Vladas Žukas

Vladas Žukas. Nuotr. iš kn.: Vladas Žukas: bibliografijos rodyklė 1950–2014. − Vilnius, 2015.

Vladas Žukas gimė ūkininkų Onos Liaudanskaitės ir Jono Žukų šeimoje. 1933–1938 m. mokėsi Sidabravo ir Baisogalos pradinėse mokyklose (1933–1938 m.), Šeduvos gimnazijoje (1938–1944 m.) ir Kauno suaugusiųjų gimnazijoje (1944–1945 m.). Studijavo Kauno universiteto Istorijos-filosofijos fakultete lituanistiką (1946–1949 m.) [2]. Studijas tęsė Vilniaus universitete, kuriame 1951 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros specialybę ir iki 1992 m. jame dėstė [3]. Dirbdamas universitete skaitė bendrosios bibliografijos, grožinės literatūros bibliografijos, lietuvių bibliografijos istorijos, rusų, užsienio šalių bibliografijos, XIX a. lietuvių knygos veikėjams skirtus kursus. 1964–1967 m. buvo Bibliotekininkystės katedros vedėjas. Parengė daugiau kaip 2000 aukštos kvalifikacijos specialistų [2]. 1991–1992 m. buvo Knygų rūmų skyriaus vedėjas. V. Žukas buvo pirmasis mokslininkas Lietuvoje, apgynęs disertacijas iš bibliografijos ir knygotyros. Vladas Žukas mirė 2014 m. kovo 26 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse [3, 5].

Paskelbė daugiau kaip 800 darbų tarp jų – 28 knygas. Svarbiausi veikalai: „Lietuviškieji literatūros bibliografijos šaltiniai“ (1979), „Lietuvių bibliografijos istorija“ (1983), „Lietuvių knygotyros bruožai“ (1989) ir kt. Parengė personalinių (Adomo Mickevičiaus, Salomėjos Nėries, Antano Strazdo ir kt.), taip pat šakinių bibliografijų. Nepriklausomybės metais išleido 18 knygų. Išleido kelias labai svarbias monografijas. Vertingiausią profesorius laikė monografiją „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje“ (2000) [5]. Profesorius rašė savo, taip pat užrašinėjo ir skelbė žymių kultūros veikėjų atsiminimus. Yra išleidęs penkių prisiminimų knygų seriją „Prisiminimų puslapiai“ apie savo gyvenimą ir darbus. Tai: „Vaikystės krašte“ (2000), „Gimnazijos suole“ (2000), „Studijų metai“ (1999) ir „Pažinti kultūros žmonės“ (1 kn. 2002, 2 kn. 2010), „Senjorai apie savo laiką ir fakultetą: skiriama Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto 15 metų sukakčiai“ (2006).
Paskelbė apie 700 mokslinių straipsnių lietuvių bibliografijos istorijos, metodikos ir organizacijos, knygų, periodikos, bibliotekų istorijos, literatūros tyrimų klausimas, apie lietuvių raštijos, literatūros ir kalbos, spaudos ir knygos, meno veikėjus [3].
Vladas Žukas savo rankraščius perdavė Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriui. Čia suformuotas jo asmeninis fondas.
Profesorius surinko gausią vaizduojamosios dailės kolekciją. Joje buvo nemažai lietuvių autorių ir lietuvių liaudies meno kūrinių. Kolekcijos pagrindu išleistas albumas „Vladas Žukas: Susitikimas su daile = Vladas Žukas. Encounters with art“ (2009).

Vladas Žukas mezgė tarptautinius mokslo ryšius su Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos kolegomis. Pabaltijyje ir kaimyninėse šalyse organizuojamose konferencijose skaitė pranešimus lituanistikos, bibliografijos ir knygos istorijos klausimais [2]. Jis buvo Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubo vienas steigėjų ir pirmininkas (1977–1981 m.) [3].

