Vladislavas Sirokomlė

Fornalczyk, Feliks. Hardy lirnik wioskowy. – Poznań, 1979. Knygos viršelis

Tikrasis poeto vardas – Liudvikas Vladislavas Kondratovičius (Ludwik Władysław Kondratowicz). Pseudonimas Vladislavas Sirokomlė sudarytas iš antrojo vardo ir šeimos herbo pavadinimo [9, p. 14].
Būsimasis poetas gimė neturtingų bajorų šeimoje. Anksti išmoko skaityti ir, būdamas šešerių metų, perskaitė 10-ties tomų Ignacijaus Krasickio poezijos rinkinį. Mokėsi Nesvyžiaus dominikonų mokykloje, vėliau – Naugarduko penkiaklasėje apskrities mokykloje, kurioje kiek anksčiau mokėsi Adomas Mickevičius. Ją baigė 1839 m. 1841 m. įsidarbino Nesvyžiuje, Radvilų turto paveldėtojo L. Vitgenšteino dvarų Vyriausioje valdyboje kanceliarijos tarnautoju. Sukūręs šeimą, gyveno prie Nemuno esančiame nuošaliame Zalučės dvarelyje. Čia pradėjo literatūrinę veiklą [4, 9, 16].
Poetas gyveno laikotarpiu tarp dviejų sukilimų – 1831 ir 1863 metų. Buvo kalintas už dalyvavimą patriotinėse manifestacijose [13]. Mirė, nesulaukęs nė 40-ties metų, 1862 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje. Palydėti mylimo poeto išėjo kone visas Vilnius. Sirokomlė buvo palaidotas Rasose, Literatų kalnelyje. Ilgą laiką jo kapą žymėjo tik aukštas pušinis kryžius. XIX a. antroje pusėje šeimos lėšomis buvo pastatytas kuklus paminklas [8]. Antkapį sudaro betono bordiūru apjuosta želdinių vieta ir lauko akmenų paminklas, kurio viršuje įtvirtintas geležinis kryžius, o nuožulnioje plokštumoje – rusvo granito plokštė su lenkišku įrašu ir eilute iš garsaus Sirokomlės eilėraščio „Kaimo dainius“ („Lirnik wioskowy“) – „Mirė grodamas lyra“. Antkapio autorius B. Soldevskis [5, p. 413] ar B. Sobolevskis [3].

Per neilgą savo 39 metų amžių V. Sirokomlė suspėjo nuveikti didelį ir įvairiapusišką literatūrinį darbą. Jo palikimą sudaro apie 20 tomų lyrinių, epinių, draminių, publicistinių kūrinių, taip pat vertimų, lenkų literatūros istorijos veikalų, kelionių aprašymų, laiškų ir kt. Poetas bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Athenaeum“ ir „Kurjer Wileński“ („Vilniaus pasiuntinys“). Gyvendamas Bareikiškėse (1853–1860 m.), sukūrė geriausius savo kūrinius: istorines poemas „Margier“ („Margiris“), „Córka Piastów“ („Piastų duktė“), eilėraščių rinkinį „Borejkowszczyzna“ („Bareikiškės“) ir kt. Leidyklos kovojo tarpusavyje, kad gautų teisę spausdinti V. Sirokomlės kūrinius [14]. Poetas rašė lenkų, taip pat baltarusių kalbomis, vertė lotyniškai rašiusių Lietuvos ir Lenkijos renesanso poetų kūrinius [7].

Sirokomlė, Vladislavas. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą. – Vilnius, 1989. Knygos viršelis

Sirokomlė, Vladislavas. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą. – Vilnius, 1989. Knygos viršelis

Syrokomla, Władysław. Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna. - Wilno, 1857. Titulinis puslapis

Syrokomla, Władysław. Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna. –
Wilno, 1857. Titulinis puslapis

Parengė kelionių užrašus apie žymias Lietuvos vietas, gamtos ir kultūros paminklus bei žmones. Sirokomlės kelionių užrašai laikomi vertingais XIX a. istoriniais šaltiniais [8, 15]. Tai knygos „Dziennik podróży po Litwie i Żmudzi“ („Kelionės po Lietuvą ir Žemaitiją dienoraštis“) (1858 m.), „Niemen od źródeł do ujścia“ („Nemunas nuo versmių iki žiočių“) (1861 m.).
1857 ir 1860 m. buvo išleisti du tomai „Iškylų iš Vilniaus po Lietuvą“ („Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna“), kur rašoma apie Vilnių ir daugelį Vilniaus krašto vietovių: Trakus, Nemėžį, Rukainius, Medininkus, Aukštadvarį, Kernavę [8, 19]. Poetas šaipėsi iš žmonių, kurie daugiau žino apie Ženevos nei Trakų ežerą. Vienoje iš savo knygų jis rašė: „Man rodos, kad tiesioginė išraiška to, ką vadiname Tėvynes meile yra savojo krašto tyrimas istoriniu, gamtiniu, etnografiniu, archeologiniu ir geografiniu požiūriu. Nes kaipgi galima mylėti ir kraują lieti už tai, ko nepažįsti ir nesupranti“ [9, p. 26].

1852 m. rudenį V. Sirokomlė persikėlė gyventi į Vilnių. Jo butas Vokiečių gatvėje tapo populiariu literatūros salonu. Čia rinkdavosi to meto garsenybės: E. A. Odinecas, M. Malinovskis, E. Tiškevičius, St. Moniuška [7, 10]. Vilniuje Sirokomlė padėjo įrengti Senienų muziejų, dalyvavo Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikloje  [9].
Po pusmečio išsinuomojo iš Benedikto Tiškevičiaus XIX a. pastatytą Bareikiškių dvarelį, esantį už 15 km nuo Vilniaus Minsko pusėn (dab. Vilniaus r.).
Apie Vilnių, kuriame poetas gyveno nuo 1852 m., V. Sirokomlė rašė: „Tas paslaptingojo Vilniaus žavesys – kaip talismanas. Kiekvienas, kas nors trumpai gyveno Vilniuje, pamilsta jį ir visa siela prie jo prisiriša. Nors iš pasaulio miestų Vilnius neišsiskiria nei savo išore, nei labai išaugusiu visuomenės gyvenimu, tačiau yra nepaprastai mielas ir žavus“ [9, p. 30; 19, p. 15].

Lenkų kalba išleista nemažai knygų apie Sirokomlę. 1972 m. Lenkijoje išėjo didelės apimties Felikso Folnarčiko (Feliks Folnarczyk) mokslinė studija apie poetą „Hardy lirnik wioskowy“ („Išdidus kaimo lyrikas“). 1979 m. pasirodė antrasis, papildytas šios knygos leidimas [14]. Studijoje plačiai nušviečiamas poeto gyvenimas ir kūryba. Rašoma apie gyvenimą Bareikiškėse. Yra skyrius „Uroki wielkiego miasta“ („Didelio miesto žavesys“), kuriame plačiai nagrinėjamas vilnietiškasis poeto gyvenimo laikotarpis. Apie poeto gyvenimą Vilniuje ir Bareikiškėse rašoma Jadvygos Kudirko knygoje „Wilno w ich życiu, Litwa w ich twórczości: przewodnik Wileńskimi śladami wybitnych Polaków“ [15], taip pat Juzefo Šostakovskio (Józef Szostakowski) leidinyje „Wilno i okolice : przewodnik literacki“ („Vilnius ir apylinkės: lieratūrinis vadovas“) (Wilno, 2012). V. Sirokomlės kūrybai skirtas vienas iš filologės Valentinos Brio knygos „Поэзия и поэтика города:  Wilno – Vilnius“ skyrių [20].

XX a. pradžioje prie namo Vilniuje (dab. Barboros Radvilaitės g. 3, Senamiesčio seniūnija), kuriame 1860–1862 m. su pertraukomis gyveno ir mirė poetas, buvo pritvirtinta memorialinė lenta su užrašu lenkų kalba: „Tu zakonczył źywot Władysław Syrokomla 3/15 września 1862 r.“ („1862-ųjų metų rugsėjo 15 čia pabaigė gyvenimą Vladislavas Sirokomlė“) [5, p. 386-387; 15]. Ši lenta išlikusi iki šiol.

1908 m. rugsėjį Vilniuje, Šv. Jono bažnyčioje buvo iškilmingai atidengtas bronzinis paminklas Vladislavui Sirokomlei. Paminklą sukūrė skulptorius Pijus Velionskis-Veliuoniškis. Poetas čia pavaizduotas simboliškai grojantis lyra [2, p 23-231; 5, p. 539-540; 13].

Bareikiškėse (Vilniaus r., Rukainių seniūnija), buvusiame XIX a. dvarelyje, kur 1853–1860 m. gyveno poetas, veikė mokykla, nuo 1969 m. – biblioteka, o 1973 m. buvo įsteigtas Vladislavo Sirokomlės memorialinis muziejus. Į muziejų grįžo poeto knygos, portretai, baldai ir daug kitų daiktų [8]. 1983 m. muziejus buvo suremontuotas. Trijuose kambariuose įrengta nauja ekspozicija [10]. Prie kambario sienos buvo pritvirtinta memorialinė lenta [12].

Dar Sirokomlės laikais Bareikiškių sodybos kieme buvo įrengta altana, kurioje stovėjo iš girnų akmens padarytas stalas. Altanoje poetas priiminėjo svečius, čia gimė ne vienas jo kūrinys. Ši girnapusė ir dabar yra prie namo, užkelta ant nupjauto medžio kamieno. 1897 m. už vilniečių surinktas lėšas kieme buvo pastatytas iki šiol esantis juodo granito stalelis, kurio paviršiuje iškalta lyra, apjuosta ąžuolo lapų vainiku. Aplinkui stalą iškaltas memorialinis įrašas lenkų kalba: “Čia, Bareikiškėse nuo 1853-ųjų iki 1860-ųjų gyveno V. Sirokomlė“ ir citata iš garsaus eilėraščio „Kaimo dainius“ [8, 9, 15].

Muzeum Władysława Syrokomli w Borejkowszczyznie. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Muzeum Władysława Syrokomli w Borejkowszczyznie. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

2011 m. Bareikiškių dvarelis buvo rekonstruotas. Dabar ten veikia Vladislovo Sirokomlės muziejus, kaimo biblioteka su internetine skaitykla bei Vilniaus rajono Turizmo informacijos centras. Muziejuje galima ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir dalyvauti edukacinėje veikloje. Muziejaus atidarymo proga išleistas bukletas „Muzeum Władysława Syrokomli w Borejkowszczyznie“ [17]. Bukletą parengė muziejaus darbuotojai, išleido Vilniaus rajono savivaldybė.

Tradiciškai, kiekvienais metais Bareikiškėse vyksta „Poezijos pavasario“ šventė, kurioje dalyvauja poetai, literatai, poezijos mylėtojai. Šventę rengia Vilniaus rajono Centrinė biblioteka [6, 18].

1989 m. gegužės 22 d. buvusiai Vilniaus 19-ajai vidurinei lenkų mokyklai (Linkmenų g. 8, Šnipiškių seniūnija) buvo suteiktas Vladislavo Sirokomlės vardas. Mokykloje yra įkurtas V. Sirokomlės atminimo kambarys, kuriame saugomi įvairūs eksponatai: pirmosios poeto išleistos knygos, monografijos, nuotraukos ir kt. [11].

