Gyvena 350 gyventojų. [15].

Bražuolės kaimo pavadinimas yra kilęs nuo Bražuolės upelio pavadinimo ir sietinas su lietuviškais žodžiais bražėti, brazdėti, krebždėti [16 ]. Šis kaimas yra istorinė Lietuvos vieta, įsikūrusi to paties vardo piliakalnio ( I tūkst. pr. m. e. pab. iki XIII – XIV m. e. a.) kaimynystėje. Istorinė jos praeitis dar mažai tyrinėta [4].

Viduramžiais ant Bražuolės piliakalnio stovėjo gerai įtvirtinta medinė pilis, kuri nuo XIII a. iki XIV a. buvo viena didžiausių ir stambiausių žemės centrų, kuriame rezidavo didysis Lietuvos Kunigaikštis, nuo 1386 m. Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila.
Šioje pilyje 1382 m. liepos 6 d. Jogaila ir Kryžiuočių ordinas pasirašė trumpalaikę sutartį, pavadintą Bražuolės sutartimi, pagal kurią abi susitarusios šalys pasižadėjo iki 1382 m. rugsėjo 8 d. nepuldinėti viena kitos sričių [2].
Į Pietvakarius nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietės liekanos, o piliakalnio pietvakarinėje pusėje IX – XII a. vidurio pilkapių, vadinamų Kapčių, liekanos, kurias 1856 m. tyrinėjo Kirkoras. Jis ištyrė 3 pilkapius. Rado sudegintų mirusiųjų kapų su įkapėmis, bet radiniai neišliko [7].
Lietuvos istorijos archyve esančiame 1784 m. Bražuolės palivarko inventoriuje yra aprašyti palivarko pastatai ir valstiečių prievolės. Pateikiama daug duomenų apie palivarko žemės valdas, pridedamas ežerų sąrašas. Inventorius sudarytas, kai palivarką pradėjo valdyti vaivada Andriejus Oginskis iš Kozielsko. Palivarkas išsidėstė Bražuolės kaimo gale. Jį sudarė – manas, klėtis, sūrinė, rūsys. Taip pat buvo bravoras ir malūnas.
Už Bražuolės kaimo stovėjo karčiama. Viename jos gale buvo įrengtos arklidės su ėdžiomis, kitame – pirkia su kamara.
XIX a. antroje pusėje Bražuolės palivarkas palaipsniui perėjo Trakų bažnyčiai. Apie vėlesnį palivarko likimą žinių neišliko [4].
 Lietuvos nepriklausomybės metais Bražuolės kaimą išgarsimo įvykdytas geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimas 1994 m. lapkričio 6 d. Apie tai buvo daug rašoma to meto spaudoje [11, 13].

Atskirai išleisto vadovo po Bražuolės apylinkes nėra. Informacijos apie lankytinas vietas galima rasti Trakų istorinio nacionalinio parko išleistoje knygoje „Trakų istorinis nacionalinis parkas“, kurioje paminėti patys vertingiausi gamtos ir kultūros paveldo objektai.Vienas jų – Bražuolės piliakalnis yra kairiajame Bražuolės upės krante iš visų pusių juosiamas jos slėnio ir daubų. Šlaitai statūs, 15 – 25 m. aukščio. Piliakalnio viršūnėje netaisyklinga keturkampė aikštelė 210 m. ilgio ir 110 m. pločio. 1972 m. archeologas V. Daugutis ištyrė 100 m². Tyrimų metu piliakalnyje rasta keramikos, skelto titnago gabaliukų, bei aikštelės pakraštyje medinės sudegusios gynybinės konstrukcijos liekanas [5].

Du draustiniai, įeinantys į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją ir vienas draustinis, užimantis dalį Neries regioninio parko teritorijos, juosia Bražuolės kaimo apylinkes. Tai Bražuolės hidrografinis draustinis, užimantis 117 ha teritorijos. Jis apima Bražuolės upelio ištakas, esančias į šiaurę nuo Akmenos ežero. Bražuolės upelis –  tai kairysis Neries upės intakas. Draustinio teritorijoje yra Bražuolės piliakalnis ir 23, 8 ha miško. Jame norima išsaugoti  Bražuolės upelio aukštupio hidrografinę struktūrą. Šiame draustinyje auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai: krūmelinis vikis, žirnialapis pelėžirnis, sibirinė visgė ir kt.  [2, 9, 14] ir Akmenos  hidrografinis draustinis apimantis vieną švariausių ir vaizdingiausių Lietuvos ežerų – Akmenos ežerą. Ežero plotas 276,5 ha, didžiausias gylis 30,2 m. Ežero ilgis 3,2 km., plotis 1,25 km. Akmenos ežeras laikomas benuotekiniu, nuturinčiu paviršinio ryšio su kitais ežerais. Jis naudojamas mėgėjiškai ir veislinei žvejybai [1]. Bražuolės botaninis draustinis užimantis dalį Neries regioninio parko. Saugantis Bražuolės upės slėnį su natūraliomis ir pusiau natūraliomis buveinėmis ir didele augalų rūšių augaviečių įvairove [10].
Draustinių teritorijoje auga daugiau kaip 150 rūšių augalų, gyvūnijos pasauliui priklauso 5 varliagyvių, 3 roplių, 100 paukščių ir 35 žinduolių rūšys [14].

Trakų seniūnijoje, Užugirio kaime, nedirbamame lauke, galima aplankyti Krakovskio akmenį, kuris 1964 m. paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Jo matmenys – 2,7 x 2,4 x 1,25 m. [6].
 
Jungtinės kaimo bendruomenės „Užugiriai‘ ir Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pastangomis 2009 m. visuomenei buvo pristatytas projektas Tūkstantmečio ženklų takas, su jame įkurdinta Angelų kalva. Tai septyniolika ąžuolinių angelų skulptūrų, nusidriekusių netoliese posūkio į Užtrakio dvarą, kelio Trakai – Rykantai antrame kilometre, įstabiame kraštovaizdyje tapo dar viena lankytina Trakų krašto vieta. Skulptūrų ansamblis yra toje pačioje architektūros linijoje su Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, Trakų Stačiatikių Švč. Dievo Motinos gimimo cerkve bei Trakų salos pilimi.[12].

Apie Bražuolę nėra sukurta daug literatūros kūrinių. Trakų literatės Teresės Balkutės poezijos knygoje „Sielos sparnais“ yra atspausdintas eilėraštis „Medžioklė Bražuolės giriose [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Akmenos hidrografinis draustinis. – Iliustr. // Trakų istorinis nacionalinis parkas. – 1999, P. 38.
2. Aukštaitis, Julius. Bražuolės hidrografinis draustinis  //Aukštaitis, Julius . Lietuvos nacionaliniai parkai. – Vilnius, 1996. – P. 115.
3. Balkutė, Teresė. Medžioklė Bražuolės giriose // Balkutė, Teresė. Sielos sparnais : lyrika, baladės, satyros, linkėjimai. – Trakai, 2005. – P. 15.
4. Bražuolė: [ apie Bražuolės palivarką ] // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 78 -79.
5. Bražuolės piliakalnis. – Iliustr. // Trakų istorinis nacionalinis parkas. – 1999, P. 40.
6. Isokas, Gediminas. Krakovskio akmuo. // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. –  P. 318.
7. Kuncienė, Ona. Bražuolės pilkapiai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. –  T. 1 d. 2: Rytų Lietuva, p. 18 – 19.
8. Kunskas, Rimvydas. Bražuolė. – // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. –  T. 3, p. 461.
9. Lietuvos Raudonoji knyga. – Kaunas, 2007. – P. 462, 463, 605.
10. Lietuvos saugomos teritorijos;  informacinis leidinys – žinynas. – [ Kaunas ], 2006. – p. 201.
11. Lingys, Audrius. Bražuolė – diversija dvokianti politika: [apie 1994 m. lapkričio 6 d. įvykdytą geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimą]. // Ekstra. – 2005, Nr. 42, p.24-26.
12. Septyniolika angelų paskelbė gerąją žinią.- Iliustr. // Trakų žemė. – 2009, rugsėjo 19 ( Nr. 37 ), p. 2.
13. Strikulienė, Olava. Diversijų pėdsakus naikina laikas ir mirtys: iki šiol neaiškios geležinkelio tilto per Bražuolę sprogdinimo ir bėgių pakaunėje išardymo aplinkybės: [ apie 1994 m. geležinkelio tilto per Bražuolę sprogdinimo tyrimo eigą, diversijos įtariamuosius]. – Iliustr. // Respublika. – 2004, saus. 24 ,p. 3.
14. Trakų krašto gamta. – [ Vilnius], 1999. – P.35, 43 – 44.
15. Trakų seniūnija. – Iliustr. žml. // Vadovas Trakų r. savivaldybės seniūnijų gyventojams. – Trakai, 2007. – P. 28 – 29.
16. Vanagas, Aleksandras . Bražiukas [ apie upelio pavadinimą]  // Vanagas, Aleksandras. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius. –  1981. P. 7O.

Parengė: Virgilija Michejeva (Trakų VB Bražuolės filialas), 2011