Vytautas Kasiulis

Vytautas Kasiulis – metamorfozių meistras = Vytautas Kasiulis – the master of metamorphoses. – Vilnius, 2020. Knygos viršelis

Dailininko gimimo data ir vieta nėra visiškai tiksli [1]. Įprasta teigti, kad  V. Kasiulis gimė 1918 m. Simne. Stodamas į Kauno meno mokyklą 1937 m., nurodė, kad gimė 1918 m.  Smolensko srityje, tačiau visuose vėlesniuose dokumentuose gimimo vieta įrašytas Simnas. Dailininko gimimo metrikų įrašų buvo ieškoma kartu su Lietuvos valstybės istorinio archyvo specialistais. Simno bažnytinių knygų tėra išlikę atskiri fragmentai, tačiau Krosnos bažnyčios mirčių registracijos knygoje pavyko aptikti įrašą, darytą 1925 m., mirus dailininko tėvui Matui, pažymėtam Mateušo Kasiulevičiaus vardu. Šiame įraše nurodoma, kad velionis paliko našlę ir sūnų Vytautą, kuriam tuo metu buvo vienuolika metų. Tai istorikams tapo netiesioginiu liudijimu, kad V. Kasiulis galėjo būti gimęs 1914 m. [2]. Beje, Matas Kasiulis buvo dailininkas dekoratorius. 1937–1941 m. Vytautas Kasiulis mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (dabar – Kauno meno mokykla), 1941–1944 m. jame dėstė. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. gyveno Freiburge, dėstė Dailės ir amatų mokykloje, 1947–1949 m. vadovavo piešimo klasei. Nuo 1948 m. gyveno Paryžiuje [7]. 1949 m. surengė pirmą autorinę parodą Raymond’o Duncano galerijoje Paryžiuje. 1960 m. dailininkas įsigijo dailės galeriją, vėliau nusipirko Paryžiaus centre kitą, kurioje eksponavo ir prekiavo savo ir kitų dailininkų paveikslais bei antikvariniais daiktais [1, 4].  V. Kasiulis rengė individualias parodas Šveicarijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Danijoje, ypač daug – Švedijoje. Mirė 1995 m. Paryžiuje, palaidotas Paryžiaus de Pantin kapinėse.

Kasiulis paliko apie 1500 aliejumi tapytų paveikslų, 950 pastelių, 200 guašų, apie 50 litografijų. Dailininkas tapė religinius herojus, gatvės muzikantus, cirko artistus, paprastus kasdienius darbus dirbančius žmones, žvejus, medžiokles („Gatvės muzikantas“, „Apelsino pardavėjas“, „Žvejys valtyje“ „Medžiotojai su laimikiu“ ir kt.). Ypač mėgo Paryžiaus gatvių vaizdus. Populiarus ir pamėgtas V. Kasiulio kūrybos motyvas – dailininkas prie molberto savo dirbtuvėje („Dailininko studijoje“, „Autoportretas“). Tapybai būdingos ryškios ir emocionalios spalvos [1].

Vytautas Kasiulis: album. – Vilnius, [2015]. Knygos virš.

2009 ir 2010 m. Vilniuje buvo išleistas V. Kasiulio  tarptautinės dailės parodos albumas „Rojaus sodai“, į kurį sudėti dailininko tapybos ir grafikos kūriniai iš Paryžiaus, Niujorko, Vilniaus ir Kauno kolekcijų. Taip pat išleistas dailininko albumas anglų kalba „Vytautas Kasiulis“ [12].

2020 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus išleido albumą „Vytautas Kasiulis – metamorfozių meistras = Vytautas Kasiulis – the master of metamorphoses“ [5]. Leidinyje lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama dailininko biografija, kūrybinė veikla, išspausdintas svarbiausių gyvenimo datų sąrašas. Albumas iliustruotas V. Kasiulio darbų reprodukcijomis, nuotraukomis, archyvinių dokumentų ir laiškų faksimilėmis.
Apie V. Kasiulį rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [7], gydytojo Arvydo Šeškevičiaus ir mokytojo Benono Šeškevičiaus knygoje  „Simnas“ (Kaunas, 2006). Leidinyje „Kaip menai į Lietuvą keliavo: Dalia Kutraitė kalbina Romualdą Budrį” (Vilnius, 2022) prisimenama, kaip V. Kasiulio kūrinių kolekcija atsidūrė Lietuvoje.
Dailininko biografiją ir kūrybos apžvalgą rasime  albume anglų kalba „Vytautas Kasiulis“ [12] ir kt. Prancūzų kalba išleisti du nedidelės apimties leidiniai apie dailininką: Aleksis Rannit „Vytautas Kasiulis: un peintre lithuanien“ (Baden-Baden, 1947, 1948) ir Georges Pillement „Vytautas Kasiulis“ (Paris, 1958).
Yra daug informacijos apie V. Kasiulio dailės muziejų. 2013 m. išleista knygelė „Vytauto Kasiulio dailės muziejus“ [6]. Apie muziejų rašoma leidinyje „Atrask Lietuvą“ (Vilnius, 2013), yra straipsnių periodikoje, internete.

