Aukštieji Rusokai – viensėdis Avižienių seniūnijoje, 8 km nuo Avižienių.

Aukštosiose Rusokose gyvena 6 žmonės (2013) [2].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Aukštuosius Rusokus informacijos beveik nėra. Viensėdis minimas 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [8], „Vietovardžių žodyne“ (Vilnius, 2007). Apie Aukštųjų Rusokų pilkapyną rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [4], leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ [3, 6], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5] ir „Lietuvos TSR archeologijos atlase“ (Vilnius, 1975).

Tai, kad šiose apylinkėse gyventa nuo senų laikų, patvirtina 1,2 km į pietus nuo viensėdžio esantis pilkapynas. 1974 m. Istorijos instituto archeologai (vadovė Regina Kulikauskienė) ištyrė 8 pilkapius. Pilkapyno pietrytinėje dalyje aptikta I tūkstantmečio pilkapių su akmenų vainikais, nedeginto (vyro) ir sudeginto mirusiojo kapas. Šiaurės rytų dalyje rasta tik sudegintų I tūkstantmečio antrosios pusės mirusiųjų kapų, įrengtų po pilkapio sampilu, vakarinėje – pilkapių be akmenų vainikų, kai kurie simboliniai – be kapų, tik su įkapėmis. Manoma, kad Aukštųjų Rusokų pilkapyne laidota iki II tūkstantmečio pradžios [4, 5].

1992 m. Aukštųjų Rusokų pilkapynas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą kaip nacionalinės reikšmės archeologinis paminklas [1].

Apie 200 metrų į šiaurę nuo pilkapyno yra mitologinis akmuo su pėdomis, kuris yra įtrauktas į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Aukštųjų Rusokų pilkapynas [Aukštųjų Rusokų vs., Avižienių sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 5649]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2017-09-25]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 10 24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Kraujalis, Rimantas. Vilniaus apskrities 20 archeologijos objektų eroduojančių dalių žvalgymas 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 1996/97, p. 459.
4. Kulikauskienė, Regina. Aukštųjų Rusokų pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 302.
5. Kulikauskienė, Regina. Aukštųjų Rusokų pilkapynas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, 2002, p. 239.
6. Volkaitytė-Kulikauskienė, Regina. Aukštųjų Rusokų (Vilniaus raj.) pilkapių tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 1974/75, p. 113-116.
7. Vaitkevičius, Vykintas. Aukštieji Rusokai, Avižienų s-ja. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 47-48.
8. Rusaki Górne // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1889. – T. 10 (Rukszenice-Sochaczew), p. 21; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_X/21 >.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2017; 2024