Vytautas Pranciškus Rūkas

Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. – Trakai, 2005. Knygos viršelis

Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. – [Kn. 1]. – Trakai, 2005. Knygos viršelis

V. P. Rūkas 1932–1938 m. mokėsi Garliavos (Kauno r.) mokykloje. 1938–1940 m. – Kauno Tėvų jėzuitų reformuotose klasėse. 1940–1944 m. tęsė mokslus Kauno gimnazijose. 1944–1946 m. – Tėvų jėzuitų Pagryžuvio (Kelmės r.) vienuolyno noviciate. 1946–1947 m. ir 1953–1958 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1949–1953 m. mokėsi Panevėžio vidurinėje muzikos mokykloje [9]. Ją baigęs įgijo choro ir ansamblio vadovo kvalifikaciją [6].
1958 m. kovo 23 d. vyskupo Julijono Steponavičiaus buvo įšventintas į kunigus [8]. Nuo 1958 m. iki 1962 m. buvo Švenčionių parapijos bažnyčios vikaras, 1962–1964 m. – Ignalinos parapijos klebonas, 1965–1966 m. Šumsko (Vilniaus r.) parapijos klebonas [9].
1966 m. liepos 11 d. kunigas V. P. Rūkas buvo paskirtas administratoriumi į Trakų parapinę bažnyčią ir juo buvo beveik keturis dešimtmečius – iki 2001 metų. Nuo 1974 m. rugsėjo 19 d. buvo Trakų dekanato vicedekanas, nuo 1992 m. iki 2001 m. gruodžio 14 d. ėjo Trakų dekanato dekano pareigas. Nuo 2001 m. – emeritas [2, 5, 7].

Kasdieninė tarnystė Dievui ir žmonėms – tai tik viena monsinjoro, ramaus, santūraus ir visada besišypsančio žmogaus gyvenimo pusė. Labai sunkiu Lietuvos Bažnyčiai laiku monsinjoras išsaugojo neįkainojamos vertės Trakų Švč. Marijos apsilankymo bažnyčios aukso lobius [4, 6]. Monsinjoro iniciatyva ir pastangomis buvo restauruojami Trakų bažnyčios paveikslai, Trakuose pastatytas ne vienas kryžius ar paminklas, atnaujinta bažnyčia [3, 6].
1990 m. buvo užmegzti draugiški santykiai su Westfalijos kr. Miunsterio vyskupijos Reinės miesto Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonu Giunteriu Hillebrandtu (Vokietija). Bažnyčios ir miesto savivaldybės dėka buvo pastatyti Jaunimo namai ir restauruoti Trakų senelių globos namai [10].

Ne vienas monsinjoro tekstas yra publikuotas spaudoje ir įvairiuose leidiniuose. Knygoje „Atsiminimai apie Milžiną“ (2006) išspausdini V. P. Rūko užrašyti atsiminimai apie kunigą Nikodemą Švogžlį-Milžiną. Leidinyje „Trakų istorinis nacionalinis parkas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose: poreikis ir galimybės“ (2003) publikuotas monsinjoro straipsnis „Trakų bažnyčios ir stebuklingas Švč. Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos paveikslas“. Trakų viešosios bibliotekos istorijoje „80 žingsnių iki šiandien“ išspausdintas V. P. Rūko tekstas „Apie šventoves, knygas ir bibliotekas Trakuose“ [12].

2000 m. Popiežius Jonas Paulius II Trakų dekanato dekanui, klebonui kunigui V. P. Rūkui suteikė monsinjoro titulą, „už ilgametį pastoracinį darbą Trakų parapijoje bei didelį įnašą katekizuojant jaunimą ir moksleivius, už rūpinimąsi bažnyčios paveldo tvarkymu, restauravimu, Jaunimo centro ir Parapijos globos namų statybas“ [11].
2001 m. monsinjoras apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu [10]. 2003 m. minint 15-ąsias Trakų Sąjūdžio metines apdovanotas Lietuvos Sąjūdžio Padėkos raštu [6].

2005 m. gegužės 6 d. Trakų rajono savivaldybės taryba už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir Trakų kraštui suteikė monsinjorui Trakų garbės piliečio vardą ir apdovanojo Trakų garbės piliečio ženklu [6, p. 141].

2006 m. monsinjoras V. P. Rūkas buvo apdovanotas Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominacija „Už pasiekimus visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje“. Kaip buvo skelbiama, ši nominacija monsinjorui įteikta „už ilgametę vaisingą tarnystę Dievui ir žmonėms, dosnų tikėjimo ir meilės dalijimą ne tik žodžiais, o ir kasdieniniais darbais“ [14].

2007 m. V. P. Rūkui įteikta Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacija – I laipsnio Diplomas už ilgametę ir prasmingą ganytojišką veiklą Trakų žemėje, gebėjimą bendrauti su įvairių tikėjimų Trakų gyventojų bendruomene ir taurų siekį mokyti žmones mylėti Dievą [7].

