Vladas Rafaelis Jurgutis

Laumenskaitė, Egidija. Vladas Jurgutis: didis ekonomistas ir mokytojas. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Laumenskaitė, Egidija. Vladas Jurgutis: didis ekonomistas ir mokytojas. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

1897–1901 m. mokėsi Palangos progimnazijoje. 1906 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją. 1906–1910 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje ir įgijo teologijos magistro laipsnį. V. Jurgutis su keliais bendramoksliais ėmė organizuoti būsimus ateitininkus. 1909 m. buvo įšventintas kunigu. 1910–1913 m. studijavo ekonomiką Miuncheno universiteto Valstybės ūkio fakultete [4, 5, 7]. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui grįžo į Lietuvą. Buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos profesoriumi dėstyti lotynų kalbą ir klasikinę filosofiją. Karo metais trumpai ėjo vikaro pareigas Liepojoje. 1916–1917 m. profesoriavo Saratovo kunigų seminarijoje, klebonavo Astrachanėje. 1918 m., grįžęs į Lietuvą, tęsė darbą Kauno kunigų seminarijoje [8].
V. Jurgutis buvo vienas iš Lietuvių krikščionių demokratų partijos (LKDP ) veiklos atkūrimo iniciatorių, 1919–1921 m. – LKDP Centro komiteto narys. 1920 m. išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo darbe dalyvavo kaip Finansų ir biudžeto komisijos generalinis referentas. 1922 m. vasario-rugsėjo mėnesį ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. 1922 m. paskirtas organizuojamo Lietuvos banko valdytoju formavo pirmąją Banko valdybą, steigė naujus skyrius. Nemažai jėgų skyrė Banko rūmų Kaune statybai. 1925 m. V. Jurgutis pasitraukė iš kunigystės. Nuo 1925 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, ekonomiką – aukštuosiuose Vytauto Didžiojo karininkų kursuose. 1926 m. tapo vienu iš akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ steigėjų. 1929 m. atsistatydino iš Banko valdytojo pareigų [1, 4, 5].

1927 m. buvo apdovanotas Gedimino II laipsnio ordinu už darbą Lietuvos banke. 1934 m. už darbą valstybės tarnyboje apdovanotas Vytauto II laipsnio ordinu [1, 4, 5].

Nuo 1940 m. – Vilniaus universiteto profesorius, 1941–1943 m. – Ekonomikos fakulteto dekanas, 1941 m. V. Jurgutis trumpai dirbo generaliniu krašto ūkio tarėju, tikėdamasis apginti Lietuvos ūkio autonomiškumą. 1942–1943 m. – Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas. Stengėsi suaktyvinti mokslinio tyrimo darbą, sukaupti ir išsaugoti Lietuvos istorijai ir kultūrai vertingą medžiagą. 1943 m. pavasarį kartu su kitais Lietuvos inteligentais už vokiečių valdžios politikos kritiką, agitaciją prieš lietuvių mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę kaip vienas įkaitų buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1944 m. vadovavo ten veikusiam slaptam švietimo būreliui, vadinamajai ,,Štuthofo akademijai“, skaitė paskaitas. Jis ir ten studijavo, mokėsi anglų kalbos ir kitus skatino net šitame pragare neleisti laiko veltui [4]. 1945 m. grįžo į Lietuvą ir iki 1946 m. profesoriavo Vilniaus universitete. Mirė 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje. Palaidotas Palangoje šalia tėvų kapo [1, 4, 5].

V. Jurgutis yra daugelio knygų bei straipsnių ekonomikos, pinigų ir bankininkystės klausimais autorius. Jis daug nusipelnė, kad XX a. 3-ojo dešimtmečio pabaigoje litas taptų viena iš stabiliausių Europos valiutų. Jis vadinamas  ne tik lito tėvu”, bet ir lietuviškosios finansologijos pradininku bei finansinės terminijos kūrėju [4]. Vertingiausios V. Jurgučio studijos yra „Finansų mokslo pagrindai“ (Kaunas, 1938), „Pinigai“ (Kaunas, 1938), „Bankai“ (Kaunas, 1940; Vilnius, 1996). Paskutinis, iki šiol neišspausdintas, didelės apimties mokslinis darbas – „Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos finansai“, kurio rankraštį įsigijo Mokslų Akademijos Ekonomikos institutas [4, 5].

Akademikas profesorius Vladas Jurgutis, 1885–1966: [mokslinės konferencijos medžiaga]. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Akademikas profesorius Vladas Jurgutis, 1885–1966: [mokslinės konferencijos medžiaga]. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Nors V. Jurgutis yra vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos veikėjų, literatūros apie jį nėra daug. Iki 1990 m. apie V. Jurgutį daugiausiai rašyta išeivių spaudoje. Atsiminimų apie jį yra parašę B. Kviklys, J. Slavėnas, R. Mackonis, J. Pažemėnas, S. Yla.
1994 m. buvo išleista socialinių mokslų daktarės Egidijos Laumenskaitės monografija „Vladas Jurgutis“ [4]. Knygoje pateikta profesoriaus biografija, apžvelgta jo bankinė, finansinė, pedagoginė ir visuomeninė  veikla, įdėti nespausdinti Lietuvoje prisiminimai, išlikę V. Jurgučio laiškai. 2008 m. išėjo antras, atnaujintas ir papildytas, šios knygos leidimas „Vladas Jurgutis: didis ekonomistas ir mokytojas“ [5]. Knygos viršelyje – dailininko Justino Vienožinskio nutapytas V. Jurgučio portretas. 1996 m. išleista mokslinės konferencijos, skirtos V. Jurgučio 110-osioms gimimo metinėms, medžiaga „Akademikas profesorius Vladas Jurgutis 18851966“ [1]. Leidinyje skelbiama „Akademiko profesoriaus Vlado Jurgučio bibliografija“, sudaryta Danutės Mukienės. Apie V. Jurgutį rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Antano Rimvydo Čaplinsko leidinyje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [3], gydytojos, publicistės Filomenos Taunytės, gydžiusios profesorių, knygoje „Šventųjų gyvenimas Marijos žemėje: publicistika ir medicina“ (Vilnius, 2013), žurnalisto, literatūros kritiko Stasio Lipskio knygoje apie žymias XX a. asmenybes „Biografijų perlai: dokumentinės noveletės“ (Vilnius, 2016) ir kt., taip pat periodikoje. Yra informacijos internete.

V. Jurgutis atvyko gyventi ir dirbti į Vilnių 1940 m., perkėlus į sostinę Kaune veikusį Ekonomikos fakultetą. 1940–1946 m. kartu su dukterėčia Elena Jurgutyte gyveno Didžiojoje gatvėje. 1941 m. buvo paskirtas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dekanu, išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos pirmininku. Vokiečių okupacijos metais su kitais bendraminčiais išgelbėjo nuo sunaikinimo Lietuvos Mokslų akademijos biblioteką. Nuo 1941 m. spalio mėnesio V. Jurgutis buvo krašto ūkio reikalų tarėju, pateikė savo ūkio tvarkymo koncepciją. 1945 m. grįžęs iš Štuthofo stovyklos, du mėnesius buvo kalinamas NKVD pastato rūsyje Vilniuje [4, 5, 8].
Nuo 1945 m. liepos V. Jurgutis vėl dėstė Vilniaus universitete, buvo Finansų ir kredito katedros vedėju. 1946 m. liepos 23 d. profesorius už, kaip buvo teigiama, „buržuazinių teorijų“ per paskaitas skleidimą buvo atleistas iš Vilniaus universiteto ir liko be jokio pragyvenimo šaltinio [4, 5]. 1946 m. jis turėjo per mėnesį išsikelti iš universitetui priklausančio buto Didžiojoje g. 24 (dabar – Didžioji g. 4). Kaip pasakoja prisiminimuose profesoriaus brolio duktė Elena Jurgutytė-Venckuvienė, tik pažįstamų dėka galėjo apsigyventi Užupyje esančiame nedideliame bute Filaretų gatvėje Nr. 1, kur gyveno iki pat mirties [1]. Profesorių globojo Lietuvos banko tarnautoja Emilija Pupėnaitė, padėjo dukterėčia E. Jurgutytė-Venckuvienė [4, 5]. Jos pastangomis 1957 m. profesoriui buvo paskirta nedidelė pensija. Prisiminimuose apie dėdę E. Jurgutytė-Venckuvienė rašo, kad jis mylėjo gimtąją Palangą ir sostinę Vilnių. Buvo išstudijavęs daugelį veikalų apie Vilniaus praeitį ir architektūrą [5]. Mėgdavęs su studentais vaikščioti senomis Vilniaus gatvelėmis, pasakodamas kone kiekvieno namo istoriją. Šiose ekskursijose dalyvavo ir Vilniaus universiteto dėstytojai, ateidavo pasiklausyti net tuometinis rektorius Zigmas Žemaitis [4].

„Vilniaus senųjų sienų pilki griuvėsiai brangesni yra man negu ir gražiausi nauji pastatai, kurie nieko nesako mano protui ir visai neveikia mano širdies. Ir meno grožis man tik tuomet tėra vertingas, kai jis pajėgia prabilti mano protui, kai jis sugeba užgauti jautrias mano sielos stygas, kurios aidi mūsų didžios praeities akordais“,
– rašė savo užrašuose V. Jurgutis [4, p. 137; 5, p. 117].

1994 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto Didžiajame (Petro Skargos) kieme (Universiteto g. 5, Senamiesčio seniūnija), Memorialinėje universiteto galerijoje, buvo atidengta memorialinė lenta V. Jurgučiui [6].

1997 m. Vilniuje, Chodkevičių rūmų kieme (Didžioji g. 4, Senamiesčio seniūnija), atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Jonas Noras Naruševičius, archit. Vytautas Zaranka). Lentoje įrašas: ,,Šiuose rūmuose 1940–1946 m. gyveno pirmasis Lietuvos banko valdytojas, profesorius, akademikas Vladas Jurgutis“ [2, 5].

2015 m. gruodžio 18 d. Vilniuje (Gedimino pr. 6, prie Lietuvos banko centrinio pastato, Senamiesčio seniūnija) buvo atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui  Vladui Jurgučiui (skulpt. Gediminas Piekuras). Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario. V. Jurgučio biustas stovi ant postamento. Jame – tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų, buvusių apyvartoje iki euro įvedimo, vaizdai. Šiuo paminklu Lietuvos bankas pagerbė ne tik pirmąjį Lietuvos banko valdytoją, bet ir originaliai įamžino Litą, kurį 2015 m. sausį pakeitė euras. Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir kt. (žr. adresu).

2005 m. Vilniuje, Naujosios Vilnios seniūnijos Strelčiukų kvartale, V. Jurgučio vardu buvo pavadinta gatvė [3].

2010 m., pažymint žymiojo ekonomisto 125-ąsias gimimo metines, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Ilona Žilienė parengė išsamią virtualią V. R. Jurgučio biobibliografiją (žr. adresu).

Literatūra ir šaltiniai

1. Akademikas profesorius Vladas Jurgutis, 1885–1966 : 1995 m. lapkričio 6-8 d. mokslinės konferencijos, skirtos gimimo 110-osioms metinėms, medžiaga. – Vilnius, 1996. – 62, [2] p. : iliustr. – Akademiko profesoriaus Vlado Jurgučio bibliografija / sudarė D. Mukienė : p. 59-63.
2. Apie Vladą Jurgutį. Lietuvos bankas [interaktyvus]. 1990-2017 [žiūrėta 2017-02-06]. Prieiga per internetą: <http://www.lb.lt/v_jurgucio_biografija>.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Jurgutis Vladas (1885 11 05–1966 01 09): ekonomistas, valstybininkas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 176.
4. Laumenskaitė, Egidija. Vladas Jurgutis. – Vilnius, 1994. – 191 p., [8] iliustr. lap. : iliustr.
5. Laumenskaitė, Egidija. Vladas Jurgutis: didis ekonomistas ir mokytojas. − [2-oji patais. ir papild. laida]. – Vilnius, 2008. – 313, [1] p.: iliustr.
6. Martišius, Stanislovas. Kalba, pasakyta memorialinės lentos profesoriui Vladui Jurgučiui atidengimo proga [1994 m. rugsėjo 15 d. Memorialinėje universiteto galerijoje. Vilnius] // Universitas Vilnensis. – 1994, spalis (Nr. 6), p. 6-7.
7. Martišius, Stanislovas. Vladas Jurgutis – ekonomistas, politikas, pedagogas. – Santr. angl.  – Bibliogr.: 19 pavad. // Ekonomika. – T. 40 (1996), p. 70-83.
8. Terleckas, Vladas. Profesorius Vladas Jurgutis : [biografija]. – Portr. // Lietuvos bankininkai: gyvenimo ir darbų pėdsakai, 1918-1940. – Vilnius, 2001. – P. 12-27.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2012; 2017

 

Dalintis straipsniu: