„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Švenčionių rajonas Cirkliškio seniūnija

Cirkliškio seniūnija išsidėsčiusi pietryčių ir pietvakarių kryptimi nuo Švenčionių rajono centro. Seniūnijos centras – Cirkliškio kaimas (496 gyv.). Iš viso seniūnijoje yra 22 kaimai, didesni iš jų: Mėžionys (54 gyv.), Modžiūnai (47 gyv.), Margumiškis (55 gyv.),Vaiškūnai (52 gyv.) [3, 12]. Cirkliškio seniūnija suskirstyta į 5 seniūnaitijas: Cirkliškio I, Cirkliškio II, Mėžionių, Merlyno, Vaiškūnų [4].

Seniūnijos plotas: 4722 ha, iš jų 1750 ha užima miškai, 2543 ha – žemės ūkio naudmenos ir 429 ha – kitos paskirties plotai. [6].
Gyvena: 875 žmonės, iš jų 433 – moterys, 442 vyrai. [12].

Seniūnijos teritorijoje yra Cirkliškio kraštovaizdžio draustinis su IV-XIV a. piliakalniu, vadinamu Perkūno kalnu [9]. Piliakalnį supa miškas su didžiule medžių ir paukščių įvairove. Šalia piliakalnio – mažas ežerėlis. Bogutiškės kaimo laukuose stūkso II a. p. m. e.-II m. e. a. Bogutiškės piliakalnis. Pietiniame seniūnijos pakraštyje yra Peršaukščio ežeras, per seniūnijos teritoriją teka upeliai- Saria, Mėžia, Kuna [4].
Seniūnijoje plėtojamas žemės ir miškų ūkis, medžio apdirbimas, žuvies produktų gamyba, prekyba.

Seniūnijos teritorijoje, Vaiškūnuose, gimė kompozitorius, choro dirigentas Julijonas Sinius (1911–1959) ir Lietuvos veterinarijos akademijos prof. Kazys Trainys (g. 1938) [3].

Apie Cirkliškio seniūnijoje esančias kultūros vertybes rašė Nalšios muziejaus istorikė Giedrė Viščionytė straipsnyje „Žvilgsnis į Cirkliškio seniūniją“ [28].

Seniūnijos centras – Cirkliškio kaimas, esantis 2 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Vilniaus-Švenčionių plento [5].

Kaime gyvena 588 žmonės [5].

Cirkliškis – iškili Nalšios dalis: informacinis leidinys apie Cirkliškį. – Švenčionys, [2009].

Cirkliškis – iškili Nalšios dalis: informacinis leidinys apie Cirkliškį. – Švenčionys, [2009].

Trumpai su Cirkliškio kaimu supažindina kaimo bendruomenės išleistas informacinis leidinys „Cirkliškis – iškili Nalšios dalis“, parengtas Švenčionių profesinio rengimo centro dėstytojo, Cirkliškio kaimo bendruomenės pirmininko Broniaus Lazaraičio [7].

Manoma, kad Cirkliškis – seniausia rajono gyvenvietė, su kuria siejama Švenčionių miesto pradžia. Archeologai šioje vietoje rado geležies gargažo. Čia gausu senovės ženklų, bylojančių, jog amžiais šiose vietose gyveno baltai. Šalia esančiame Perkūno kalne matyti senovės lietuvių šventovės pėdsakai. Ant Perkūnkalnio stovėjusi pilis, kurią žinojo ir pasiekdavo kalavijuočiai [27, 29].
Cirkliškio dvaro pradžia siejasi su jos teritorijoje esančiu Perkūno piliakalniu ir jo papėdėje įsikūrusia senovine gyvenviete, kuri priklausė Nalšios kunigaikščiui Daumantui. XVI a. Cirkliškio dvarvietė priklausė Goštautams [11, 15].
XVIII a. Cirkliškį valdė Juozas Mostovskis (1763-1817).

Apie Cirkliškio dvarą rašoma knygoje „153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ ir kt. leidiniuose apie Lietuvos dvarus [23, 24]. Cirkliškio dvaro praeitis plačiai aprašoma kraštotyrininko Petro Pauliukevičiaus istorinės publicistikos knygoje „Strūnaičio kryžkelės“ [21]. Apie Cirkliškio dvaro architektūrą yra rašęs prof. Vytautas Levandauskas [16, 19]. Informacijos apie Cirkliškio parką, jo įkūrimą, išdėstymą, augmeniją yra Laimučio Januškevičiaus knygose „Lietuvos parkai“ [15], „Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus“(Kaunas, 2010), Gedimino Isoko knygoje „Lietuvos gamtos paminklai“ [13].

Kai kuriuose senesniuose šaltiniuose buvo nurodoma, kad klasicizmo stiliaus Cirkliškio dvaro rūmai statyti apie 1796 m. pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą [6] . Tačiau po išsamesnių tyrimų teigiama, kad Cirkliškio rūmus galėjo projektuoti L. Stuoka-Gucevičius, tačiau dabar tai jau nebe tas pastatas [24]. 1820-1823 rūmai buvo rekonstruoti dvaro savininkų Mostovskių [6].
Greta rūmų yra įdomios architektūros akmeninis ledainės pastatas. Sodybos vakariniame pakraštyje, už ūkinio keliuko yra kalvė. Statiniai pastatyti XIX a. pirmoje pusėje.
Dvarą supo prašmatnus, skulptūromis puoštas, Domicelės Mostovskos 1820-1826 m. įkurtas landšaftinio plano parkas. Dabartinis parko plotas 34,5 ha. 1986 m. parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu [13, 15].
Dvare buvusi turtinga biblioteka, turėjusi retų knygų, kokių nebuvo Vilniaus universitete. Naudotis šia biblioteka iš Vilniaus atvykdavo žymus to Vilniaus universiteto istorijos prof. Joachimas Lelevelis (1786-1861). Dvare lankėsi dailininkas Jonas Rustemas ir kiti kultūros veikėjai [25].
Po Antrojo pasaulinio karo Cirkliškio dvaro sodybą perėmė tarybinis ūkis, vėliau joje įsikūrė žemės ūkio technikumas (nuo 1959 m.), dabar – Švenčionių profesinio rengimo centras [26].
Iki 1958 m. Cirkliškio kaime stovėjo XVIII a. dvarininkų Mostovskių mauzoliejinė koplyčia, kuri sovietmečiu buvo susprogdinta. Šios koplyčios nuotrauka pateikiama knygoje „Bažnyčių vaizdai XX amžiaus pradžioje: stiklo negatyvų rinkinys“ (Vilnius, 2016, p. 55). Koplyčios vietoje įrengtos tarybinių karių perlaidojimo kapinės [5]. Jos buvo restauruotos 2004 m. [8].

Cirkliškyje yra dar keli lankytini objektai.
Minėtinas Perkūno kalnas arba Cirkliškio piliakalnis, kuris yra 0,5 km į pietryčius nuo kaimo [16, 27].

Memorialinis paminklas pastatytas toje kaimo vietoje, kur 1941 m. buvo nužudyta keletas žydų vyrų [5, 7, 8.].

1990 m. rugpjūtį Cirkliškio dvaro parke buvo atidengtas Lietuvos partizanų memorialas, kurį sukūrė meistrai broliai Juozapas ir Valerijonas Jakštai. Svarbiausias memorialo akcentas – pražambiai ant akmenų tvorelės įtaisytas didelis metalinis kryžius ir greta pastatytas medinis koplytstulpis su medine Rūpintojėlio skulptūra [7, 16].

2003 m. kaime pastatytas ir pašventintas 5 m aukščio ąžuolinis kryžius, sukurtas Juozapo Jakšto [2, 7].

Žymus gydytojas Jozefas Frankas (1771-1842) knygoje „Atsiminimai apie Vilnių“ pasakoja komišką epizodą apie rusų caro Aleksandro lankymąsi Cirkliškyje Mostovskių dvare [10]. Apie Cirkliškį (čia rašoma – „Cirkliškė“) užsimenama Mostovskių giminaitės, rašytojos ir dailininkės Gabrielės Giunterytės-Puzinienės (Gabriela Puzynina) (1815-1869) knygoje „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose : 1815-1843 metų dienoraštis“ [11].
Pasak Šarūno Laužadžio sukurtos legendos „Kūnos upelio paslaptis“, Cirkliškio kaimas gavęs pavadinimą iš garsios rikių Tirklių (tarmiškai Cirklių) giminės [17].
Apie Cirkliškį, Perkūno kalną, atmintinas vietas yra sukurta eilėraščių: Algimanto Cimbolaičio „Ant Perkūno kalno“ [1], Zitos Čepulytės „Cirkliškio dvarvietėje“, Algio Jakšto „Nalšia: IV“ [14], A. Sabaliausko „Prie Cirkliškio memorialo“ [22]. Ana Anisimova parašė rusų kalba pasaką apie Cirkliškio kaimą [30].

Švenčionių profesinio rengimo centre, įsikūrusiame restauruotuose Cirkliškio dvaro rūmuose (Liepų alėja 2), veikia erdvi biblioteka [25].

Literatūra ir šaltiniai

1. Cimbolaitis, Algimantas. Ant Perkūno kalno: [eilėraštis] // Švenčionys per amžius skambės.- Švenčionys, 2001.- P. 7; Prieiga per internetą: http://www.vilnijosvartai.lt/uploads/works/1166.pdf >.
2. Cirkliškio seniūnija – Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas 2005.- Vilnius, 2005.-P. 21-24.
3. Cirkliškio seniūnija.- Iliustr. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p.  270.
4. Cirkliškio seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2011 [žiūrėta 2017-01-10]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/lit/Cirkliskio_seniunija/1481>.
5. Cirkliškio piliakalnis;  Cirkliškis. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 141-142.
6. Cirkliškis. – Iliustr. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1963. – T. 1, p. 311.
7. Cirkliškis – iškili Nalšios dalis: informacinis leidinys apie Cirkliškį / parengė Bronius Lazaraitis.- Švenčionys, 2009. – 8 p.: iliustr. (Įsk. virš).
8. Cirkliškis = Цирклишкис: [apie Cirkliškio tarybinių karių kapines]. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., rus. // Atminimo knyga. – Vilnius, 2006. – P. 87.
9. Cirkliškis, Cirkliškio seniūnija: [apie Cirkliškio piliakalnį]. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos piliakalniai. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 68-69.
10. Frankas, Jozefas. Atsiminimai apie Vilnių. – Vilnius, 2001, p. 568-569.
11. Giunterytė-Puzinienė, Gabrielė. 1826 metai: [apie  Cirkliškio dvarą, p. 95]. – Iliustr. // Giunterytė-Puzinienė, Gabrielė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose : 1815-1843 metų dienoraštis. – Vilnius, 2005. – P. 93-95.
12. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2017-01-10]. Prieiga per internetą: <http://statistics.bookdesign.lt/table_125_10.htm?lang=lt#sven_r>.                                                                                          
13. Isokas, Gediminas. Cirkliškio parkas.- Iliustr. // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 301-304.
14. Jakštas, Algis. Nalšia:IV: [eilėraštis] // Jakštas, Algis. Aukštaitijos poema.- Vilnius, 1997. – P. 16.
15. Januškevičius, Laimutis. Cirkliškio dvaro parkas.- Iliustr. // Januškevičius, Laimutis. Lietuvos parkai.- Kaunas, 2004. – P. 132-135.
16. Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998.- T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 311-313.
17. Laužadis, Šarūnas. Kūnos upelio paslaptis.- Iliustr. // Laužadis, Šarūnas. Nalšios žemės paslaptys.- Utena, 1998.- P. 87-94.
18. Lazaraitis, Bronius. Paverskime Cirkliškį Švenčionių rajono Kernave.- Iliustr. // Rytas.- 2004, lapkritis, p. 1.
19. Levandauskas, Vytautas. Cirkliškio ansamblis laukia restauratorių.- Iliustr. // Statyba ir architektūra.- 1982, Nr. 4, p. 23.
20. Narkūnas, Bronius. Cirkliškis Nalšios krašte siekia tapti Kernave: [apie vykusią mokslinę konferenciją].- Iliustr. // Švenčionių kraštas.- 2005, saus. 5, p. 1, 2.
21. Pauliukevičius, Petras. Cirkliškio jaunystė. Dvarai. Chaleckų valdymo metai // Pauliukevičius, Petras. Strūnaičio kryžkelės. – Švenčionys, 2002. – P. 29-38.
22. Sabaliauskas A.  Prie Cirkliškio memorialo: [eilėraštis] // Žvaigždė.- 1992, vas. 12, p. 3.
23. Semaška, Algimantas. Cirkliškis : [kaimas] / Algimantas Semaška // Semaška, Algimantas. Kelionių vadovas po Lietuvą. – Vilnius, 2006. – P. 245.
24. Semaškaitė, Ingrida. Cirkliškis: [apie dvarą]. – Iliustr. // Semaškaitė, Ingrida. Lietuvos pilys ir dvarai. – Vilnius, [2003]. – P. [149].
25. Spiridonovienė, Nadežda. Cirkliškio dvaras. – Iliustr. // 153 įdomiausi Lietuvos dvarai. – Kaunas, 2011. – P. 160-161.
26. Škiudaitė, Audronė Viktorija. Cirkliškis buvo ir liko Rytų Lietuvos kultūros centras: [apie Švenčionių profesinio rengimo centrą]. – Iliustr. // Draugas. – 2003, birž. 21, p. 5.
27. Vaitkevičius, Vykintas. Cirkliškis: Perkūno kalnas.- Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija.- Vilnius, 2006.- P. 286-287.
28. Viščionytė, Giedrė. Žvilgsnis į Cirkliškio seniūniją: kultūros paveldo vertybės.- Iliustr. // Švenčionių kraštas.- 2007, bal. 18, p. 3.
29. Vigelienė, Danutė. Cirkliškio seniūnijos lobiai: Švenčionių dienos /Vigelienė, Danutė, Šaknys, Bernardas.- Iliustr.// Valstiečių laikraštis.- 2002, rugs. 7, p. 6.
30. Анисимовa, Иннa. Цирклишкская учебная деревня // Anisimova, Ina. В мире находчивых: сказки – Утяна, 2008. – P. 47, [1] p. : iliustr.

Parengė: Danutė Bučelienė Švenčionių (SVB), 2011; 2017