Vytautas Skripkauskas

Maestro pamoka, arba gyvasis kultūros metraštis. – Vilnius, 2007. Knygos viršelis

Nuo 1945 m. gyveno Panevėžyje, mokėsi vidurinėje ekonomikos mokykloje. Mokykloje subūrė liaudies ansamblį „Skudutis”. Muzikos pradėjo mokytis Panevėžio muzikos kursuose pianistės Sofijos Gasiūnaitės-Petkūnienės klasėje. 1948–1953 m. studijavo tuometinėje Lietuvos konservatorijoje [1, 3, 4]. Kelerius metus grojo birbyne Dainų ir šokių liaudies ansamblyje. 1953–1993 m. – Lietuvos operos ir baleto teatre simfoniniame orkestre grojo klarnetu. Vadovavo pučiamųjų skyriui Vilniaus J. Tallat-Kelpšos mokykloje, M. K. Čiurlionio menų mokykloje. V. Skripkauskas yra respublikinių dainų švenčių moksleivių pučiamųjų orkestrų vyriausiasis dirigentas.
Nuo 1966 m. dirba mokytoju Žirmūnų vidurinėje mokykloje (dabar gimnazija). 1966 m. V. Skripkausko iniciatyva mokykloje įkurtas pučiamųjų orkestras „Septima“, pasivadinęs pagal 7-ąją vidurinę mokyklą, tuometinį Žirmūnų gimnazijos pavadinimą. Orkestras dalyvauja įvairiuose Vilniaus miesto renginiuose, dainų šventėse, koncertavo daugelyje Europos šalių [5].
Be pedagoginės veiklos V. Skripkauskas yra prisidėjęs rengiant Vilniaus festivalius, paradus, dainų šventes, keletą metų buvo Vilniaus savivaldybės tarybos pirmininkas [5].

1999 m. V. Skripkauskas buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. Ši nominacija įteikta už švietimo srities laimėjimus, dalyvavimą atidarant du Vilniaus tiltus, Olimpiečių šlovės alėją, Lietuvių namus, Moksleivių technikos rūmus, naujas mokyklas, naują troleibusų liniją [5]. Orkestro vadovui įteikta statulėlė saugoma namuose garbingiausioje vietoje, arfos kambaryje [4, p. 81].

2000 m. už orkestro koncertinę veiklą įteikta „Aukso paukštės” statulėlė (skiriama geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams).

2007 m. apie garsų pedagogą išleista knyga „Maestro pamoka, arba Gyvasis kultūros metraštis: knyga apie muzikos senjorą Vytautą Skripkauską ir žmones, paskyrusius gyvenimą kultūrai“ [3], apie jį rašoma leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje“ [4], „Muzikos enciklopedijoje“ (Vilnius, T. 3, 2007) , periodikoje.

Literatūra ir šaltiniai

1. Aleknaitė-Bieliauskienė, Rita. Gyvenimas yra tai, kas greitai praeina. – Iliustr. // Muzikos barai. – 2017, Nr. 1/2 (vasaris), p. 12-15.
2. Aleknaitė-Bieliauskienė, Rita. Prabėgę dešimtmečiai . – Iliustr. – Turinyje: Vytautas Skripkauskas – Lietuvos šviesuolis, ugdantis jaunimą / parengė Gerimantas Statinis // Muzikos barai. – 2007, Nr. 1/ 2, p. 16-19; Prieiga per internetą: <http://www.muzikosbarai.lt/index.php?id=182>.
3. Maestro pamoka, arba Gyvasis kultūros metraštis: knyga apie muzikos senjorą Vytautą Skripkauską ir žmones, paskyrusius gyvenimą kultūrai ir valstybei / [parengė Romas Gurklys]. – [Vilnius], [2007]. – 120 p.: iliustr.
4. Skripkauskas Vytautas. – Portr.  // Kas yra kas Lietuvoje. Švietimas ir studijos. – Kaunas, 2007. – P. 571.
5. Statinis, Gerimantas. V. Skripkauskas – žmogus orkestras, šviesuolis. – Iliustr. // Respublika. – 2012, liep. 13, p. 14.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; 2017

Dalintis straipsniu: