„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Elektrėnų savivaldybė Elektrėnų seniūnija Abromiškės

Abromiškės priklauso Elektrėnų seniūnijai ir yra įsikūrusios prie autostrados Vilnius–Kaunas, į rytus nuo Elektrėnų. Kaimas yra susijungęs su miestu [8].
Abromiškės yra seniūnaitijos centras, čia gyvena 329 gyventojai: 164 vyrai, 165 moterys (2011) [15].
Abromiškėse, prie Orio ežero, įsikūrusi Abromiškių reabilitacinė ligoninė [4, 14, 25]. Kaime yra Abromiškių dvaras ir ežeras, atkurtame dvaro svirne įsikūrusi Abromiškių bendruomenė.

Abromiškių kapinėse palaidota knygnešė Agota Tumosaitė-Prūsaitienė (1897–1972) [20, 21]. 
 
Abromiškių kaimo pavadinimas greičiausiai kilo iš dvaro įkūrėjo Abrahamo Poniatovskio vardo [3]. 

Apie Abromiškių kaimą rašyta „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [6], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [7], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [8].
Daugiausiai rašyta apie Abromiškių dvaro sodybą ir jo istoriją. Apie dvarą informacijos galima rasti Elektrėnų savivaldybės bibliotekos darbuotojų sudarytame elektroniniame leidinyje „Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas“ [20], leidiniuose „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [23], „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ [19] įvairiuose informaciniuose, turistiniuose leidiniuose, leidiniuose apie dvarus („Dvarai: spindesys ir skurdas“ [29], „Kelionės iš Vilniaus“ [4], „Lietuvos dvarai ir pilys“ [11], „Lietuvos pilys ir dvarai“ [28], „Lietuvos dvarai“ [5] ir kt.). Birutė Lisauskaitė yra rašiusi apie dvare vykdytus archeologinius tyrimus [22]. Taip pat daug straipsnių apie dvarą rašyta respublikinėje spaudoje, Elektrėnų savivaldybės laikraščiuose „Elektrėnų kronika“, „Elektrėnų žinios“.
Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų?“ yra Onos Rasutės Šakienės surinkti žmonių pasakojimai apie Abromiškių kaimą, dvarą, apylinkes ir kt. [2, 9]. Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ galima paskaityti gyventojų prisiminimų apie Abromiškių dvarą, ten gyvenusius grafus, kaimą. Knygoje yra senų žemėlapių, nuotraukų [10, 13].

Rašytinė Abromiškių kaimo istorija prasideda kartu su dvaru, kai 1571 m. Abrahamas Poniatovskis šioje vietovėje, aukščiausioje pelkingos teritorijos vietoje, pasistatė pirmuosius dvaro rūmus ir apsigyveno kartu su savo žmona Ona Gryniūte-Poniatovskiene. Likęs našliu, Abromiškių dvarą su miškais, pakelės karčema ir ežerais pardavė Trakų tijūnui M. Bychovcui, tad XVI a. pabaigoje dvaras jau priklausė Bychovcų giminei. XVII a. čia jau įsikūrė Narbutai. Apie 1748 m. dvaras vedybų keliu atiteko prancūzų kilmės grafams de Raësams.
1778 m. Robertas Kazimieras de Raës vedė Konstanciją Oranską-de Raës ir 1787 m. susilaukė Vilhelmo de Raës.
Pranciškus de Raes‘as, greičiausiai Kazimiero de Raës brolis, netoliese įsteigė naują Dembinos dvarą, ir 1785 m. su žmona Judita Jelenskyte-de Raes ir dviem vaikais (Rachele de Raes-Römeriene bei Henriku de Raes) atsikėlė ten gyventi. 1799 m. Abromiškių dvare įvyko dailininkės ir dekoratorės Rachelės de Raës  (1783–1855)  ir garsiojo intelektualo Mykolo Juozapo Römerio (1778–1853) vestuvės. Jų sūnus Edvardas Jonas Römeris (1806–1878) tapo garsiu dailininku.
Kažkuriuo metu dvaras atiteko Kazimiero ir Konstancijos sūnui Vilhelmui de Raësui (1787–1854), kuris XIX a. I pusėje su žmona Antonina de Raës (1798–1852) pastatydino medinius rūmus, įkūrė sodą. Dvaras buvo išplėstas ir pritaikytas kultūriniam gyvenimui. Čia vykdavo literatūriniai vakarai, vaidinimai. Dvaras klestėjo kaip krašto kultūrinio bajorijos gyvenimo centras [19]. Tuo pat metu Sabališkėse buvo pradėta statyti de Raësų koplyčia-mauzoliejus, pradžioje turėjusi būti varpine [17]. Čia palaidoti Vilhelmas ir Antonina de Raës‘ai, greičiausiai jų anūko Vilhelmo Broel-Plater‘io vaikai Jaś Broel-Plater (1882), Bogdzio Broel-Plater (1883–1884) ir pats Vilhelmas Broel-Plater‘is.
1840 m. Pranciškus Steponas Juozas Broel-Plater‘is vedė Vilhelmo ir Antoninos de Raës‘ų dukterį Kazimierą Kolovrat de Raës, paskutinę iš šios giminės. Jam mirus (1867 m.), iki mirties 1893 m. dvarą valdė žmona Kazimiera, o tuomet dvaras atiteko jų sūnui Vilhelmui Broel-Plater‘iui (1850–1911).
1880 m. Vilhelmas Broel-Plater‘is vedė Feliciją Soltan, o po mamos Kazimieros mirties 1893 m., paveldėjęs Abromiškių dvarą pradėjo jį pertvarkyti. Buvo pristatyti du mūriniai priestatai, perplanuotas parkas [11].
XIX a. pabaigoje, dvarą valdant Broel-Plater‘ių giminei, jame buvo sukaupta didžiulė biblioteka, kurioje buvo apie 20 000 tomų prancūzų ir lenkų literatūros klasikos, istorijos veikalų. Čia buvo saugomas turtingas dviejų giminių šeimos archyvas, paveikslai, porceliano rinkiniai.
1912 m. dvaras atiteko paveldėtojoms – Vilhelmo žmonai Felicijai ir dukterims Irenai, Idalijai ir Marijai [11].
1933 m. dvarą nusipirko sovietmečiu emigravęs ir garsiu meno kolekcionieriumi tapęs Mykolas Žilinskas (1904–1992). Jis remontavo rūmus, tvarkė parką. Po Antrojo pasaulinio karo rūmuose įsikūrė ligoninė, vėliau paštas, medicinos punktas, biblioteka [8, 11, 20].
1990 metais, Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe, grįžęs M. Žilinskas skyrė pinigų dvaro ir parko tvarkymui. Jis buvo parašęs testamentą, kuriuo dvarą bei aplinkinius ežerus dovanojo Lietuvai, paskirdamas turtą Rašytojų sąjungai, bet savininkas iki mirties nespėjo turto susigrąžinti ir dvaras po kelių metų buvo privatizuotas. Dvaro savininkai pasikeitė jau kelis kartus. Dabartinis savininkas – Romualdas Bakutis.
2012 m. naujieji savininkai pradėjo Abromiškių dvaro sodybą (kaip kompleksą) renovuoti. Dvaras ir jo teritorija yra tvarkomi Europos ekonominės erdvės, Norvegijos finansinių mechanizmų projektų, Lietuvos Respublikos ir projekto vykdytojo (UAB „Galvės investicija“) lėšomis.
Restauruotame kultūros paveldo objekte ketinama atverti svečių namus su reprezentacinėmis salėmis. Įvairūs renginiai galės vykti ir parke – jam atgaivinti jau parengtas parkotvarkos projektas. Vėliau restauravus pagalbinius dvaro pastatus – oficiną, arklides, malūną – galvojama atidaryti amatų centrą. Renovacijos darbus galima sekti internetinėje dvaro svetainėje [1].

Abromiškių dvaro sodybos kompleksas (dvaro rūmai, u. k. 774; sarginė, u. k. 26493; svirnas, u. k. 26492; tvarto liekanos, u. k. kodas 26494; tvoros fragmentai, u. k. 26495; parkas, u. k. 26496 (žr.: adresu) yra įtrauktas į kultūros paveldo registrą ir yra saugomas valstybės [12]. Prie dvaro esantis parkas įtraukas į gamtos paminklų sąrašą [16]. Jis buvo pradėtas kurti XVIII a. [11], perplanuotas XIX a. Čia buvo iškasti trys tvenkiniai, liepų alėjomis suformuoti takai, pasodinta 18 rūšių vietinės ir 25 rūšys atvežtinės kilmės medžių ir krūmų. Ypač vertingi buvo sachalinis kėnis ir didžialapė liepa [17]. Iki šių dienų išliko kėniai, maumedžiai, kelių rūšių eglės, klevai, įvairios tuopos.

2009 m. sudegė Abromiškių bendruomenei priklausęs svirnas. 2011 m. jis buvo rekonstruotas iš ES fondų ir valstybės lėšų. Svirne vyksta kaimo bendruomenės šventės, renginiai, kino peržiūros, skaitomos paskaitos, minimos kaimo istorinės sukaktys.

Pasigėrėti Abromiškių apylinkių gamtos grožiu bei žmonių veiklos reabilitacijoje harmonija, galima pavarčius fotoalbumą „Abromiškių aura“ – reabilitacinėje ligoninėje gydytoju dirbančio Vidmanto Mickevičiaus menines fotografijas [24].
Abromiškių dvarui kraštietis Kęstutis Rėklys yra sukūręs eilėraštį „Apmąstymai buvusiame Abromiškių dvare“ [26].

1952 m. į Abromiškes iš Žebertonių buvo perkelta klubas-skaitykla, 1956 m. perorganizuota į biblioteką ir įsikūrė Abromiškių dvare. 1989 m. biblioteka iškelta į Ausieniškių kaimo kultūros namus, o nuo 1992 m. vėl sugrąžintas į Žebertonis. 2000 m. įkūrus Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką tapo Abromiškių filialu. Daugiau apie bibliotekos istoriją rašyta leidinyje „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“ [18].

Literatūra ir šaltiniai

1. [Abromiškių dvaras] [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://www.abromiskiudvaras.lt/>.
2. Abromiškės, k. // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 25–27.
3. Abromiškės. Abromiškių ežeras: [apie Abromiškių kaimo ir ežero vardų kilmę] // Lietuvos vietovardžių žodynas. – Vilnius, 2009. – T. 1, p. 8–9.
4. Abromiškės: [apie Abromiškių dvarą, reabilitacinę ligoninę]. – Iliustr. // Kelionės iš Vilniaus. – Vilnius, [2005]. – P. 99–100.
5. Abromiškės: [apie Abromiškių dvarą]. – Iliustr. // Lietuvos dvarai. – Vilnius, [2010]. – P. 6–7.
6. Abromiškės: [apie Abromiškių kaimą] // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 11.
7. Abromiškės: [apie Abromiškių kaimą] // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 11.
8. Abromiškės: [apie Abromiškių kaimą] // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2001. – T. 1, p. 44.
9. Abromiškių dvaras // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 166–177.
10. Abromiškių dvaras // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 8–24.
11. Abromiškių dvaras // Lietuvos dvarai ir pilys. – Kaunas, [2015]. – P. 120–121.
12. Abromiškių dvaro sodyba [Abromiškių k., Elektrėnų sen., Elektrėnų sav.; u. k. 1721]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/DA9E5465-0567-44CB-B87F-02F212B9CC4B>.
13. Abromiškių kaimas : [gyventojų pasakojimai] // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 25–29.
14. Abromiškių reabilitacinė ligoninė [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://www.abromiskes.lt/>.
15. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
16. Isokas, Gediminas. Abromiškių parkas: [apie Abromiškių dvarą ir parką] // Gediminas Isokas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 320.
17. Kilkus, Kęstutis. Vievis : [kalbama ir apie Abromiškių dvarą] // Ežerai. – Vilnius, 2013. – P. 140–141.
18. Kubilinskienė, Irena. Abromiškių filialas // Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. – Vilnius, 2012. – P. 117–118.
19. Kulikienė, Jadvyga. Abromiškės // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 32–33.
20. Laiko vingiais: [elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap.: iliustr.
21. Laurinavičius, Jonas. Agota Tumosaitė-Prūsaitienė // Tai buvo mūsų kelias: Trakų krašto knygnešiai ir daraktoriai. – Vilnius, 2004. – P. 33–34.
22. Lisauskaitė, Birutė. Abromiškių dvaro sodyba // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2007, p. 256–259; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/2007/256-259.pdf>.
23. Lukšionytė-Tolvaišienė, Nijolė. Abromiškių dvaro rūmai ir parkas. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 14.
24. Mickevičius, Vidmantas. Abromiškių aura: [fotografijų albumas]. – Vilnius, [2008] . – [54], 2 p. : iliustr.
25. Mizeras, Vytautas. Abromiškių reabilitacinė ligoninė. – Iliustr. // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 141–147.
26. Rėklys, Kęstutis. Apmąstymai buvusiame Abromiškių dvare : [eilėraštis] // Lietuvos aidas. – 2007, vas. 8, p. 10.
27. Rimgailienė, Zina. Liūdesio Abromiškės: [apie Abromiškių dvarą]. – Iliustr. – Santr. angl., p. 97 // Šeima ir pasaulis. – 2003, Nr. 2, p. 62–75.
28. Semaškaitė, Ingrida. Abromiškės: [Elektrėnų savivaldybė]. – Iliustr. // Lietuvos pilys ir dvarai. – Vilnius, [2003]. – P. 137–138.
29. Semaškaitė, Ingrida. Elektrėnų savivaldybė : Abromiškės // Dvarai: spindesys ir skurdas. – Vilnius, [2008]. – P. 321.

Parengė: Parengė: Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2014; 2015; 2019.