Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Viktoras Brazauskas

Gyvenimo datos:1941 01 30 - 2005 11 11
Gimimo vieta:Taučiuliai (Širvintų r.)
Veikla:prozininkas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Širvintų rajonas, Musninkų seniūnija)
Viktoras Brazauskas. Nuotr. iš kn.: Pasilikę tėviškėje: knyga apie Rytų Lietuvos šviesuolius. – Vilnius, 2008, p. 145.

Viktoras Brazauskas. Nuotr. iš kn.: Pasilikę tėviškėje: knyga apie Rytų Lietuvos šviesuolius. – Vilnius, 2008, p. 145.

Mokėsi Vileikiškių septynmetėje mokykloje. Baigęs Širvintų rajono Musninkų vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus kultūros ir švietimo technikume, tarnavo sovietinėje armijoje bei kariniame jūrų laivyne. Atlikęs karinę tarnybą, 1965 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, taip pat Vilniaus apskrities Adomo. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (1983−1987), „Literatūros ir meno“, „Gimtojo krašto“, „Genio“ redakcijose [7, 10].
Savo kūrinių, straipsnių Viktoras Brazauskas spausdino šalies literatūriniuose laikraščiuose bei žurnaluose. 1976 m. buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą [6].
Mirė 2005 m. lapkričio 11 dieną. Palaidotas gimtosios parapijos Musninkų kapinėse [6].

Kūrybinį kelią rašytojas Viktoras Brazauskas pradėjo eilėraščiais, kuriuos spausdino rajono laikraštyje, vėliau − „Komjaunimo tiesoje“, „Lietuvos pionieriuje“, „Moksleivyje“. Rašytojas su didele pagarba minėjo pirmuosius savo literatūros mokytojus, poetus Paulių Širvį, Vincą Giedrą. Kiek vėliau, jau besimokydamas Vilniaus universitete, pradėjo rašyti prozos kūrinius. Pirmoji knyga „Vasaros muzikantai“ pasirodė 1970 m. Antroji knyga „Antrąkart gimę“ − 1976 m. Čia rašytojas jau žengė drąsesnį žingsnį, subtiliau piešė kuriamų herojų paveikslus [10]. 1984 m. „Vagos“ leidykla išleido trečiąją V. Brazausko apsakymų knygą „Nežinomų artistų gyvenimas“, už kurią rašytojui 1985 m. buvo paskirta Žemaitės literatūros premija. Knygoje pateikti kūriniai buvo daugiausia kaimo tematika. Kai kuriuose jų vaizduojamas gyvenimas pokario metais. Autoriaus dėmesio centre – įvairaus amžiaus ir profesijų kaimo žmonės, mylintys savo gimtinę [7, 10]. V. Brazausko kūriniai yra labai autobiografiški [3].
1991 m. pasirodė apsakymų knygelė vaikams „Kamanių pieva“. Joje autorius švelniais potėpiais tapo mažo žmogaus charakterį, atskleidžia jo sielą gamtos fone, ugdo meilę gamtai, gimtajam kraštui. 1998 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido V. Brazausko apsakymų knygą ,,Pono Adomo odisėja“. Joje papasakota penkiolika „odisėjų“. Čia dar labiau atsiskleidė beletristo talentas, savitas jo stilius, įspūdingi herojų charakteriai.
2000 m. artėjant, rašytojo jubiliejui, „Regnum“ fondo leidykla išleido V. Brazausko apsakymų rinktinę „Po Dievo padu“, į kurią sudėjo brandžiausius rašytojo kūrinius [3, 10].

Rašytojo autobiografija spausdinama leidinyje „Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos“ [7]. Apie Viktorą Brazauską rašoma 13-oje serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijoje „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ [3, 10], „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ [7], Vytauto Vanago parengtame „Lietuvių rašytojų sąvade“ (Vilnius, 1987, 1996). Mildos Ivanauskienės parengtame leidinyje „Literatų gatvė: kultūrinis gidas“ (Vilnius, 2014) ir kt., taip pat periodikoje, internete. Knygoje „Pasilikę tėviškėje“ spausdinami dailininkės ir literatės, rašytojo gyvenimo draugės Renatos Baradinskaitės, taip pat artimo draugo, literato Liudviko Oškinio atsiminimai apie Viktorą Brazauską [2, 5]. 

1961 m. atvyko į Vilnių. Jau gyvendamas sostinėje (Žirmūnuose, Fabijoniškėse, Senamiestyje, Literatų g. 9), rašytojas dažnai lankydavosi gimtajame Taučiulių kaime ir kitose Širvintų rajono vietovėse [2]. Maždaug nuo 1995 m. išvyko į Taučiulius gyventi pas motiną.
1985 m. autobiografijoje V. Brazauskas rašė: „Dėkoju likimui, kad gimiau ir užaugau kaime, gamtos prieglobstyje. Gamta palankiausia mano natūrai. Esu laimingas, kad turiu abu tėvus ir savo kaimą su žmonėmis ir medžiais“ [9].

2011–2013 m. Širvintų rajono viešoji biblioteka vykdė projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“. Projekto metu atidengtos paminklinės lentos iškiliems Širvintų krašto žmonėms.
2012 m. vasario 28 d. Vileikiškių kaime, Alyvų g. 3 (Musninkų seniūnija), ant bibliotekos sienos buvo atidengta memorialinė lenta Viktorui Brazauskui atminti. Lentoje iškaltas įrašas: „Rašytojui Viktorui Brazauskui, gyvenusiam Taučiulių kaime, atminti“. / (Augenijaus Baravyko PĮ „Baltoji savingė)“ [1].

Vykdant  Modernaus meno centro ir kuratorės dailininkės Eglės Vertelkaitės 2008 m. pradėtą projektą, skirtą įamžinti įvairių tautų ir šalių literatams, dailininkė Birutė Zokaitytė yra sukūrusi dedikaciją rašytojui V. Brazauskui, kūrinėlį įmontuotą vieno Literatų gatvės namo sienoje Vilniuje (Senamiesčio seniūnija) [žr.: Ivanauskienė, Milda. „Literatų gatvė: kultūrinis gidas“ (Vilnius, 2014), p. 188-189]. 

Įvairių metų žurnale „Tarp knygų“ (1990, 2000, 2010) buvo spausdinama rašytojo V. Brazausko bibliografija [8].

Literatūra ir šaltiniai
 

1. Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį: [apie Širvintų VB projektą, kurio vykdymo metu  atidengtos atminimo lentos iškiliems Širvintų krašto žmonėms, tarp jų ir V. Brazauskui]. – Iliustr. // Krašto naujienos. – 2012, vas. 10, p. 2.
2. Baradinskaitė, Renata. Atsiminimai: skiriu Viktoro Brazausko atminimui. – Iliustr. // Pasilikę tėviškėje: knyga apie Rytų Lietuvos šviesuolius. – Vilnius, 2008. – P. 145-164.
3. Guščius, Alfredas. Žvilgsnis į Viktoro Brazausko kūrybą // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 1224.
4. „Iškiliųjų alėjoje” – mūsų kraštiečiai: prie kūrybos versmės: [apie V. Brazauskui skirtus atsiminimus, spausdinamus knygoje „Pasilikę tėviškėje“, išleistoje, Vilniaus apskrities kultūros centro serijoje „Iškiliųjų alėja“]. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2009, kovo 18, p. 7.
5. Oškinis, Liudvikas. Iš eskizų rašytojo Viktoro Brazausko portretui. – Iliustr. // Pasilikę tėviškėje: knyga apie Rytų Lietuvos šviesuolius. – Vilnius, 2008. – P. 165-173.
6. Oškinis, Liudvikas. Pro memoria…: [V. Brazauskui] // Širvinta. – 2006, saus. 25, p. 8.
7. Satkauskytė, Dalia. Brazauskas Viktoras. – Bibliogr.: 1 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 76.
8. Sukanka 70 metų, kai gimė prozininkas Viktoras Brazauskas (1941–2005): [bibliografija] // Tarp knygų. – 2010, Nr. 11, p. 43.
9. Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. – Portr. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 162.
10. Žadeika, Gediminas. Viktoras Brazauskas. – Iliustr. // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 1222-1223.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2014