2010 m. dailininko žmona Bronė Kasiulienė testamentu padovanojo vyro kūrybinį palikimą Lietuvai, o sūnus Vytautas Kasiulis jaunesnysis perdavė kolekciją Lietuvai. Kolekciją sudarė 950 kūrinių bei asmeninis dailininko archyvas [8]. Kad pasaulinio garso dailininko darbai pasiektų Lietuvą daug prisidėjo jau keletą dešimtmečių gyvenantis Paryžiuje rašytojas Valdas Papievis [4].

2013 m. birželio mėnesį Vilniuje buvo atidarytas Vytauto Kasiulio dailės muziejus (A. Goštauto g. 1, „Naujamiesčio seniūnija“) – Lietuvos dailės muziejaus padalinys. Atidaryme dalyvavo dailininko sūnus Vytautas Kasiulis [6]. Muziejus įsikūręs istoriniame Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (1907–1939 m.) pastate, XX a. pradžios neoklasicistinio stiliaus rūmuose. Muziejuje retrospektyviai pristatomi visi menininko kūrybos laikotarpiai. Veikia nuolatinė dailininko Vytauto Kasiulio kūrinių ekspozicija, įrengtos keičiamų parodų salės, konferencijų ir renginių centras. Viena salė – tai improvizuota dailininko Paryžiaus dirbtuvė. Joje pristatomi svarbiausi V. Kasiulio biografijos faktai, asmeniniai daiktai, čia galima susipažinti ir su archyvine medžiaga.
Kasiulio nutapytas paveikslas „Šv. Kazimieras“ puošia Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią. Dailininkas jį nutapė 1958 m. Šv. Kazimiero 500 metų jubiliejaus proga. 2009 m. dailininko našlė B. Kasiulienė pardavė paveikslą verslininkui Antanui Guogai, o šis jį padovanojo Šv. Kazimiero bažnyčiai [9].

2013 m. Lietuvos televizijoje buvo sukurtas žurnalistės Editos Mildažytės dokumentinis filmas „Vytautas Kasiulis. Iki Paryžiaus ir atgal“ [10].

Žurnale „Tarp knygų“ buvo paskelbta V. Kasiulio bibliografija, parengta Ilonos Žaltauskaitės [11].

Literatūra ir šaltiniai

1. Andrijauskas, Antanas. Vytauto Kasiulio egzotiškų spalvų magijos sklaida Paryžiaus mokyklos aplinkoje = The Dispersion of Kasiulis’s Magical Colors in the Entourage of Paris School. – Iliustr. – Santr. angl. // Logos.– Nr. 83 (2015), p. 114–120, Nr. 84 (2015), p. 112–121, Nr. 85 (2015), p. 92–100.
2. Baltrušaitytė, Renata. Rojaus sodai – po nauja pastoge: apie Vilniuje duris atvėrusį Vytauto Kasiulio dailės muziejų. – Iliustr. // Veidas. – 2013, Nr. 27, p. 54–55.
3. Bialopetravičienė, Laima. Vytauto Kasiulio dailės muziejus – nauja institucija Vilniaus kultūros peizaže. – Iliustr. – Santr. angl. // Dailė. – 2013, Nr. 2(62), p. 120–123.
4. Kasiulienė, Bronė. Kasiulis Paryžiuje: iš dailininko Vytauto Kasiulio žmonos Bronės Kasiulienės pasakojimų / užrašė Valdas Papievis. – Iliustr. // Kultūros barai. – 2008, Nr. 4, p. 61–66.
5. Vytautas Kasiulis – metamorfozių meistras = Vytautas Kasiulis – the master of metamorphoses. – Vilnius, 2020. – 367, [1] p.: iliustr., faks., portr.
6. Vytauto Kasiulio dailės muziejus. – Vilnius, 2013. – 15, [1] p.: iliustr.
7. Kasiulis Vytautas. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 531.
8. Kasiulis, Vytautas. Padovanojo 596 darbus: [pokalbis su išeivijos dailininko V. Kasiulio sūnumi V. Kasiuliu / užrašė] Rūta Mikšionienė. – Portr. // Lietuvos rytas. – 2010, rugs. 30, p. 15.
9. Mikšionienė, Rūta. Dovanoto paveikslo istorija – intriguojanti: V. Kasiulio Paryžiuje nutapytas šv. Kazimiero atvaizdas jau 5 metus puošia Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčią. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2014, kovo 8, p. 25.
10. Paryžiuje kūręs lietuvių dailininkas grįžo į tėvynėje įkurtą muziejų. – Iliustr. // XXI amžius. – 2013, liep. 12, p. 8.
11. Sukanka 75 metai tapytojui Vytautui Kasiuliui (g. 1918): [bibliografija] // Tarp knygų. – 1993, Nr. 2, p. 47–48.
12. Kasiulis, Vytautas. Vytautas Kasiulis: album / [text by Laima Bialopetravičienė]. – Vilnius, [2015]. – 303, [1] p.: iliustr.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2018; 2023

Dalintis straipsniu: