Bielazariškės – kaimas Dūkštų seniūnijoje, Neries dešiniajame krante. Gyvenvietė išplanuota lygiagrečiai su upe, geraisiais pirkių galais į upės pusę. Ties kaimu yra nedidelė rėva.

Kaime gyvena 2 žmonės (2013 m.) [5].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Bielazariškes informacijos beveik nėra, išskyrus trumpas žinutes „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1976. T. 2) bei 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [8], Vykanto Vaitkevičiaus knygos „Neris: 2007 metų ekspedicija“ trečiame tome [6]. Apie Bielazariškių piliakalnį rašoma leidiniuose „Lietuvos TSR archeologijos atlasas“ (Vilnius, 1975), „Lietuvos piliakalniai“ [4]. Apie piliakalnio tyrinėjimus rašoma Jono Balčiūno 1979 m. ir 1987 m. žvalgomųjų archeologinių ekspedicijų Vilniaus rajone ataskaitose [1, 2], leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ [7].

Apie tai, kad šiose apylinkėse gyventa nuo senų laikų įrodo kaime stūksantis Bielazariškių piliakalnis dar vadinamas Pilies kalnu. Jis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos krašte. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia [6, 7].

Bielozariškės (lenk. Białozoryszki) minimos nuo XVIII a. Tuo metu jie priklausė Lenkijos diduomenės Teklės Pžeslavskos (Tekla Przecławska) šeimos dvarui [8].

Ties šiauriniu kaimo galu XX a. pr. būta kelto per Nerį [6].

2013 m. gruodžio mėnesį Bielazariškių piliakalnis įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, kaip regioninės reikšmės archeologinis ir kraštovaizdžio paminklas [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. 1987 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Vilniaus mieste ir rajone ataskaita. – Vilnius, 1988. p. 40-41.
2. Balčiūnas, Jonas. 1979 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Vilniaus rajone ataskaita. – Vilnius, 1980. p. 9-10.
3. Bielazariškių piliakalnis, vad. Pilies kalnu. [Bielazariškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 33856]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-08-01]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
4. Bielazariškių piliakalnis, vad. Pilies kalnu // Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 364-365.
5. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2019-11-11, p. 313]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.                                                                                                                                       
6. Vaitkevičius, Vykintas. Neris: 2007 metų ekspedicija. – Vilnius: [2010]. – Kn. 3. – [2013], p. 84.
7. Vėlius, Gintautas. Senosios gyvenvietės Neries regioniniame parke bei Kernavės kultūrinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje: [apie Bielazariškių vietovę, p. 80] // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2009, p. 78-82; Prieiga per internetą: <http://www.archeologijosdraugija.lt/atl/2009/78-82.pdf>.
8. Białozoryszki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich -Warszawa, 1880. – T. 1 (Aa-Dereneczna), p. 197; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_I/197>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2019