Kaimas yra apie 2–3 km į šiaurės rytus nuo Semeliškių [15], per jį teka upelis Dubreika. Į pietus nuo kaimo yra Semeliškių miškas.

Baubonių kaime gyvena 14 žmonių: 6 vyrai ir 8 moterys (2021) [9]. 1929 m. čia gyveno 142, 1959 m. – 104, 1984 m. – 54, 2001 m. – 31 žmogus [15].

Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Baubonis [2].

Baubonių kaime gyveno Andrius Sindaravičius (1899–1944 m.) – stambus ūkininkas, eigulys, Lietuvos šaulių ir Lietuvių tautininkų sąjungų narys, vėliau ištremtas ir miręs Sibire. XX a. 4-ajame dešimtmetyje jų name veikė pradinė mokykla [4].

Šiek tiek apie Baubonis rašyta „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [3], apie palivarką trumpai užsimenama bibliotekininkės, kraštotyrininkės  Jadvygos Kulikienės parengtame leidinuke „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ [13], kaimas minimas monografijoje „Elektrėnai“ [10]. Onos Rasutės Šakienės straipsnyje, spausdintame „Elektrėnų kronikoje“ [15].

Daugiau informacijos galima rasti apie kaimo šiaurinėje dalyje esantį Mustenių–Baubonių pilkapyną, kurio apsaugos zona ir po dalį paties pilkapyno patenka į Mustenių (Vievio seniūnija) ir Baubonių kaimų teritoriją. Apie pilkapyną rašyta „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [5], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [8], archeologo Algirdo Girininko [6, 7], D. Andrašiūnaitės archeologinių tyrimų ataskaitose [1].

Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ (Vilnius, 2013) ir Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų“ (Vilnius, 2009) užrašyti keli Baubonių kaimo gyventojų pasakojimai apie šį kaimą. Pateiktos senų žemėlapių kopijos. Pasakojimus surinko ir užrašė kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė.
Yra informacijos periodikoje, internete.

Baubonių (tuomet vadintas Bulbėnų, Bulbenų) dvaras minimas Žygimanto Senojo 1524 m. privilegijoje [3, 11]. Dvarui priklausė dalis Semeliškių miškų. 1988 m. kaime dar buvo išlikusi palivarko sodybos vieta, tačiau pastatai ir želdiniai sunykę [13, 15]. 1927 m. išparceliavus Bulbėnų (Bulbenų) dvarą atsirado Baubonių kaimas. žemė buvo išdalinta savanoriams ir karo belaisviams. Tebėra išlikęs buvusios Mac­konių-Baubonių mokyklos pastatas [15].

Kaimo šiaurėje yra Mustenių–Baubonių pilkapynas [14]. Jame buvo 18 pilkapių, tačiau jie nukentėjo per melioraciją ir nuo plėšikų [8]. Kapai datuojami 5–7 a. Pilkapyną tyrė Trakų istorijos muziejus 1970 m. (vadovė D. Andrašiūnaitė) [1]. Ištirtas 1 pilkapis, rastas nedegintas mirusysis. Įkapės: antskydis, peilis, žalvarinė diržo sagtis. Pilkapynas dar kartą tirtas 1973 m. (vadovas Algirdas Girininkas) [6, 7]. Ištirti 4 pilkapiai: viename mirusiojo ir įkapių nerasta, kituose rasti sudeginti mirusiųjų palaikai tarp akmenų ir duobutėje po pilkapio sampilu. Virš duobutės aptiktos akmenų krūsnys. Įkapės: siauraašmenis pentinis kirvis, žalvarinė apyrankė storėjančiais galais. Kapai datuojami V–VII a. Radinius saugo Trakų istorijos muziejus.

Baubonių kaimas paminėtas knygoje „Su adata širdyje“ (Vilnius, 2003), kurioje sudėti įvairūs nuo holokausto nukentėjusių žmonių liudijimai. Apie Kaišiadorių ir Elektrėnų kraštą 1941 m. pasakoja Leiba Trapidas, kuris su mama slapstėsi įvairiuose kaimuose, tarp jų – ir Baubonyse, kur juos įskundė vietinis gyventojas.

Nuo 1939 m. kaime veikė pradinė mokykla, nuo 1954 m. – biblioteka [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Andrašiūnaitė, D. Mustenių – Baubonių pilkapiai: ataskaita. – [1970], 18 p.; Prieiga per internetą: <http://lad.lt/data/com_ladreports/299/1-18.pdf>.
2. Baubonys // Lietuvos vietovardžių žodynas. – Vilnius, 2009. – T. 1, p. 401.
3. Baubonys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 194.
4. Červokienė, Daiva. Prasmingi darbai vienija žmones : Semeliškių šaulių būrio vado pavaduotojo eigulio likimas. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – 2016, geg. 20–26, p. 8–9.
5. Daugudis, Vytautas. Baubonių pilkapynas, Mustenių pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 17.
6. Girininkas, Algirdas. Baubonių – Mustenių (Trakų raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1973 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. – Vilnius, 1974, p. 52–53; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/1972-1973/52-53.pdf>.
7. Girininkas, Algirdas. Mustenių – Baubonių pilkapyno Trakų raj. Tyrinėjimo (1973-VI-VII) dienoraštis. 1973, 13 p.; Prieiga per internetą: <http://lad.lt/data/com_ladreports/371/1-12.pdf>.
8. Girininkas, Algirdas. Mustenių pilkapynas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2009. – [T.] 15, p. 623.
9. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
10. Ickevičius, Augustinas. Po Semeliškių apylinkes: [Baubonys] // [Mizeras, Vytautas, et al.]. Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 305–306.
11. Isokas, Gediminas. Dvarai ir miškai // Trakų urėdijos miškų istorija. – Vilnius, 2008. – P. 42–48.
12. Kazlauskas, Giedrius. Pilkapynai: [Mustenių–Baubonių pilkapynas] // Elektrėnų kronika. – 2014, spal. 3–9, p. 7.
13. Kulikienė, Jadvyga. Baubonys // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 77.
14. Mustenių, Baubonių pilkapynas [Bradatiškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav.; u. k. 3522]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0C8A2504-646E-4A75-8883-00F2F0793699>.
15. Šakienė, Ona Rasutė. Semeliškių seniūnijos kaimai  // Elektrėnų kronika. – 2019, kovo 8/14, p. 9; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/semeliskiu-seniunijos-kaimu-vietovardziai-2/>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2016, 2022.