Vytautas Pranciškus Rūkas 1988 m. spalio 27 d. per Tautinės vėliavos iškėlimo ceremoniją Trakų Salos pilyje kalbėjo: „Džiaugiamės mes šiandien šia diena, kadangi trispalvė suplevėsuos Trakų pilyje. Ši pilis – tai tarsi visos mūsų tautos vienybės, atgimimo simbolis. Ši vieta kiekvienam lietuviui yra brangi ir šventa, ne veltui apdainuota mūsų dainių, išgarsinta mūsų didvyrių“ [6, p. 43].

Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. – [Kn. 2]. – Trakai, 2021. Knygos viršelis

Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. – [Kn. 2]. – Trakai, 2021. Knygos viršelis

2005 m. išleista knyga „Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas“, kurioje supažindinama su monsinjoro ganytojiška ir visuomenine veikla. Leidinyje išspausdinti monsinjoro pamokslai, publicistiniai tekstai apie V. P. Rūką, publikuojamos nuotraukos, dokumentai [6]. 2021 m. pasirodė antroji šios knygos dalis [7]. Leidinyje pateikti parapijiečių prisiminimai, monsinjoro pasisakymai spaudoje, pamokslai, sveikinimai, dokumentai, svarbiausios monsinjoro gyvenimo datos, išsami publikacijų bibliografinė rodyklė, kurią parengė Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Apie V. P. Rūką rašoma Trakų viešosios bibliotekos istorijoje „80 žingsnių iki šiandien“ – minimas kunigui, kraštiečiui N. Švogžliui-Milžinui skirtas atminimo vakaras, prie kurio rengimo prisidėjo monsinjoras [12]. V. P. Rūko veikla apžvelgiama žurnalisto Juozo Vercinkevičiaus pirmoje ir antroje knygose „Mūsų Trakų žemė“ (2017, 2020). Apie monsinjoro nuopelnus bažnyčiai ir bažnytiniam paveldui rašoma žurnalisto istoriko Vytauto Valentino Česnulio knygoje „Kanauninkas Klemensas Maliukevičius“ (2016). Interviu su monsinjoru išspausdintas žurnalisto Juozo Vercinkevičiaus knygoje „Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“ (2015). Taip pat apie V. P. Rūką rašoma leidiniuose „Kas yra kas Lietuvoje“ [9], „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“ [10]. Daug kunigo straipsnių, interviu išspausdinta Trakų rajono ir respublikinėje spaudoje.

Vytautas Pranciškus Rūkas mirė 2020 m. gruodžio 17 d., palaidotas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos šventoriuje [1, 7].

Siekiant pagerbti monsinjoro vardą, Trakuose esanti Sodų gatvė, kurioje monsinjoras ilgą laiką gyveno, 2022 m. buvo pervadinta į Vytauto Pranciškaus Rūko gatvę [13].

Literatūra ir šaltiniai

1. Amžinybėn iškeliavo mons. Vytautas Pranciškus Rūkas // Trakų žemė. – 2020, gruod. 31, p. 1, 4.
2. Česnulis, Vytautas Valentinas. Kanauninkas Klemensas Maliukevičius. – Trakai, 2016, p. 139.
3. Dievo namų statytojas: [apie monsinjorui Vytautui Pranciškui Rūkui įteiktą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordiną ir Trakuose atliktus darbus]. – Iliustr. // Voruta. – 2001, liep. 7, p. 5.
4. Janonienė, Julija. Apie kilnų kunigo gyvenimą. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2005, rugs. 24, p. 1, 3.
5. Lisauskaitė, Birutė. Mūsų širdžių monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. – Portr. // Galvė. – 2005, bal. 15, priedas „Trakai ir pasaulio paveldas“, p. 1.
6. Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. – [Kn. 1]. – Trakai, 2005. – 139, [4] p.: iliustr., faks., portr. – Santr. angl., lenk., vok.
7. Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. – [Kn. 2]. – Trakai, 2021. – 415, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Santr., angl., lenk., vok.
8. Pekarskis, Jurgis. Pusė amžiaus tarnystės Dievui ir žmonėms: bažnyčios lobius išsaugojęs monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas pelnė tikinčiųjų ir popiežiaus pagarbą bei pripažinimą. – Portr. // Valstiečių laikraštis. – 2008, kovo 29, p. 5.
9. Rūkas, Vytautas Pranciškus // Kas yra kas Lietuvoje. – Kaunas, 2000. – P. 592.
10. Rūkas, Vytautas Pranciškus // Kas yra kas Vilniaus apskrityje. – Kaunas, 2003. – P. 463.
11. Trakų dekanui suteiktas monsinjoro titulas: [apie monsinjoro titulo suteikimą Vytautui Pranciškui Rūkui] // Trakų žemė. – 2000, lapkr. 18, p. 1.
12. Trakų viešoji biblioteka: 80 žingsnių iki šiandien. – [Trakai], 2020, p. 97, 175.
13. Trakuose bus Vytauto Pranciškaus Rūko ir Romualdo Lanko gatvės // Trakų žemė. – 2022, spal. 28, p. 2.
14. Vilniaus apskrities 2006 metų DLK Gedimino nominantai: [minimas ir V. P. Rūkas]. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2006, gruod. 16, p. 1.

Parengė: Julija Pulokienė, Regina Rancevienė (Trakų SVB), 2009; 2022

Dalintis straipsniu: