Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 556

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Vytautas Statulevičius

Gyvenimo datos:1929 11 27 - 2003 11 23
Gimimo vieta:Bikūnai (Utenos r.)
Veikla: matematikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas, Antakalnio seniūnija / Antakalnis)
Vytautas Statulevičius: [gyvenimo ir veiklos apžvalga]. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Vytautas Statulevičius: [gyvenimo ir veiklos apžvalga]. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

1944–1946 m. mokėsi Antalieptės (Zarasų r.) žemės ūkio mokykloje. 1947–1949 m. Vilniuje lankė vidurinę mokyklą – Parengiamuosius kursus prie Vilniaus universiteto, skirtus jaunuoliams, dėl karo ar tėvų socialinės padėties negalintiems įgyti viduriniojo ir aukštojo mokslo. 1949–1954 m. studijavo matematiką Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete. 1951–1954 m. dirbo Vilniaus universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. 1954–1957 m. studijavo Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) universiteto Tikimybių teorijos katedros aspirantūroje. 1957 m. sugrįžo gyventi į Lietuvą, į Vilnių. 1957–1959 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, kartu skaitė paskaitas Vilniaus universitete. 1958 m. dalyvavo Pasauliniame matematikų kongrese Edinburge (Škotija), stažavosi Maskvoje, V. Steklovo matematikos institute. 1959 m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją. Tais pačiais metais buvo paskirtas Lietuvos Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu ir Matematikos sektoriaus vadovu. 1960 m. dirbo Maskvos M. Lomonosovo universitete. 1962–1966 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui, kartu ėjo Matematikos sektoriaus vadovo pareigas. 1967 m. reorganizavus institutą, jis išrenkamas Fizikos ir matematikos (nuo 1977 m. – Matematikos ir kibernetikos, nuo 1990 m. – Matematikos ir informatikos) instituto direktoriumi (šias pareigas ėjo iki 1995 m.). 1967 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. 1968 m. V. Statulevičiui buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas. 1970–1984 m. buvo „Žinijos“ draugijos Vilniaus miesto valdybos pirmininkas. 1972 m. V. Statulevičius išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1976–1984 m. dirbo Mokslų akademijos Fizikos, technikos ir matematikos skyriaus akademiku sekretoriumi. 1980–2003 m. buvo Matematikos ir kibernetikos instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 1985–1991 m. – Mokslų akademijos viceprezidentas. 1987–1990 m. V. Statulevičius buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos liaudies deputatas ir Lietuvos deputatų grupės, kovojusios dėl Lietuvos politinio ir ekonominio savarankiškumo, seniūnas. Kaip rašoma akademikui skirtoje literatūros rodyklėje, „Dalis nuopelnų, kad Lietuva 1990 m. tapo nepriklausoma valstybe, priklauso ir Jam“ [1]. 1988 m. V. Statulevičius buvo Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys. 1995 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto Senato pirmininku. 1996 m. buvo paskirtas Vytauto Didžiojo universiteto Taikomosios matematikos ir statistikos katedros vedėju. 1997–1998 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Matematinės statistikos katedros profesorius. 2000–2003 m. dirbo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko visuomeniniu patarėju mokslo ir švietimo klausimais. 2002 m. išrinktas vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Tikimybių teorijos skyriaus vadovu. 2003 m. Matematikos ir informatikos instituto Senatui baigus veiklą, išrinktas Matematikos ir informatikos instituto Tarybos nariu. Prof. V. Statulevičius mirė 2003 m. lapkričio 23 d. Kaune. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse [1, 2, 7].