Vilniuje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, yra Vladislavo Sirokomlės gatvė [1]. Poeto vardu pavadintos gatvės Nemėžyje ir Rukainiuose (Vilniaus r.).

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės = Vilnius streets : istorija, vardynas, žemėlapiai. – Vilnius, 2000, p. 77, 142, 286.
2. Drėma, Vladas. Vilniaus Šv. Jono bažnyčia. – Vilnius, 1997, p. 230, 231.
3. Girininkienė, Vida. Liudvikas Kondratovičius(slap. Vladislavas Sirokomlė) // Girininkienė, Vida. Rasos. – Vilnius, 1988. – P. 27-28.
4. (Kondratowicz) Ludwik. – Portr. – Bibliogr.: 9 pavad. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.), 1957. – T. 12, p. 319-320.
5. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – T. 1: Vilnius. – 1988, p. 386-387, 413, 539-540.
6. Podmostko, Jadvyga „Syrokomlės dvasia pleveno virš mūsų“: Poezijos pavasaris Bareikiškėse. – Iliustr. // Draugystė. – 1997, geg. 30, p. 2-3.
7. Rakauskas, Vytautas. Syrokomla Władisław (tikr. Ludwik Kondratowicz). // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 453.
8. Semaškaitė, Ingrida. Bareikiškės: [apie Vladislavą Sirokomlę ir jam skirta memorialinę ekspoziciją Bareikiškėse (Vilniaus r.)]. – Iliustr. // Semaškaitė, Ingrida. Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimai. – Vilnius, [2008]. – P. 375-376.
9. Sirokomlė, Vladislovas. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą. – Vilnius, 1989. – 166, [2] p. – Bibliogr. išnašose: p. 5-26.
10. Vl. Sirokomlės muziejus. Vilniaus rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-06-01]. Prieiga per internetą: <http://www.Vilniaus-r.lt/index.php?id=1032>.
11. Vladislav Sirokomlė – mūsų mokyklos globėjas. Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla  [interaktyvus]. 2007-2010 [žiūrėta 2011-04-11]. Prieiga per internetą: <http://www.syrokomla.lt/szkola/lt/index.php?cid=11&pid=5>.
12. Šlekys, Jonas. Namas, kuriame gyveno Vladislovas Sirokomlė. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 304-305.
13. Venclova, Tomas. Kondratovičius Liudvikas (Ludwik Kondratowicz). – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 158-159.
14. Folnarczyk, Feliks. Hardy lirnik wioskow: studium o Kondratowiczu-Syrokomli. – Wyd. 2. – Poznań, 1979. – 540, [2] p., [4] iliustr. lap.: iliustr., portr. – R-klė: p. 527-[541].
15. Kudirko, Jadwiga. Władysław Syrokomla: „Skonał grając na lirze“. – Iliustr. // Kudirko, Jadwiga. Wilno w ich życiu, Litwa w ich twórczości. – Vilnius, 2003. – P. 55-66.
16. Maciūnas, Vincas. Kondratowicz, Ludwik. – Bibliogr.: 4 pavad. // Encyclopedia Lituanica. – Boston (Mass.), 1973. – Vol. 3, p. 159-160. – Parašas: V. Mc.
17. Muzeum Władysława Syrokomli w Borejkowszczyznie. – Vilnius, 2011. – 15 p.: iliustr.
18. Podmostko, Jadwiga. I znowu Borejkowszczyzna witała poetów: [apie Vilniaus rajono centrinės bibliotekos organizuotą tradicinę poezijos šventę]. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2007, 30 maja, p. 6.
19. Syrokomla, Władysław. Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna: (Troki, Stokliszki, Jezno, Punie, Niemiez, Miedniki etc.). – Wilno, 1857. – 188, [2] p., [1].
20. Брио, Валентина. Поэзия и поэтика города: Wilno –  Vilnius. –  Москва, 2008, p. 64-70.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010, 2012

Dalintis straipsniu: