Vladas Žemaitis

Vladas Žemaitis. Nuotr. iš kn.: Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003, p. 22.

Vladas Žemaitis. Nuotr. iš kn.: Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003, p. 22.

Mokėsi mokytojų kursuose Vilniuje, vėliau Kaune, „Saulės“ mokytojų seminarijoje. Vytauto Didžiojo universitete studijavo fiziką. Iki 1940 m. dėstė aukštesniojoje komercinėje suaugusiųjų mokykloje Kaune. Pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis pateko į vokiečių nelaisvę. Buvo kalinamas Lukiškių kalėjime, vėliau kunigo Juozapo Stakausko pastangomis perkeltas į Vilniuje, Filaretų gatvėje, buvusią koncentracijos stovyklą. Dirbo archyvaru Vilniaus centriniame valstybiniame archyve. Čia, nepaisydamas mirtino pavojaus, kartu su kitais slėpė keletą žydų šeimų. Po karo mokytojavo įvairiose Vilniaus mokyklose. Buvo sukūręs originalią fizikos dėstymo metodiką. Mirė 1980 m. balandžio 23 d. Vilniuje [2, 3, 4].

1974 m. Jeruzalėje įsikūrusi Yad Vashem institucija V. Žemaičiui suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą. Yad Vashemo teisuolių alėjoje mokytojo garbei pasodintas medelis. 1992 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu V. Žemaitis apdovanotas (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi [4].

Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Literatūros apie V. Žemaitį yra labai nedaug. 1967 m. Sofijos Binkienės sudarytoje knygoje „Ir be ginklo kariai“ išspausdinti V. Žemaičio prisiminimai apie darbą Vilniaus valstybiniame archyve ir žydų gelbėjimą vokiečių okupacijos metais [2].

2003 m. išleista Rimanto Stankevičiaus sudaryta knyga „Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai“ [4]. Knygoje remiamasi Jeruzalės Yad Vashem archyvo medžiaga apie Vilniaus Šv. Ignoto g. slėptuvės įrengėjus. Publikuojami slėptuvės gyventojų – išgelbėtų žydų prisiminimai, laiškai. Išspausdinti 1967 m. žurnalistės Janinos Šinkūnaitės pokalbiai su V. Žemaičiu ir J. Stakausku – vieninteliai išlikę tekstai, kur patys gelbėtojai pasakoja apie tą laikotarpį. Knygoje pateikiamas Viktorijos Sakaitės sudarytas „Lietuvos piliečių – Pasaulio tautų teisuolių” sąrašas. Knygos viršelyje – vieno iš buvusių slėptuvės gyventojų, vėliau žymaus dailininko  Samuelio Bako paveikslo iliustracija.

Stankevičius, Rimantas. Dešimties stebuklų liudytojai: viena žydų gelbėjimo Vilniuje 1943–1944 metais Vilniuje istorija. – Vilnius, 2021. Knygos viršelis

Stankevičius, Rimantas. Dešimties stebuklų liudytojai: viena žydų gelbėjimo Vilniuje 1943–1944 metais Vilniuje istorija. – Vilnius, 2021. Knygos viršelis

2021 m. Vilniuje išleista Rimanto Stankevičiaus knyga „Dešimties stebuklų liudytojai: viena žydų gelbėjimo Vilniuje 1943–1944 metais Vilniuje istorija“. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės fondo ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus dokumentais, knygoje pasakojama apie Vilniaus Šv. Ignoto gatvėje, buvusiame Benediktinių vienuolyne, įrengtą slėptuvę Vilniaus geto žydams ir jos gyventojus. Pateikiama informacijos apie slėptuvės įrengėjus Pasaulio tautų teisuolius kunigą Juozapą Stakauską, mokytoją Vladą Žemaitį ir vienuolę Mariją Mikulską [5].

Rusų kalba apie V. Žemaitį rašoma muziejininkų Genricho Agranovskio (Генрих Аграновский) ir Irinos Guzenberg (Ирина Гузенберг) turistams skirtame vadove „Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель“ [8].

V.  Žemaitis daug metų gyveno Vilniuje. Vokiečių okupacijos metais buvo kalinamas Lukiškių kalėjime, vėliau Filaretų gatvėje buvusioje koncentracijos stovykloje. Dirbo archyvaru, ūkio darbininku Vilniaus valstybiniame centriniame archyve. 1943–1944 m. likvidavus Vilniaus getą Vilniaus archyvo patalpose, buvusiame Benediktinių vienuolyne Šv. Ignoto gatvėje, kartu su kunigu Juozapu Stakausku ir seserimi benediktine Marija Mikulska slėpė keletą žydų šeimų. Tarp išgelbėtų žmonių buvo ir būsimasis pasaulinio garso dailininkas Samuelis Bakas. Trejus metus po karo V. Žemaitis dirbo Vilniaus archyve vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Vėliau dirbo fizikos mokytoju įvairiose Vilniaus mokyklose. 1952–1962 m., paskutinius dešimt darbo metų, dirbo Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, netoli karo metais buvusios slėptuvės [1, 3, 4].

2000 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje, Šv. Ignoto g. 5 (Senamiesčio seniūnija), Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse, Pasaulio tautų teisuolių mokytojo Vlado Žemaičio, kunigo Juozapo Stakausko ir vienuolės Marijos Mikulskos atminimui buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Jonas Naruševičius, archit. Vytautas Zaranka). Lentoje iškalti žydų gelbėtojų bareljefai ir įrašas: „Pasaulio tautų teisuoliai / sesuo Marija Mikulska 1903–1994 / kunigas Juozas Stakauskas 1900–1972 / mokytojas Vladas Žemaitis 1900–1980 / 1941–1944 m. / gelbėję nuo pražūties žydus“ [3, 4, 7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Buckus, Pranas. Atlaikę žmogiškumo išbandymą: [apie mokytoją Vladą Žemaitį ir kunigą Juozapą Stakauską, vokiečių okupacijos metais gelbėjusius žydus Vilniuje]. – Portr // Diena. – 1996, rugs. 20, p. 7, 10.
2. Ir be ginklo kariai. – Vilnius, 1967, p. 46-56, 59-60.
3. Makariūnienė, Eglė. „ … tiems, kurie leido žmoniškumo šviesai spindėti“: [apie V. Žemaitį, taip pat apie jam ir kitiems Pasaulio tautų teisuoliams atidengtą memorialinę lentą]. – Iliustr. // Fizikų žinios. – 2000, Nr. 19, p. 27-28.
4. Slėptuvės aristokratai : prisiminimai : Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003. – 90, [2] p.: portr., iliustr.
5. Stankevičius, Rimantas. Dešimties stebuklų liudytojai: viena žydų gelbėjimo Vilniuje 1943–1944 metais Vilniuje istorija. – Vilnius, 2021. – 138, [1] p.: iliustr., faks., portr.
6. Stankevičius, Rimantas. Pagerbtas žydų gelbėtojų atminimas: [Vilniuje atidengta memorialinė lenta Vladui Žemaičiui, Juozapui Stakauskui, Marijai Mikulskai]. – Iliustr. // Lithuania: [Lietuva ir Lenkija XX amžiuje. Lietuva ir Lenkija drauge į XXI amžių]. – Vilnius, 2001. – P. 115-119.
7. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2017 [žiūrėta 2017-12-12]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456 >.
7. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 428, 429.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2012; 2022

Dalintis straipsniu: