„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Vilniaus rajonas Dūkštų seniūnija Bielazariškės

Bielazariškės – kaimas Dūkštų seniūnijoje, Neries dešiniajame krante. Gyvenvietė išplanuota lygiagrečiai su upe, geraisiais pirkių galais į upės pusę. Ties kaimu yra nedidelė rėva.

Kaime gyvena 2 žmonės (2013 m.) [5].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Bielazariškes informacijos beveik nėra, išskyrus trumpas žinutes „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1976. T. 2) bei 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [8], Vykanto Vaitkevičiaus knygos „Neris: 2007 metų ekspedicija“ trečiame tome [6]. Apie Bielazariškių piliakalnį rašoma leidiniuose Lietuvos TSR archeologijos atlasas“ (Vilnius, 1975), Lietuvos piliakalniai“ [4]. Apie piliakalnio tyrinėjimus rašoma Jono Balčiūno 1979 m. ir 1987 m. žvalgomųjų archeologinių ekspedicijų Vilniaus rajone ataskaitose [1, 2], leidinyje Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ [7].

Apie tai, kad šiose apylinkėse gyventa nuo senų laikų įrodo kaime stūksantis Bielazariškių piliakalnis dar vadinamas Pilies kalnu. Jis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos krašte. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia [6, 7].

Bielozariškės (lenk. Białozoryszki) minimos nuo XVIII a. Tuo metu jie priklausė Lenkijos diduomenės Teklės Pžeslavskos (Tekla Przecławska) šeimos dvarui [8].

Ties šiauriniu kaimo galu XX a. pr. būta kelto per Nerį [6].

2013 m. gruodžio mėnesį Bielazariškių piliakalnis įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, kaip regioninės reikšmės archeologinis ir kraštovaizdžio paminklas [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. 1987 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Vilniaus mieste ir rajone ataskaita. – Vilnius, 1988. p. 40-41.
2. Balčiūnas, Jonas. 1979 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Vilniaus rajone ataskaita. – Vilnius, 1980. p. 9-10.
3. Bielazariškių piliakalnis, vad. Pilies kalnu. [Bielazariškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 33856]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-08-01]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
4. Bielazariškių piliakalnis, vad. Pilies kalnu // Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 364-365.
5. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2019-11-11, p. 313]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.                                                                                                                                       
6. Vaitkevičius, Vykintas. Neris: 2007 metų ekspedicija. – Vilnius: [2010]. – Kn. 3. – [2013], p. 84.
7. Vėlius, Gintautas. Senosios gyvenvietės Neries regioniniame parke bei Kernavės kultūrinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje: [apie Bielazariškių vietovę, p. 80] // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2009, p. 78-82; Prieiga per internetą: <http://www.archeologijosdraugija.lt/atl/2009/78-82.pdf>.
8. Białozoryszki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich -Warszawa, 1880. – T. 1 (Aa-Dereneczna), p. 197; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_I/197>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2019