Avižienių seniūnija yra Vilniaus rajone į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Ji ribojasi su Sudervės, Riešės, Maišiagalos, Zujūnų seniūnijomis bei Vilniaus miestu. Seniūnijos teritorijoje yra 29 kaimai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Avižieniai (2125 gyv.), Bukiškės (922 gyv.). Savotiškai įdomios yra ir mažesnės vietovės, ypač Riešė (1234 gyv.) ir Mažoji Riešė (41 gyv.). Apskritai jau nuo seno Riešės yra dvi: Didžioji ir Mažoji. Pažymėtina yra tai, kad tik dalis Didžiosios Riešės priklauso Avižienių seniūnijai, kita – yra dabartinės Riešės seniūnijos teritorijoje.

Seniūnijos plotas – 45 km². Šio ploto 51% sudaro žemės ūkio naudmenos, 29% – miškai, 20% – vandenys ir kitos paskirties plotai [4].
Gyventojų skaičius – 7509 (2013) [6]. 46% seniūnijos gyventojų sudaro lietuviai, 42% – lenkai, 10% – rusai, 2% – kitų tautybių gyventojai [4].

Vertingos istorinės informacijos apie Avižienių kaimą yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [12]. Apie vietovardžio kilmę rašo kalbininkas Jonas Jurkštas knygose „Vilniaus vietovardžiai“ [7]. Bendro pobūdžio informacijos apie Avižienius yra „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [1], „Tūkstantmečio knygoje“ [5] bei Vilniaus rajonui skirtose leidiniuose „Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region“ [4] ir „Rejon wileński: zarys społeczno-krajoznawczy“ [13]. Apie Avižieniuose esantį piliakalnį rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [8], „Lietuvos architektūros istorijoje“ [10] ir „Lietuvos TSRS archeologijos atlase“ [11].

Avižienių seniūnijos herbas

2023 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu Nr. 1K-1405 patvirtino Avižienių seniūnijos herbą (žr. adresu). Tai kalbantysis herbas: vietovės pavadinimas kilo nuo asmenvardžio Avižienis, o pastarasis – nuo žodžio „aviža“. Raudoname lauke pavaizduotos dvi sukryžiuotos sidabrinės avižų varpos, kurios herbinės figūros kompozicijos apačioje, besiremdamos viena į kitą sudaro pirmosios Avižienių pavadinimo A raidės simboliką. Sidabras arba balta spalva heraldikoje reiškia turtą, dorumą, skaistumą. Raudona spalva – drąsą, narsą. Herbo etalono autorius – Rolandas Rimkūnas.

Avižienių kaimas įsikūręs prie šiaurės vakarinio miesto pakraščio, 1 km į vakarus nuo automagistralės Vilnius–Panevėžys. Faktiškai tai Vilniaus priemiestis [2, 4].

Avižieniai – seniūnijos centras, kuriame gyvena 2125 žmonės (2013) [6].

Avižieniuose veikia vidurinė mokykla, darželis, kultūros namai, paštas, kitos organizacijos bei įmonės.

1949–1993 m. Avižieniai buvo sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė žuvų perdirbimo cechas [1].

Apie tai, kad šiose apylinkėse gyventa nuo senų laikų, įrodo Avižienių piliakalnis dar vadinamas Kapčiumi arba Prancūzkapiu. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje kaimo vakarinėje dalyje [8].

Nuo 1992 m. Avižienių piliakalnis įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą kaip regioninės reikšmės archeologinis ir kraštovaizdžio paminklas [3].

Iki 1992 metų Avižieniuose veikė Vilniaus rajono CB kaimo filialas. Biblioteka buvo įkurta 1960 metais. Dabar šioje seniūnijoje viešųjų bibliotekų nėra. Gyventojai naudojasi kaimyninių seniūnijų bei Vilniaus miesto bibliotekų paslaugomis [9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Avižieniai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 152.
2. Avižieniai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 350.
3. Avižienių piliakalnis, vad. Prancūzkapiu, Kapčiumi [Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav. u. k. 5650]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-04-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
4. Avižienių seniūnija. – Iliustr. // Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region. – Vilnius, 2005. – P. 10-11.
5. Avižienių seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: Pažintis su Lietuva. – Vilnius, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 207.
6. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2015-09-24, p. 311]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
7. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 3, 10, 49, 55.
8. Katalynas, Kęstutis. Avižienių piliakalnis // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 302.
9. Košinskienė, Elena. Lietuvos TSR bibliotekos. – Vilnius, 1979. – D. 2, p. 124.
10. Lietuvos architektūros istorija. – Vilnius, 2000. – T. 3, p. 266.
11. Lietuvos TSRS archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2, p. 33(47).
12. Awiżenie // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1880. – T. 1 (Aa-Dereneczna). – p. 54; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_I/163>.
13. Paczkowska, Czesława. Gmina Awiżenie. – Iliustr. // Rejon wileński: zarys społeczno-krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 47-51.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2023