Kaimas Zujūnų seniūnijoje, prie pat Vilniaus miesto šiaurės vakarinio krašto.

Buivydiškės – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 1339 gyventojų (2021 m.) [8].

Kaime veikia aukštesnioji žemės ūkio mokykla (dabar – Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas), pagrindinė mokykla, pradinė mokykla, paštas bei kiti visuomeninės paskirties objektai. Buivydiškių kultūros centro folklorinis ansamblis „Verdenė“ žinomas ne tik Vilniaus rajone, bet ir užsienyje [4, 10, 11].

Gyvenvietės pavadinimas yra asmenvardinės kilmės: Buivydas + priesaga – iškės [5].

Istorinių duomenų apie Buivydiškių kaimą yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [14] bei Ingridos Semaškaitės knygoje „Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimai“ [12]. Bendrojo pobūdžio informacija apie kaimą pateikiama „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [3], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“, „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ [2], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5]. Buivydiškių parką aprašo Gediminas Isokas knygoje „Lietuvos gamtos paminklai“ [9]. Yra informacijos periodinėje spaudoje bei internete.

Pirmosios rašytinės užuominos apie Buivydiškes pasirodė dar XIII–XIV a., o 1593 m. minimas dvaras. Buivydiškių dvaras nuo XVI a. iki 1790 m. priklausė Radviloms. Vėliau buvo užstatytas Jonui Skardžinskiui, nuo XIX a. pradžios priklausė Antanui Lapai, o šis 1865 m. pardavė Vasilijui Tyzenhauzui. Apie 1901 m. varžytinėse dvarą nusipirko kelių inžinierius generolas leitenantas Dmitrijus Buturlinas. Jo duktė Liudmila Buivydiškes valdė iki 1940 m. Greičiausiai pagal D. Buturlino projektą rūmai buvo rekonstruoti. Dvarą supa Sudervės upelio tvenkiniai [4, 12]. Yra išlikę buv. dvaro rūmai, dvi oficinos, ekonomo namas, keletas ūkinių pastatų bei senas dvaro parkas [9].

Šalia Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos XX a. II pusėje įkurtas vienas naujausių Lietuvoje parkų. Šio kraštovaizdžio projekto autorius – architektas Antanas Tauras [13].

Poetas Sigitas Geda yra parašęs eilėraščius „Didelėm juodom raidėm ant skelbimstulpio Buivydiškių kalnuos“ [6] ir „Pavasaris Buivydiškėse“ [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Buvydiškės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 300.
2. Buvydiškės // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija,. – Vilnius, 1977.- T. 2, p. 306.
3. Buvydiškis// Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p.306.
4. Buivydiškių pagrindinė mokykla: Vilniaus apskrities viršininko administracijos mokyklos: [straipsniai]. – Iliustr. // Voruta. – 2010, birž. 5, p. 7.
5. Daugirdas, Vidmantas. Buivydiškės // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 3, p. 578.
6. Geda, Sigitas. Didelėm juodom raidėm ant skelbimstulpio Buivydiškių kalnuos: [eilėraštis] / Sigitas Geda // Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis. – Vilnius, [2003]. – P. 9.
7. Geda, Sigitas. Pavasaris Buivydiškėse: [eilėraščiai] / Sigitas Geda // Poezijos pavasaris. – Vilnius, [1986]. – P. 333.
8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius; Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/2021_m._Lietuvos_gyventoj%C5%B3_sura%C5%A1ymas
9. Isokas, Gediminas. Buivydiškių parkas // Isokas Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 375-376.
10. Kauzonaitė, Rasa. „Verdenė“ – jau 20-ties…!: [Buivydiškių folkloro ansamblio kūrybos 20-metis]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, gruod. 11-17, p. 9.
11. Mažul, Henrik. Kaimui – nepakeičiami: Vilniaus aukštesniajai žemės ūkio mokyklai – 50! – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2003, lapkr. 13-19, p. 1, 6.
12. Semaškaitė, Ingrida. Buivydiškės: Vilniaus rajonas // Semaškaitė Ingrida. Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimai. – Iliustr. – Vilnius, [2008]. – P. 377.
13. Stanišauskienė, Daina. Vilniaus kolegija – profesionalių felčerių kalvė: [apie Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetą ir šio fakulteto Veterinarinės medicinos katedrą, Buivydiškės, Vilniaus rajonas]. – Iliustr. // Mano ūkis. – 2010, Nr. 4, p. 26-28.
14. Bujwidziszki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1880. – T. 1 (Aa-Dereneczna). – p. 455; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_I/455>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2023