Zita Kriaučiūnienė. Nuotr. iš kn.: Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, 2005.
Zita Kriaučiūnienė mokėsi Giedraičių pradžios mokykloje (Molėtų r.), vėliau progimnazijoje, Širvintų vidurinėje mokykloje. 1955 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1960 m. pradėjo dirbti Želvos vidurinėje mokykloje, 1976–1991 m. buvo šios mokyklos direktorė, nuo 1997 m. pradėjo vadovauti mokyklos muziejui [3].
Z. Kriaučiūnienė yra parengusi ir išleidusi knygas „Piliakiemis“ (Utena, 2001), „Kviečiame į Želvos vidurinės mokyklos muziejų“ (Ukmergė, 2003), „Piliakiemių istorijos“ (Ukmergė, 2010). Su dukra Rasa Povyliene išleido leidinius „Pasakojimai apie Želvą“ (Ukmergė, 2005), „O širdy dar skambučiai aidi…“ (Ukmergė, 2008), „Kai nebelieka net vardų…“ (Ukmergė, 2009), „Antrasis medžio gyvenimas: Želvos krašto medinė architektūra“ (Ukmergė, 2011), „Senieji Želvos krašto kaimai“ (Ukmergė, 2012), „Želvos kraštas: istorija ir žmonės“ (Ukmergė, 2014), „Želvos kraštas senose fotografijose“ (Ukmergė, 2016), „Želvos legendos“ (Ukmergė, 2017), „Dešimt turistinių maršrutų po Želvos kraštą: Keliautojo gidas“ (Ukmergė, 2018), su anūke Gabriele Povyliūte parengė knygą „Kai tėvynė buvo toli…“ (Ukmergė, 2015).
Z. Kriaučiūnienė yra 1990 m. Rytų Aukštaitijos literatų konkurso laureatė, apdovanota II laipsnio diplomu. Pelnė Vilniaus apskrities Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino apdovanojimų komiteto padėką už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Ukmergės ir Molėtų rajonų savivaldybių padėkas [3].
Senieji Želvos krašto kaimai. – Ukmergė, 2012. Knygos viršelis
2013 m. Zitai Kriaučiūnienei ir jos dukrai, taip pat pedagogei, Rasa Povylienei buvo įteikta literatūrinė Vlado Šlaito premija. Premija buvo skirta už kraštotyrines knygas „O širdy dar skambučiai aidi“ (2008), „Kai nebelieka net vardų…“ (2009), „Antrasis medžio gyvenimas: Želvos krašto medinė architektūra“ (2011), „Senieji Želvos kaimai“ (2012) [2]. Atsiimdama premiją, laureatė Zita Kriaučiūnienė sakė: „Rašau iš meilės Želvos kraštui, iš pagarbos želviškiams. Labai nuostabūs žmonės Želvoj – šviesūs, geri, daug žinantys, labai mylintys tą savo kraštą…“ [4].
2019 m. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu „už istorinės atminties puoselėjimą ir perteikimą jaunajai kartai, švietėjišką veiklą, tolerancijos sklaidą, kilnius darbus Ukmergės kraštui“ Zitai Kriaučiūnienei suteiktas Ukmergės rajono garbės piliečio vardas [3].
Apie Z. Kriaučiūnienę šiek tiek informacijos yra jos sudarytoje knygelėje „Pasakojimai apie Želvą“ [4], rašoma rajono spaudoje, internete.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Sigita Astikienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2019
