„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Vilniaus miestas Senamiesčio seniūnija / Senamiestis Muziejus ekspozicija „Konrado celė“, skirtas Adomui Mickevičiui (Aušros Vartų g. 7A, Vilnius)

Muziejus ekspozicija „Konrado celė“, skirtas Adomui Mickevičiui

Adresas: Aušros Vartų g. 7A, Vilnius, Vilniaus m. sav.

Aprašymas: 2009 m. gegužės 29 d. Vilniuje atidarytas Adomo Mickevičiaus muziejus. Konrado celė (Aušros Vartų g. 7A, Senamiesčio seniūnija). Jis veikia neseniai pastatytame, šalia bazilijonų vienuolyno esančiame, pastate. Yra dvi ekspozicijos.  Viena įrengta kaip kalėjimo kameros replika, kitoje – fotostenduose pateikta informacija apie Adomo Mickevičiaus gyvenimą Vilniuje, filomatų ir filaretų bylą. Patalpoje ant sienos pritvirtinta ir prieškarinė, Konrado celėje kabėjusi, paminklinė lenta su lotynišku užrašu iš „Vėlinių“ III dalies prologo. Muziejaus  ekspozicijos autorė – Varšuvos A. Mickevičiaus literatūros muziejaus bendradarbė Jolanta Pol. Dabartinė Konrado celės  ekpozicija tik simboliškai žymi  tarpukariu nemaža diskusijų kėlusios  Konrado celės vietą. 
Išlikę archyviniai dokumentai ir amžininkų atsiminimai liudija, kad bazilijonų vienuolyne tuo metu  paverstame kalėjimu, A.  Mickevičius kalėjo 1823–1824 m. Papirkę sargybinius, naktimis poeto kameroje rinkdavosi jo bičiuliai filomatai. A. Mickevičius vėliau aprašė šiuos įvykius 1832 m. sukurtos draminės poemos „Vėlinės“ III dalyje. Kadangi bazilijonų vienuolyno pastatas buvo ne kartą pertvarkomas, ilgainiui pradėta diskutuoti dėl vietos, kur buvo kamera, kurioje kalėjo poetas. 1921 m. Vilniaus universiteto architektūros prof. Julijušas Klosas (Juliusz  Kłos), remdamasis archyviniais dokumentais, nustatė, kad ji buvusi įrengta vienuolyno pietų korpuso rytiniame gale, antrajame pastato aukšte. Trečiajame XX a. dešimtmetyje prof. J. Kloso nustatytoje, taip pat  literatūros prof. Stanislavo Pigonio (Stanisław Pigoń) archyvinės medžiagos tyrimais patvirtintoje patalpoje, buvo atidengta paminklinė lenta su lotynišku užrašu iš „Vėlinių“ III dalies:  „D. O. M. Gustavus / obiit M.D.CCC.XXIII / calendis Novembris / Hic natus est / Conradus / M.D.CCC.XXIII / Calendis Novembris“ (liet. „Dievui Geriausiajam, Didžiausiajam. Gustavas mirė 1823 lapkričio 1. Čia gimė Konradas 1823 lapkričio 1“. Šiuos žodžius poemos „Vėlinės“ herojus kalinys anglimi užrašė ant kalėjimo sienos. Čia turima galvoje  romantiškojo personažo, įsimylėjėlio Gustavo literatūrinė mirtis. Jis, kaip ir filomatas Adomas, tampa kovotoju už savo tautos laisvę ir pasivadina poemos „Konradas Valenrodas“ pagrindinio veikėjo vardu.
Nuo 1927 m. visą tarpukario laikotarpį Konrado celėje kiekvieną savaitę vykdavo plačiai pagarsėję Lenkų literatų draugijos organizuojami Literatūriniai trečiadieniai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, bandyta vėl atgaivinti šią prieškario tradiciją. 1992 m. birželį Konrado celėje suorganizuotame pirmajame po karo renginyje dalyvavo ir poetas Česlavas Milošas, aktyvus Literatūrinių trečiadienių dalyvis tarpukario metais.
1987 m. bazilijonų vienuolynas buvo iš esmės perstatytas. Vienuolyno pastatas  dabar yra privatizuotas. Jame atidarytas viešbutis „Pas bazilijonus“, o legendinėje tarpukario metų Konrado celėje įrengtas viešbučio kambarys.