Vincas Mykolaitis – Putinas

Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Putinas: pasaulėvaizdžio kontūrai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Putinas: pasaulėvaizdžio kontūrai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Baigęs keturias Marijampolės gimnazijos klases, 1909 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1915 m. buvo įšventintas į kunigus, tęsė studijas Petrogrado (dabar – Sankt Peterburgas) dvasinėje akademijoje. 1916 m. išėjo pirmoji knyga. Vėliau studijavo Fribūro (Šveicarija), Miuncheno (Vokietija) universitetuose. Nuo 1923 m. dėstė literatūrą Kauno universitete, 1924–1932 m. redagavo žurnalą „Židinys”, 1938–1939 m. – žurnalą „Dienovidis”. Negalėdamas suderinti asmeninių ir poetinių aspiracijų su kunigyste, 1935 m. pasitraukė iš kunigų luomo [4, 13]. Tuo laiku parašė autobiografinio pobūdžio romaną „Altorių šešėly”, kuriame sprendė poeto ir kunigo nesuderinamumo problemą. 3-ajame dešimtmetyje sukūrė reikšmingiausius draminius veikalus „Valdovas”, misteriją „Nuvainikuota Vaidilutė”.

1940 m. V. Mykolaitis-Putinas persikėlė į Vilnių. Profesoriavo Vilniaus universitete, buvo Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvių literatūros instituto direktorius. Okupacijos metais išspausdinęs antibolševikinių eilių, po karo buvo sekamas sovietinio saugumo. Tuo laikotarpiu daugiausiai vertė rusų klasikų poeziją, A. Mickevičių, rašė straipsnius apie lietuvių rašytojus. Po karo parašė romaną „Sukilėliai”, išleido lyrikos rinkinius „Būties valanda”, „Langas”. 1966 m. buvo grąžintas į pasauliečių luomą (atšaukta ekskomunika) [12, 13].
Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. 1978 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Vladas Vildžiūnas, archit. Česlovas Mazūras). Antkapį sudaro kapavietę dengianti gulsčia poliruoto granito plokštė su iškaltu užrašu ir  bronzinė skulptūra, simbolizuojanti žmogaus figūrą nulenkta galva ir iškeltomis rankomis [5].

„Putinas yra iškiliausias XX a. poetas, daugiau kaip per 50 lyrinės kūrybos metų jungęs ir derinęs įvairias poetines tradicijas ir tendencijas, išgyvenęs didelius gyvenimo lūžius, bet vientisas savo asmenybe ir pasaulėvaizdžiu“, – apibūdino poetą viena iš jo kūrybos tyrinėtojų literatūrologė, prof. Viktorija Daujotytė [3, p. 230].

Apie V. Mykolaičio-Putino gyvenimą ir kūrybą išleistos kelios monografijos: „Putinas – gyvenimo ir kūrybos akiračiai“ [10], Jono Lankučio „Vincas Mykolaitis-Putinas“ [4], Viktorijos Daujotytės-Pakerienės „Putinas: pasaulėvaizdžio kontūrai: kūrybos studija“ [3]. Apie V. Mykolaitį-Putiną rašoma Vytauto Bubnio knygoje „Širdimi regėti: portretiniai eskizai“ (Vilnius, 2012), Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“ [12], leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Antano Rimvydo Čaplinsko knygose „Vilniaus gatvės“ [2] ir „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011), prozininkės, vertėjos Halinos Korsakienės atsiminimų knygoje „Susitikimai (Vilnius, 1977), Salio Šemerio knygoje „Žmonės mano gyvenime“ (Klaipėda, 1997), „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ [13], literatūros kritiko Stasio Lipskio knygoje apie žymias XX a. asmenybes „Biografijų perlai: dokumentinės noveletės“ (Vilnius, 2016) ir kt. Apie namą, kuriame gyveno poetas, kapą Rasų kapinėse rašoma „Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvade“ [5].

V. Mykolaičio-Putino kūryboje yra eilėraščių, skirtų Vilniui: „Grįžtančiam Vilniui“, „Vilniuje“, „Vilnius“, „Prologas į Gedimino sapną“, sonetas „Mane masina Vilniaus bokštai ir gatvelės…“ [8, 9]. Poetas parašė straipsnį „Literatūros sąjūdis Vilniuje po spaudos grąžinimo“ apie 1904–1915 Vilniuje ėjusius laikraščius ir literatūrinę medžiagą juose.

Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

1986 m. Tauro g. 10-3, name, kuriame rašytojas gyveno paskutinius du dešimtmečius (1944–1967), atidarytas memorialinis butas-muziejus. Kambarių interjeras atkurtas iš nuotraukų pagal architekto V. Vizgirdos projektą. Prieškambaryje kabo dail. L. Žuklio skulptūrinis rašytojo portretas [1]. Muziejuje sukaupta apie 5000 eksponatų. Kolekciją sudaro autentiški rašytojo daiktai – baldai, knygos, paveikslai, taip pat įvairi medžiaga, susijusi su rašytojo kūryba, gyvenimu ir asmenybe [7].

1973 m. sausio 5 d., 80-ųjų V. Mykolaičio-Putino metinių proga, prie namo Tauro gatvėje 10 (buv. Liepos 21-osios), kuriame 1944–1967 m. gyveno rašytojas, buvo atidengta paminklinė lenta-bareljefas (skulpt. K. Patamsis) [6].

1992 m. lapkričio 24 d. prie to paties namo Vilniuje, Tauro kalno papėdėje, (Tauro g. 10, Naujamiesčio seniūnija) buvo atidengta paminklinė lenta trims čia gyvenusiems rašytojams: V. Krėvei-Mickevičiui, V. Mykolaičiui-Putinui ir B. Sruogai (skulpt. Antanas Žukauskas) [10, p. 426, 11].

1989 m. vienai iš Naujamiesčio seniūnijos gatvių suteiktas V. Mykolaičio-Putino vardas [2].

V. Mykolaičio-Putino muziejaus darbuotoja  E. Gedgaudienė yra parengusi „V. Mykolaičio-Putino kūrybos ir literatūros apie rašytoją bibliografiją, 1988–1994 m.” [10, p. 496-506].

Literatūra ir šaltiniai

1. Brogienė, Romana. Putino šviesa. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1986, Nr. 4, p. 40-42.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Mykolaitis-Putinas Vincas: [biografija ir gatvė]. – Gretut. tekstas angl. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. – Vilnius, 2000. – P. 64, 129, 272.
3. Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Putinas: pasaulėvaizdžio kontūrai: kūrybos studija. – Vilnius, 2003. – 249 p., – Santr. vok. – Bibliogr.: p. 244-248.
4. Lankutis, Jonas. Vincas Mykolaitis-Putinas. – Kaunas, 1982. – 160 p., [4] iliustr.
5. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1: Vilnius, p. 91, 364, 410
6. V. Mykolaičio-Putino atminimui: [memorialinės lentos rašytojo 80-ųjų gimimo metinių proga atidengimas] // Literatūra ir menas. – 1973, saus. 13, p. 9.
7. Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-03-29 ]. Prieiga per internetą: <http://www.vilniausmuziejai.lt/putinas/apie_muzieju.php>.
8. Mykolaitis-Putinas, Vincas. Prologas į Gedimino sapną; Grįžtančiam Vilniui; Vilniuje: [eilėraščiai]. – Mykolaitis-Putinas, Vincas. Raštai. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 215-220, 327, 328.
9. Mykolaitis-Putinas, Vincas. Vilnius: „Tu mano jaunystėj spindėjai kaip žvaigždė…”, Mane masina Vilniaus bokštai ir gatvelės…”: [eilėraščiai] // Mykolaitis-Putinas, Vincas. Raštai. – Vilnius, 1989. – T. 2, p. 30-31, 153.
10. Putinas – gyvenimo ir kūrybos akiračiai / Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vinco Mykolaičio-Putino draugija. – Vilnius, 1996. – 517 p., [8] iliustr. lap.
11. Rašytojų atminimui: [žinutė apie paminklinės lentos atidengimą ir V. Mykolaičiui-Putinui] // Literatūra ir menas.  – 1992, lapkr. 28, p. 3.
12. Venclova, Tomas. Mykolaitis-Putinas Vincas: [biografija, apie ryšius su Vilniumi]. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 296-297.
13. Zaborskaitė, Vanda. Mykolaitis-Putinas Vincas // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 329-331.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; 2017

Dalintis straipsniu: