<http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/node/911?page=0%2C1>.
12. Žemaitytė-Petrauskienė, Aldona. Gyvenimo didvyris: [apie rašytoją, publicistą, literatūros tyrinėtoją V. Alekną] . – Portr. // Draugas. Mokslas, menas, literatūra. – 2008, vas. 9, p. 8.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2012