Bartkūnai
Kaimas Pivonijos seniūnijoje, 14 km į pietus nuo Ukmergės, Šešuolių girios vakariniame pakraštyje. Ribojasi su Krikštėnų, Vileikių kaimais. Priklauso Krikštėnų parapijai.
Kaime gyvena 10 žmonių, iš jų: 4 vyrai ir 6 moterys (2011) [10].
Bartkūnų kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Jis padarytas iš asmenvardžio Bartkus, jo tėvavardinės formos Bartkūnas (Bartkaus sūnus). Asmenvardžiui Bartkus pradžią davė krikštavardis Baltramiejus (jo liaudinis variantas), kuris kilo iš hebrajų kalbai artimos aramėjų kalbos. Baltramiejaus vardo senoji forma buvo Bar-Talmaj, kur aramėjiškai reiškė: bar- (sūnus), o Talmaj- graikiško vardo Ptolomajas aramėjiškas variantas.
Informacijos apie Bartkūnų kaimą yra „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje” [2], vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [12]. Nemažai medžiagos galima rasti apie valstybės saugomą vietą – Bartkūnų piliakalnį su priešpiliu ir ten buvusia gyvenviete. Apie šį objektą rašyta knygose „Lietuvos piliakalniai: atlasas” [3], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje” [4], „Kultūros paminklų enciklopedijoje” [5], „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje” [7]. Apie kaime esantį ozą, vadinamą Barzdos kalnu, rašė Gediminas Isokas „Lietuvos gamtos paminkluose” [6] bei Augustinas Linčius straipsnyje, publikuotame leidinyje „Kraštotyra: straipsnių rinkinys” [9]. Šiek tiek informacijos yra rajono spaudoje, internete.
Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas 1793 m. [2].
1. Abromavičius, Stanislovas. Didžiosios kovos apygardos partizanai / Stanislovas Abromavičius, Kęstutis Kasparas, Rūta Trimonienė. – Kaunas, 2007, p. 508.
2. Bartkūnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 187.
3. Bartkūnai: Pivonijos seniūnija. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 176-177.
4. Daugudis, Vytautas. Bartkūnų piliakalnis. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 682.
5. Daugudis, Vytautas. Koplyčkalnis, Bartkūnų piliakalnis. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 98.
6. Isokas, Gediminas. Ozas Barzdos kalnas // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 330.
7. Jarockis, Romas. Bartkūnų piliakalnio gyvenvietė. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – Vilnius, 2003. – P. 34.
8. Kazielienė, Genovaitė. Ant piliakalnio vėl iškilo kryžius. – Iliustr. // Gimtoji žemė. – 1999, liep. 3.
9. Linčius, Augustinas. Barzdos kalnas. – Iliustr. // Kraštotyra: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1981. – P. 57-63.
10. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2016-07-14]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
11. Vaitkevičius, Vykintas. Bartkūnai: Pivonijos seniūnija. – Iliustr., schem. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 149-151.
12. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 72.
Parengė: Ona Venclovienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Krikštėnų kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016