Berzgainiai

Kaimas Žemaitkiemio seniūnijoje, 5,5 km į pietryčius nuo Žemaitkiemio, 6 km į pietvakarius nuo Molėtų rajono Balninkų miestelio. Iš pietų pusės teka Siesarties upė, kitoje pusėje – Berzgainių piliakalnis, šalia kurio teka du bevardžiai upeliai. Šiaurinėje kaimo pusėje yra Čiužyno miškas, už jo – Martnonių kaimas, iš vakarų – Valų kaimas [1].

Kaime gyvena 2 žmonės, iš jų: 1 vyras ir 1 moteris (2011) [9].

Berzgainių kaimo pavadinimas, matyt, kilęs iš asmenvardžio Berzgainis ar pan., kurio kilmė dar nėra aiški [11].

Apie Berzgainių kaimą rašoma „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje” [1], Broniaus Kviklio leidinyje „Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai” [6], vietovardžio kilmė aprašyta Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [11]. Apie Berzgainių piliakalnį informacijos yra „Visuotinėje  lietuvių enciklopedijoje” [3], leidinyje „Lietuvos piliakalniai: atlasas” [8],  taip pat rašė Petras Tarasenka knygoje „Lietuvos piliakalniai” [7], Laima Vaikunskienė „Kultūros paminklų enciklopedijoje” [10]. Padavimų apie šį piliakalnį užrašyta knygoje „Eik pas Moką pasimokyt: Ukmergės krašto padavimai ir pasakojimai” [4]. Informacijos apie Berzgainius yra periodikoje, internete.

Nuo seno minimas Berzgainių dvaras, kuris priklausė Bačianskų šeimai. Dvaro šeimininkas valdė ir visą kaimą. Turėjo apie 200 ha žemės. Kaime buvo kalvė, kur kaustydavo arklius, dirbo roges, ratus ir kitokius ūkio padargus.

Berzgainių kaime gimė ir gyveno knygnešių Vernickų šeima. Spaudos draudimo metais tėvas A. Vernickas – laisvas ir pasiturintis valstietis, 1863 m. sukilimo rėmėjas kartu su sūnumi Kazimieru Vernicku parsigabendavo iš Tilžės lietuvišką spaudą, kurią padėdavo slėpti ir platinti dukra Kazimiera Vernickaitė-Kazlauskienė (1861-1963), taip pat slaptai mokiusi kaimo vaikus lietuviško rašto [5].

Nuo 1934 m. veikė pradinė mokykla, kuri vėliau buvo uždaryta.

Kaime yra seniausios Žemaitkiemio seniūnijoje kapinaitės, veikiančios nuo 1910 metų. Manoma, kad jas įkūrė dvaro šeimininkas. Ilgą laiką jos buvo apleistos, nebenaudojamos, tačiau 1972 m. atnaujintos, aptvertos metaline tvorele.

Kaimo rytiniame pakraštyje yra valstybės saugomas archeologijos paveldo objektas – Berzgainių piliakalnis su gyvenviete, įrengtas pailgoje kalvoje ir apjuostas mažų upelių slėniais. 1936 m. piliakalnį tyrinėjo archeologas Petras Tarasenka ir aikštelės vakarinėje dalyje aptiko iki 0,8 m storio kultūrinį sluoksnį. Jame buvo rasta lipdytinės keramikos, molinių verpstukų, anglies gabaliukų ir ugniavietės žymių [7]. 1970 m., Lietuvos istorijos institutui atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus piliakalnio šiaurinėje ir šiaurrytinėje papėdėse, apie 2 ha plote, aptikta senovės gyvenvietės liekanų: rasta geležies gargažių, gyvulių kaulų, lipdytos ir žiestos keramikos bei kitų radinių. Berzgainių piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia [2, 8, 10].

Apie Berzgainių piliakalnį yra užrašyta padavimų ir pasakojimų. Pasakojama, kad piliakalnyje nugrimzdusi bažnyčia. Per šv. Velykų rekolekcijas girdisi kaip skamba tos bažnyčios varpas, o naktimis groja vargonai. Dar seni žmonės pasakoja, kad piliakalnyje paslėpti Napoleono kariuomenės pinigai [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Berzgainiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. –  T. 1, p. 213.
2. Daugudis, Vytautas. Berzgainių piliakalnis. – Iliustr. // Gimtinė. – 1994, bal. 1-30 (Nr. 4), p. 3.
3. Daugudis Vytautas. Berzgainių piliakalnis. – Iliustr. // Visuotinė  lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 3, p. 120.
4. Eik pas Moką pasimokyt: Ukmergės krašto padavimai ir pasakojimai. – Ukmergė, 2007, p. 34.
5. Kaluškevičius, Benjaminas. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904 / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. – Vilnius, 2004, p. 517.
6. Kviklys, Bronius. Žemaitkiemio apylinkės. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 502-503.
7. Tarasenka, Petras. Ankstyvieji feodalinio laikotarpio piliakalniai: [Berzgainių piliakalnis,       p. 62]. – Iliustr. // Tarasenka, Petras. Lietuvos piliakalniai. – Vilnius, 1956. – P. 55-70.
8. Ukmergės rajono piliakalniai: [apie Berzgainių piliakalnį, p. 178-179]. – Iliustr., žml. // Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 170-201.
9. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
10. Vaitkunskienė, Laima. Berzgainių piliakalnis. – Iliustr. – Bibliogr.: 2 pavad. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 98.
11. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 112.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2011; 2016