Už ilgametę profesinei bibliotekininkų bendruomenei rodomą paramą 1994 m. V. Žukui buvo suteiktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nario vardas. Už nuopelnus bibliotekininkystės mokslui ir studijoms 1999 m. Lietuvos kultūros ministro apdovanotas padėkos raštu. Už mokslo ir visuomeninius nuopelnus ugdant lietuvių kalbos ir knygos kultūrą 2004 m. įteikta Kalbos („Felicijos“) premija [1].

Daug informacijos apie V. Žuką yra jo paties atsiminimų knygose. Apie profesorių rašoma visose lietuviškose enciklopedijose, leidinyje „Baisogalos valsčiaus kaimai, dvarai ir gyventojai“ (Panevėžys, 2000), literatūros kritiko, dr. Jono Linkevičiaus apybraižoje Šeduvos mokyklos dešimtmečiai“ (Vilnius, 1999, p. 80), literatūros prof. Broniaus Prėskienio knygoje „Šiaulių krašto literatūros panorama“ (Šiauliai, 2003) ir daugelyje kt., taip pat įvairių metų tęstiniame leidinyje „Knygotyra“, periodikoje, internete.

Žukas daug metų gyveno Vilniuje, keturis dešimtmečius dirbo Vilniaus universitete [1].

Vladas Žukas: bibliografijos rodyklė. – Vilnius, 2005. – D. 2. Knygos viršelis

Vladas Žukas: bibliografijos rodyklė 1950–2014.− Vilnius, 2015. Knygos viršelis

2015 m. balandžio 18 d. Vilniuje, ant Mokslininkų namų šoninio fasado (Lukiškių g. 1, Naujamiesčio seniūnija) prof. V. Žuko atminimui buvo atidengta memorialinė lenta iš granito (skulpt. Marijonas Šlektavičius). Šiame name prof. V. Žukas gyveno nuo 1952 m. iki mirties 2014 m [1, 4].

1985 m. buvo išleista Vlado Žuko bibliografijos rodyklės pirmoji dalis, apimanti 1950–1985 m., o 2005 m. – antroji dalis, apimanti 1985–2005 m. laikotarpį. Rodyklę parengė Domas Kaunas, Elena Macevičiūtė, Žiedūnė Zaveckienė. Minint profesoriaus 90-ąsias gimimo metines, Vilniaus universitetas parengė V. Žuko bibliografijos rodyklę, kurioje suregistruoti 1950–2014 m. publikuoti bei redaguoti mokslininko darbai, taip pat literatūra apie profesorių. Joje taip pat pateikiamos svarbesnės profesoriaus gyvenimo ir veiklos datos, asmeninės nuotraukos, veikalų viršeliai. Yra asmenvardžių ir kolektyvų rodyklės [5]. Rodyklę parengė Salomėja Peciulkienė, Eglė Akstinaitė-Veličkienė, Dalia Valikonytė, Žiedūnė Zaveckienė, sudarė Domas Kaunas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Atminimo lenta ir nauja knyga prof. Vladui Žukui. bernardinai.lt [interaktyvus]. 2015 [2017-05-26]. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-04-14-atminimo-lenta-ir-nauja-knyga-prof-vladui-zukui/129753>.
2. Petreikis, Tomas. In memoriam Vladas Žukas. − Portr. // Tarp knygų. – 2014, Nr. 5, p. 36-37.
3. Zaveckienė, Žiedūnė. Žukas Vladas. − Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. − Vilnius, 2014. – T.25, p. 810-811.
4. Žymiam profesoriui – atminimo plokštė [Vilniuje]. − Iliustr. // Lietuvos žinios. − 2015, bal. 21, p. 12.
5. Vladas Žukas: bibliografijos rodyklė 1950–2014. − Vilnius, 2015. – 194, [1] p.: iliustr., faks., portr.

Parengė: Agnė Ališauskienė (Vilniaus miesto SCB), 2017

Dalintis straipsniu: