Atkočiai

Kaimas Deltuvos seniūnijoje, prie kelio Ukmergė–Siesikai, 11 km į vakarus nuo Ukmergės [1]. Aplinkinės gyvenvietės: Siesikai – 8 km, Jakutiškiai – 4 km, Deltuva – 7 km. 1950–1958 m. kaimas buvo Atkočių apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė [1].

Kaime gyvena 238 gyventojai, iš jų: 121 vyras ir 117 moterų (2011 m.) [5].

Atkočių kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Atkočius, padaryto iš slavizmo „atkočius“ („audėjas“). Lenkiškas žodis „tkacz“ dėl žodžio pradžios priebalsių buvo sunkiai ištariamas, todėl buvo pridėta raidė a- [6].

Apie Atkočius informacijos galima rasti „Visuotinėje Lietuvių enciklopedijoje” [1]. Atkočiai taip pat minimi lietuvių kalbininko, habilituoto mokslų daktaro, prof. Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas” [6], gamtininko Gedimino Isoko knygoje „Lietuvos gamtos paminklai” [4], yra informacijos Ukmergės rajono periodikoje bei internete.

Iki 2008 m. veikė pradinė mokykla, įsteigta 1966 m. 2008 m. į buvusios mokyklos patalpas perkelta biblioteka, planuojama per­kelti Atkočių bendruomenės sveika­tos punktą. Kaime yra parduotuvė, veikia UAB „Atkočių agroservisas“. 2002 m. susikūrė Atkočių kaimo bendruomenė.
Iš Atkočių kaimo kilęs poetas, eseistas, miniatiūristas, eksperimentalistas ir fotografas Ričardas Šileika (g. 1968), išleidęs eilėraščių knygas „Kalvaratas“ (Kaunas, 1992), „Metraščiai“ (Vilnius, 1998), „Audivi“ (Radviliškis, 1997), eseistinių miniatiūrų rinkinį „Ričardo Šileikos vardo provincija nr. 345″ (Šiauliai, 2003).

Atkočių kaimo vakarinėje dalyje yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Atkočių tuopa, kurios skersmuo 1,8 m., aukštis – 36 m. 1960 m. paskelbta gamtos paminklu. 1987 m. priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų [4].

2006 m., įamžinant pirmosios Atkočių kaimo mokyklos atminimą, pastatyta medinė skulptūrinė kompozicija „Varpas“. Šiuo metu skulptūra nukelta.

Senosiose Atkočių kaimo kapinėse 2008 m. pa­statytas paminklas su užrašu „Atko­čių kaimo senolių kapai”. Įėjimo į senąsias kapinaites vietoje pastatyti arkos formos vartai. Kapinių centre, senojo kryžiaus liekanų vietoje, pastatytas metalinis kryžius [3].
 
Kaime veikia Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Atkočių kaimo padalinys, savo veiklos metus skaičiuojantis nuo 1954 metų. Tais metais pirmoji biblioteka buvo atidaryta Bardiškių kaime pas Petrą Kaminską. 1965 m. biblioteka perkeliama į Daugailių kaimą, o 1967 m. – į Atkočių kaimą [2]. Atkočių padalinio aptarnaujamame regione yra 5 kaimai, gyvena 371 gyventojas, iš kurių 117 yra šios bibliotekos vartotojai. Kraštotyros fondą sudaro 70 fiz. vnt., 66 pavad. dokumentai. Kraštotyros kartotekos apimtis – 274 kortelės (2016 m.).
 
Literatūra ir šaltiniai
 
1. Atkočiai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 131.
2. Atkočių kaimo padalinys. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka  [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą:  <http://www.ukmergesvb.lt/lt/kontaktai/bibliotekos-padaliniai>.
3. Atkočių kapinaitėse – kryžius // Gimtoji žemė. – 2008, rugpj. 21, p. 5.
4. Isokas, Gediminas. Atkočių tuopa. – Iliustr. // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 330.
5. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519.
6. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas. – Vilnius, 2011, p. 110. 
 
Parengė: Dalia Tamošiūnienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Atkočių kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016