V. Statulevičius buvo vienas iš talentingiausių ir iškiliausių Lietuvos matematikų. Mokslininkas žavėjosi savo pasirinkta profesija. Matematiką jis lygino su kompasu, nurodančiu mokslo kryptį [7]. Akademikas tyrė nehomogenine Markovo grandine susietų atsitiktinių dydžių, sumų ribinius dėsningumus. Reikšmingi mokslininko darbai, skirti didžiųjų nuokrypių problematikai. Sukūrė tikimybių teorijos ribinių teoremų Lietuvos mokyklą. Jam vadovaujant, tikimybių teorija ir matematinė statistika tapo pagrindine Matematikos ir informatikos instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Akademiko dėka diegiamos ir plėtojamos kitos matematikos šakos – diferencialinės lygtys ir skaitiniai jų sprendimo metodai, matematinė logika ir lošimų teorija. Didelį dėmesį skyrė informatikos plėtrai, įkūrė Matematikos ir informatikos institute skaičiavimo centrą, suvaidinusį reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą bei jo taikymus, pagreitinant kitų mokslo sričių rezultatų diegimą.
V. Statulevičius buvo Tarptautinio statistikos instituto, JAV matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, 1969–2003 m. žurnalo „Теория вероятностей и ее применение“ vyriausiasis redaktorius, „Lietuvos matematikos rinkinio“ redkolegijos narys. Kaip kviestasis profesorius dirbo Maskvos, Sankt Peterburgo (Rusija), Banacho (Lenkija), Bielefeldo (Vokietija), Jorko (Anglija), Romos, Pizos, Milano, Neapolio (Italija), Kalifornijos (JAV), Toronto, Otavos, Monrealio, Vankuverio (Kanada), Mechiko (Meksika), Kairo (Egiptas) universitetuose, dalyvavo tarptautiniuose matematikų kongresuose ir kituose forumuose. Daug pastangų akademikas skyrė tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo bei tarpšakinių mokslinių tyrimų plėtrai, telkė įvairių sričių specialistus valstybinės reikšmės projektų mokslinėms ekspertizėms. Organizavo Vilniuje aštuonias tarptautines tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijas [1, 2, 7].
Labai reikšminga V. Statulevičiaus veiklos sritis – Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijų organizavimas. Pradėtos 1973 m., jos tapo garsiųjų Berklio simpoziumų tęsiniu. Akademiko pastangomis 1998 m. Vilniuje surengtas ir 22-asis Europos statistikų kongresas. Šie forumai skatino Rytų ir Vakarų šalių mokslininkų bendradarbiavimą ir daugeliui Lietuvos matematikų atvėrė kelią į užsienio mokslo centrus [1, 2].
Kartu su matematiku prof. habil. dr. Leonu Sauliu išleido monografiją „Didžiųjų nuokrypių ribinės teoremos (Vilnius, 1989) [1]. Išleistas didelės apimties mokslinių V. Statulevičiaus straipsnių rinkinys anglų kalba „Selected mathematical papers“ (Vilnius, 2006). Knygoje spausdinama trumpa V. Statulevičiaus biografija, parašyta žymaus matematiko, buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus, prof. Jono Kubiliaus.

1999 m., minint akademiko 70-ies metų jubiliejų, buvo išleistas Henriko Jasiūno sudarytas nuotraukų rinkinys „Vytautas Statulevičius: gyvenimo ir veiklos apžvalga“. Leidinyje išspausdintas matematiko, fizikos habil. dr. Jono Kubiliaus įžanginis straipsnis [3]. Apie V. Statulevičių rašoma Onos Voverienės knygoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ [7], Elenos Sliesoriūnienės knygoje „Inteligentų karta“ (Vilnius, 2006), periodikoje. Yra informacijos internete.

Akademiko V. Statulevičiaus kelias į Lietuvos ryškiausių matematikų gretas vedė per senąjį Vilniaus universitetą. 1947–1949 m. jis lankė Parengiamuosiu kursus prie Vilniaus universiteto. Kartu su Vilniaus universiteto studentais dirbo statant „Žalgirio“, „Kalnų parko“ (buv. „Dinamo“) stadionus, vadovavo Parengiamųjų kursų darbo brigadai [2, 5]. 1949–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete matematiką. 1957 m. po studijų Rusijoje, grįžęs į Vilnių, skaitė paskaitas Vilniaus universitete [2].

Apie Vilnių viename interviu V. Statulevičius yra sakęs: „Vilnius – studentų ir jaunimo miestas … Kokie žmonės ateis dirbti į mokslinius institutus, konstravimo biurus, nuo jų priklausys ne tik Vilniaus, kaip mokslinio centro, autoritetas, bet ir tolimesni respublikos pasiekimai … ir Lietuva, ir Vilnius tapo plačiai žinomi. Tai mokslininkų ir rašytojų, garsių muzikantų ir dainininkų, aktorių ir sportininkų, darbininkų ir inžinierių – miesto šeimininkų nuopelnas. Ir toliau mylėkime savo miestą, nebūkime jam abejingi, kad kiekvienas iš mūsų galėtų pasakyti, jog ne tik Vilniuje gyveno, bet kažką jame ir pastatė, pasodino, sukūrė“ [5].

Akademikas Vytautas Statulevičius, 1929–2003: [bibliografijos rodyklė]. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Akademikas Vytautas Statulevičius, 1929–2003: [bibliografijos rodyklė]. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Nuo 1947 m. beveik visą laiką, išskyrus studijas Leningrade (1954–1957 m.), prof. V. Statulevičius gyveno Vilniuje.

Vilniuje, prie namo Žirgo g. 5 (Antakalnio seniūnija) matematiko V. Statulevičiaus atminimui atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas profesoriaus bareljefas ir įrašas: „Šiame name 1993–2003 metais gyveno žymus matematikas akademikas Vytautas Statulevičius“ [6].

1999 m. Lietuvos mokslų akademijos biblioteka ir Matematikos ir informatikos institutas išleido Aurelijos Ališauskienės sudarytą, gausiai iliustruotą leidinį „Vytautas Statulevičius: literatūros rodyklė“. Rodyklė apima 1955–1999 m. akademiko mokslinės ir visuomeninės veiklos laikotarpį. Spausdinamas H. Pragarausko, Sapagovo ir L. Saulio straipsnis „Akademiko V. Statulevičiaus gyvenimas ir kūryba“ [4].
2004 m., artėjant akademiko 75-osioms gimimo metinėms Matematikos ir informatikos institutas išleido matematiko bibliografijos rodyklę „Akademikas Vytautas Statulevičius, 1929–2003“. Leidinį parengė Aurelija Ališauskienė, Genovaitė Masiulienė, Dalė Povilaitytė, Bronius Riauba. Bibliografijoje išspausdintas H. Pragarausko, B. Riaubos, M. Sapagovo, L. Saulio įžanginis straipsnis „Trumpa akademiko Vytauto Statulevičiaus gyvenimo ir veiklos apžvalga“, pateiktos svarbiausios matematiko gyvenimo, mokslinės ir visuomeninės veiklos datos. Leidinyje nemažai fotografijų [1].

 Literatūra ir šaltiniai

1. Akademikas Vytautas Statulevičius, 1929–2003: [bibliografijos rodyklė]. – Vilnius, 2004. – 56, [3] p.: iliustr.
2. Saulis, Leonas. Minint akademiko Vytauto Statulevičiaus 75-ąsias gimimo metines. – Potrt. // Gedimino universitetas. – 2004, Nr. 6, p. 18-19.
3. Vytautas Statulevičius: [gyvenimo ir veiklos apžvalga]. – Vilnius, 1999. – 35 p.: iliustr.
4. Vytautas Statulevičius: [matematikas]: literatūros rodyklė. – Vilnius, 1999. – 89, [24] p.: portr., iliustr.
5. Statulevičius, Vytautas. Pasišventęs mokslui ir sportui: [pokalbis su akademiku Vytautu Statulevičiumi apie Vilnių / kalbėjosi] Ona Nosevičienė // Vakarinės naujienos. – 1986, saus. 25, p. 2.
6. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2012 [žiūrėta 2012-03-29]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=5>.
7. Voverienė, Ona. Gimęs matematiku… : apie prof. habil. dr. Vytautą Statulevičių, akademiką, matematiką. – Portr. // Voverienė, Ona.  Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. – Vilnius, 2009. – P. 458-463.

 Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2012

Susijusi informacija