Vytautas Aleksandras Cinauskas

Vytautas Aleksandras Cinauskas. Nuotr. iš kn.: Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti: Zigmo Gėlės premijos laureatai (1977-2006). - Klaipėda, 2006, p. 44.

Vytautas Aleksandras Cinauskas. Nuotr. iš kn.: Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti: Zigmo Gėlės premijos laureatai (1977–2006). – Klaipėda, 2006, p. 44.

1941 m. šeima buvo ištremta į Sibirą. 1956 m.  grįžęs į Lietuvą, V. Cinauskas dirbo Kauno HES statyboje, nuo 1958 iki 1996 metų Lietuvos geologijos tarnybos sistemoje. Vilniuje gyveno Dvarčionių gyvenvietėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, V. Cinauskas buvo  Tremtinių grįžimo fondo pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos etikos komisijos pirmininkas, Lietuvos kultūros fondo tarybos narys, 1996–2000 m. Seimo narys [1, 6]. V. Cinausko iniciatyva Vilniuje buvo įkurti Tremtinių globos namai. Jis nuolat rūpinosi grįžtančių į tėvynę senų žmonių gyvenimo sąlygomis. Jo dėmesio nestokojo ir tremtinių vaikaičiai, kurie gyvena ir mokosi „Lietuvių  namų“ mokykloje-internate.  V. Cinauskas mirė Vilniuje. Palaidotas Kairėnų kapinėse.

Vytautas Cinauskas eilėraščius pradėjo rašyti pradžios mokykloje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, savo kūrybą rašytojas pradėjo skelbti periodinėje spaudoje, išleido kelis poezijos rinkinius, parašė prozos kūrinių, publicistikos. Rašytojo kūryboje vyrauja prisiminimai apie tremtį, Tėvynės ilgesys, nuoširdi reakcija į šių dienų aktualijas, rūpestis Lietuvos ateitimi [2, 3]. Sukurti keli eilėraščiai Vilniaus motyvais: „Prie Seimo rūmų” [4], „Panerių pušynėliuos kauleliai rudi…”, „Vilniaus naktis” [3,  4].

Už 1992 m. išleistą eilėraščių rinkinį „Kad būtume šalia“ V. Cinauskas buvo apdovanotas Zigmo Gėlės literatūrine premija. 1996 m. jis buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Už nuopelnus Lietuvai  apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu  [2, 3, 4].

Apie V. A. Cinauską rašoma knygoje „Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti…: Zigmo Gėlės premijos laureatai (1977–2006)“ [1], enciklopedijose, periodikoje. Yra informacijos internete.

2009 m. birželio 10 d. Vilniuje, ant Tremtinių namų pastato (Meškeriotojų g. 22, Antakalnio seniūnija) atidengta memorialinė lenta poetui tremtiniui Vytautui Cinauskui [5].

2010 m. minint Vytauto Cinausko 80-metį, biuletenyje „Tarp knygų“ paskelbta rašytojo ir visuomenės veikėjo bibliografija [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Vytautas Cinauskas : [biografija ir bibliografija]. – Iliustr., nuotr. // Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti…: Zigmo Gėlės premijos laureatai (1977–2006). – Klaipėda, 2006. – P. 44–45.
2. Cinauskas, Vytautas Aleksandras. Ir atmintis, ir dabartis…: [eilėraščiai]. – 1998]. – 94, [2] p.: iliustr.
3. Cinauskas, Vytautas Aleksandras. Kad būtume šalia: eilėraščiai. – Vilnius, 1992. – 77, [1] p.
4. Cinauskas, Vytautas Aleksandras. Tai kaip, sūnau, ten Lietuvoj…: eilėraščiai. – Vilnius, 1995. – 104 p.: iliustr.
5. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Cinauskas Vytautas (1930 06 06–2005 06 07): rašytojas, poetas, visuomenininkas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 78.
6. Narbutas, Vytautas. Vytauto Cinausko atminimui, 1930. VI. 6–2005. VI. 7: [nekrologas: Tremtinių grįžimo fondo valdybos pirmininkas, poetas] // Metai. – 2005, Nr. 7, p. 153.
7. Sukanka  80 metų,  kai gimė  poetas,  prozininkas Vytautas Cinauskas (1930–2005): [bibliografija] / parengė Paulina Dabulevičienė // Tarp knygų. – 2010, Nr. 4, p. 42–43.

Parengė: Aušra Asauskienė, Zita Tiukšienė (VAVB), 2010; 2020

Dalintis straipsniu: