„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Trakų rajonas Aukštadvario seniūnija

Aukštadvario seniūnija yra vakarinėje Trakų rajono dalyje, Pietryčių Lietuvos aukštumoje. Ją iš rytų į vakarus kerta magistralinis kelias A16 Vilnius – Marijampolė. Administracinis seniūnijos centras – Aukštadvario miestelis [8, 9, 16, 21]. Seniūnijoje yra 115 kaimų, iš jų didžiausi – Bijūnai, Čižiūnai, Karapolis, Mackantiškės, Totoriškės, Ubiškės.

 Seniūnijos plotas 18,5 tūkst. ha. Gyventojų skaičius 2009 m. sausio 1 d. – 2677 [8, 9].

Aukštadvario kraštas garsėja istoriniais paminklais, unikalia gamta, puikiais kraštovaizdžiais. Tai pritraukia gausų būrį turistų, kaimiško poilsio mėgėjų. Aukštadvario seniūnijoje įsikūrę 7 kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos [5]. Veikia Aukštadvario vidurinė, Bijūnų pagrindinė, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos, Aukštadvario pradinė mokykla – darželis „Gandriukas“. Paslaugas teikia Čižiūnų socialinių paslaugų centras. Seniūnijoje veikia 3 Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialai: Aukštadvario, Bijūnų ir Čižiūnų [4].
Aukštadvaryje yra gimęs filosofas, politinis veikėjas, Kovo 11 Akto signataras, dr. Bronislovas Genzelis (g. 1934).

clip_image002

Aukštadvaris. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis.

Daug vertingos istorinės, kraštotyrinės, statistinės informacijos apie Aukštadvarį pateikta 2002 m. išleistoje monografijoje „Aukštadvaris“, kurią sudarė dr. Kazys Račkauskas [10]. Apie Aukštadvarį rašoma ir Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“ [21].

Aukštadvaryje gyvena 1130 gyventojų (2001) [16].

Archeologinės iškasenos rodo, kad dabartinio Aukštadvario miestelio vietoje žmonių gyventa jau prieš 4-5 tūkst. metų. Seniūnijos teritorijoje gausu piliakalnių, alkakalnių, V-XII a. pilkapynų. Ant Aukštadvario piliakalnio XI-XII a. stovėjo medinė pilis, prie kurios šliejosi gyvenvietė [12, 14].
Aukštadvario vietovės kaip centro reikšmė išaugo XIII-XIV a., kai Aukštadvaris įgijo strateginę reikšmę kryžiuočiams puolant Trakus ir Vilnių. Pirmą kartą Aukštadvario vardas paminėtas 1486 m. XV a. Aukštadvario dvaras priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams [5].
Žymų pėdsaką Aukštadvario gyvenime paliko Liackių giminė. I. V. Liackio pastangomis 1569 m. Aukštadvariui suteikta miestelio privilegija. Liackių iniciatyva ir lėšomis 1629 m. čia pradėta statyti mūrinė bažnyčia ir įsteigtas Dominikonų vienuolynas. 1836 m. vienuolynas uždarytas ir jo vietoje įsteigta pravoslavų cerkvė. Pirmojo pasaulinio karo metais ji buvo paversta grūdų sandėliu, vėliau – šokių sale. Nuo 1918 m. buvusio vienuolyno pastatuose veikė įvairios mokymo įstaigos. XIX a. pradžioje Aukštadvario dvarą, miestelį ir aplinkinius kaimus (1100 dešimtinių žemės) valdė dvarininkai Malevskiai [10].

aukštadvario herbas

Aukštadvario herbas

2008 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Aukštadvario herbas [15]. Jame pavaizduoti du upėtakiai ir karūna.

Aukštadvario istorinę, kultūrinę, urbanistinę raidą nuo įsikūrimo iki XX a. pabaigos išsamiai apžvelgia A. Miškinis knygoje „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ [25].

Pirmosios Aukštadvario gyvenvietės pėdsakų rasta ant šalia Aukštadvario esančio Pilaitės piliakalnio [21]. Vėliau miestelis plėtėsi į šiaurę – šiaurės vakarus. Apie šį ir kitus Aukštadvario apylinkių piliakalnius rašyta „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [13]. Apie medinę pilį, stovėjusią ant Pilaitės piliakalnio, yra rašęs G. Zabiela knygoje „Lietuvos medinės pilys“ (Vilnius, 1995) bei V. Daugudis knygoje „Senoji medinė statyba Lietuvoje“ [14].

Urbanistinėms vertybėms priskirtas Aukštadvario senosios dalies gatvių tinklas su aikšte bei 3 seniūnijos kaimai: Mackantiškės, Strėvininkai ir Drabužninkai [5].

Miestelyje galima pasigrožėti Aukštadvario Šv. Domininko vienuolyno ir koplyčios ansambliu. Aukštadvario Kristaus atsimainymo bažnyčioje (pastatytoje 1913 m.) saugomi 3 paminkliniai dailės kūriniai: 2 arnotai ir skulptūra [16, 24].

Aukštadvario apylinkių augmenija. – Vilnius, 1994. Knygos viršelis

Aukštadvario apylinkių augmenija. – Vilnius, 1994. Knygos viršelis

Į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukta Aukštadvario dvaro sodyba su vėlyvojo klasicizmo rūmais. 
Geometrinio planavimo dvaro parkas, įkurtas XIX a., 1986 m. priskirtas prie valstybinės reikšmės gamtos paminklų. Informacijos apie tai galima rasti G. Isoko knygoje „Lietuvos gamtos paminklai“ [17] bei A. Tauro knygoje „Mūsų parkai“ [31].

Aukštadvario vidurinėje mokykloje nuo 2006 m. mokytojo K. Venckaus pastangomis veikia kraštotyros-buities muziejus [3, 29]. Mokykloje įkurtas Tėviškės pažinimo būrelis.

Aukštadvario seniūnijos gamtą, kultūrines bei istorines vertybes saugo 1992 m. įsteigtas Aukštadvario regioninis parkas [1, 6, 7]. Jo teritorijoje yra 1 rezervatas, 19 draustinių, suskaičiuota 116 kultūros paveldo objektų, kuriems jau suteiktas arba siūloma suteikti saugomo objekto statusą [1, 7]. Parko struktūra ir veikla aprašyta knygoje „Lietuvos saugomos teritorijos“ (Vilnius, 2006). Apie Aukštadvario regioniniame parke augantį kaštoną rašoma Romo Pakalnio ir Daivos Letukaitės knygoje  „Medžiai senoliai Lietuvoje“ (Kaunas, 2005). 
Daug vertingų ir išsamių duomenų apie Aukštadvario apylinkių florą ir jos tyrinėjimus pateikta Botanikos instituto sudarytame leidinyje „Aukštadvario apylinkių augmenija“ [2]. 

Aukštadvaryje, šlaite prie tvenkinių, tebeauga poeto Adomo Mickevičiaus ąžuolas [10]. Pasakojama, kad A. Mickevičius lankydavosi dvare pas savo universiteto laikų draugą Pranciškų Malevskį ir mėgdavo pasėdėti šio ąžuolo pavėsyje. Ąžuolas yra 26 m aukščio ir 1,3 m skersmens. 1960 m. šis medis buvo paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 m. priskirtas prie vietinės reikšmės paminklų [17, p. 319].

Aukštadvario miestelio biblioteka 1937-1997. – Trakai, 1998. Knygos viršelis

Aukštadvario miestelio biblioteka 1937-1997. – Trakai, 1998. Knygos viršelis

Taraškevičius, Ottonas. Lietuva Aukštadvaryje. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis


Žinomiausias ir lankomiausias turistų gamtos paminklas yra Velnio duobė  47 m gylio, neaiškios kilmės, legendomis apipinta dauba [18, 33].
Taip pat keliautojus vilioja seniūnijoje išsidėstę piliakalniai, pilkapiai, alkakalnis, mitologiniai akmenys. 

Aukštadvario kraštas apipintas padavimais, legendomis, pasakojimais apie gamtos bei istorijos paminklus [9]. Apie Aukštadvarį sukurta nemažai eilėraščių, novelių, padavimų. Daugiausia rašė vietos poetai V. V. Navickas [26, 27, 28], R. Kasparavičius [19]. Savo kūriniuose Aukštadvarį yra minėję S. Geda, V. V. Landsbergis [22], J. Kunčinas [20], A. Baltrūnas [11]. J. Laurinavičius yra sukūręs padavimą apie Kartuvių kalną [23]. Aukštadvarietis O. Taraškevičius (g. 1930) išleido prisiminimų knygą „Lietuva Aukštadvaryje“ [30].

Aukštadvario biblioteka (Draugystės g. 5) įsteigta 1937 m. [4]. Ji turi 14 tūkst. vienetų dokumentų fondą, aptarnauja 1,5 tūkst. gyventojų [32]. Bibliotekoje kaupiama vietos rašytojų kūryba, literatūra apie krašto gamtą, istoriją.

1998 m. buvo išleista knygelė „Aukštadvario miestelio biblioteka 1937– 1997: bibliotekos 60-mečiui“, kurią sudarė Trakų viešosios bibliotekos darbuotoja Jadvyga Kulikienė [4]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Aplankykime Aukštadvario regioninį parką. – Kaunas, 2005. – 24 p.: iliustr.
2. Aukštadvario apylinkių augmenija =Vegetation of the region of Aukštadvaris: [monografija]. – Vilnius, 1994. – 294 p.
3. Aukštadvario kraštotyros muziejus – lankytinų vietų sąraše. – Iliustr. // Galvė (Trakų r.). – 2006, geg. 26, p. 6.
4. Aukštadvario miestelio biblioteka 1937 – 1997: bibliotekos 60-mečiui. – Trakai, 1998. – 14 [1] p.
5. Aukštadvario miestelis. Aukštadvario regioninis parkas [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009 03 25]. Prieiga per internetą: <http://www.arp.lt/index.php/pazintines-trasos>.
6. Aukštadvario regioninis parkas // Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas = The Natural and Cultural Heritage of the Trakai Region.- Iliustr. – Vilnius, 2005.- P. 46-48.
7. Aukštadvario regioninis parkas. – Iliustr., žml. // Lietuvos saugomos teritorijos. – Vilnius, 2006. – P. 142 – 147.
8. Aukštadvario seniūnija. – Iliustr., žml. // Vadovas Trakų r. savivaldybės seniūnijų gyventojams.-Trakai, 2007.- P. 11-12.
9. Aukštadvaris [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009- 03-26]. Prieiga per internetą: <http://www.aukstadvaris.lt>.
10. Aukštadvaris: [monografija]. -Vilnius, 2002. – 416 p.: iliustr.
11. Baltrūnas, Aleksas. Ant katpėdėlių kalno: Aukštadvario novelės.- Vilnius, 1983. – 143 p.
12. Daugudis, Vytautas.  Aukštadvario piliakalnis ir gyvenvietė. – Iliustr.  // Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2002. – T. 2, p. 226-227.
13. Daugudis, Vytautas. Pilaitė, Aukštadvario piliakalnis // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998, t. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 15- 16.
14. Daugudis, Vytautas. Senoji medinė statyba Lietuvoje.- Vilnius, 1982, p. 89-92.
15. Dėl Aukštadvario herbo tvirtinimo: Lietuvos Prezidento dekretas Nr. 1K-1608 // Valstybės žinios, 2008, lapkr. 29, nr. 137-5395.
16. Gaučas, Petras. Aukštadvaris. – Iliustr.  // Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2002. – T. 2, p. 227-228.
17. Isokas, Gediminas. Aukštadvario parkas // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 320-321.
18. Isokas, Gediminas. Įgriuva „Velnio duobė“ // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai.- Vilnius, 1995.- P. 318 -319.
19. Kasparavičius, Ramūnas. Aukštadvaris: [eilėraštis] // Kasparavičius, Ramūnas. Ramios saulės metai:[poezija]. – Vilnius, 1983. –  P. 9-10.
20. Kunčinas,  Jurgis. Švediškas stalas: [apsakymas, įspūdžiai apie apsilankymą Aukštadvaryje] // Kunčinas, Jurgis. Vaizdas į mėnulį:  apsakymai. – Vilnius, 1989. – P. 206.
21. Kviklys, Bronius. Aukštadvaris // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva.- Vilnius, 1989. – T. 1, p. 478-481.
22. Landsbergis, Vytautas  V. aukštas Aukštadvario dangus: [eilėraštis]// Landsbergis,  Vytautas V. Lunatikų dainos.  – Vilnius, 2004.- P. 9.
23. Laurinavičius, Jonas. Kartuvių kalnas: [padavimas] // Laurinavičius,  Jonas. Jukniškių akmenys: Trakų krašto padavimai. – Kaišiadorys, 2001. – P. 4-10.
24. Martinaitienė, Gražina, Cibulskas, Valentas. Aukštadvario bažnyčios dailės kūriniai . – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 16.
25. Miškinis, Algimantas. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. Kn. 1. // Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2. – Vilnius, 2002. – P. 276 – 293.
26. Navickas,  Valentinas Vytautas. Prie savanorių kapų Aukštadvaryje: [eilėraštis] // Navickas, Valentinas Vytautas. Meilės paukštė. – Vilnius, 1993. – P. 98.
27. Navickas, Valentinas Vytautas. „Gandriuko“ mokykla: [dainos tekstas]; Aukštadvariui: [eilėraštis] // Navickas,  Valentinas Vytautas. O širdis dar vis dainuoja: eilėraščiai ir publicistika.- Kaunas, 1999. – P. 13, 18-19.
28. Navickas, Valentinas Vytautas. Aukštadvario žemės ūkio mokyklai 80; Dzūkijai; Prie Kartuvių kalno; Prie Skrėbės ežero: [eilėraščiai] // Navickas, Valentinas Vytautas. Kiek daug tavy, gyvenime, šviesos: lyrika.- Vilnius, 2003. – P. 18, 28, 29, 30.
29. Račkauskas, Kazys. Matematikas kursto kultūros židinį: [apie mokytoją Kazimierą Venckų]. – Iliustr. // Račkauskas, Kazys. Mano gimtinė. – Vilnius, 2002.- P. 54-56.
30. Taraškevičius, Ottonas. Lietuva Aukštadvaryje: prisiminimai.-Vilnius, 2003.- 456 p.: iliustr.
31. Tauras, Antanas. Aukštadvario parkas // Tauras, Antanas. Mūsų parkai : [ apie Aukštadvario dvaro parką]. – Vilnius, 1989. – P. 104-105.
32. Trakų viešoji biblioteka. Tekstinė 2007 metų veiklos ataskaita [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009 04 27]. Prieiga per internetą :
<http://www.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/Traku_raj_2007200863113659.pdf>.
33. Velnio duobė. – Iliustr. // Unikalios Lietuvos vietovės. – Kaunas, 2006. – P. 90-95.

Parengė: Ramunė Jarmalavičiūtė (Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialas), 2010

Objektai
Adomo Mickevičiaus ąžuolas (Aukštadvario sen., Trakų r.)
Aukštadvario dvaro sodyba (Aukštadvario sen., Trakų r.)
Aukštadvario piliakalnis su gyvenviete (Aukštadvario sen., Trakų r.)
Čižiūnų pilkapis, vad. Milžinkapiu (Čižiūnų k., Aukštadvario sen., Trakų r.)
Totoriškių pilkapis, vad. Prancūzkapiais (Totoriškių k., Aukšadvario sen., Trakų r.)
Velnio duobė (Aukštadvario sen., Trakų r.)
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
Maršrutai
Paslaptingasis Aukštadvario regioninis parkas
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/aukstadvario-seniunija/"]