Kaimas Deltuvos seniūnijoje, apie 10 km į pietvakarius nuo Ukmergės, apie 4 km nuo Deltuvos miestelio, apie 1,3 km nuo magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (62-as Kaunas–Daugpilis kilometras) [1]. Per Dainavos kaimą teka upelis Pavarklos, dešinysis Armonos intakas. Kaimas priklauso Deltuvos parapijai.
Dainavoje gyvena 497 gyventojai, iš jų: 229 vyrai ir 268 moterys (2011 m.) [8].
Dainavos kaimo pavadinimo kilmė nėra aiški, tai naujas, atneštinis vardas Ukmergės rajone. Dainavos vardu buvo vadinama viena iš jotvingių genčių [9].
Apie Dainavos gyvenvietę rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje” [1], apie kaimo istoriją ir dabartį trumpai aprašyta žurnalisto, redaktoriaus Algimanto Semaškos knygoje „Kelionių vadovas po Lietuvą: 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą” [7]. Dainava taip pat minima Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [9]. Yra informacijos periodikoje, internete.
Dainavos gyvenvietė pastatyta 1965–1969 m. Sovietiniais metais tai buvo pirmoji respublikoje eksperimentinė miesto tipo gyvenvietė kaime, kuria didžiavosi sovietinių žemės ūkio reformų iniciatoriai, apie kurią buvo daug rašoma to laikotarpio knygose, respublikinėje bei rajono spaudoje. Dainava buvo didelio Leonpolio paukštininkystės ūkio centras. 1979 m. prie gyvenvietės buvo prijungti Algirdų ir Dimšiškių kaimai. Šiandien Dainava – nevykusio socialistinio žemės ūkio pertvarkymo pavyzdys [3, 5-6].
Dainavos gyvenvietės projekto autoriai – architektai R. Kamaitis, V. Šimkus. 1971 m. gyvenvietės planuotojai buvo apdovanoti TSRS valstybine premija. Gyvenvietės centre – visuomeniniai pastatai, dviaukščiai ir triaukščiai daugiabučiai gyvenamieji namai [1]. Dainavos kaime yra įvairių visuomeninės paskirties pastatų: bendruomenės sveikatos punktas, Ukmergės kultūros centro Dainavos filialas, veikiantis nuo 1971 metų, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos padalinys, pagrindinė mokykla, paštas, kaimo bendruomenės, įsikūrusios 2002 m., buveinė, taip pat veikia baldų gamybos įmonė UAB ,,Tojusta“, UAB „Dainavos energetika“.
Pažymint Lietuvos Atgimimą Dainavos kaime 1991 m. pastatytas medinis kryžius (autorius – medžio drožėjas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys Pranas Kaziūnas).
Dainavos kaimo vakarinėje pusėje yra neveikiančios Dainavos, o rytinėje pusėje – senosios buvusio Dimšiškių kaimo kapinaitės. 1991 m. neveikiančiose Dainavos kaimo kapinaitėse pastatytas paminklinis atminimo akmuo. Senosiose Dimšiškių kapinaitėse 1990 m. pagal skulptoriaus Marijaus Petrausko maketą pastatytas Šv. Marijos koplytstulpis, skirtas Atgimimo ir Atkuriamos Lietuvos metams pažymėti. Koplytstulpis 2000 metais atnaujintas [10].
Gimtajam kaimui eilėraščių yra paskyrusi rajono poetė, literatūrinio konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ diplomantė, penkių eilėraščių knygų autorė Petronėlė Jukonienė-Šilanskytė, gyvenanti Dainavoje nuo 1969 m. [4].
1969 metais, pastačius miesto tipo daugiabučių namų Dainavos gyvenvietę, buvo atidaryta nauja biblioteka [2]. Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Dainavos kaimo padalinys aptarnauja 6 aplinkinius kaimus, kuriuose gyvena 833 žmonės. Kraštotyros fonde sukaupta 104 fiz. vnt., 100 pavad. dokumentai. Kraštotyros kartotekos apimtis – 1397 kortelės (2016 m.).
Literatūra ir šaltiniai
1. Dainava // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 415.
2. Dainavos kaimo padalinys. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą: <http://www.ukmergesvb.lt/lt/kontaktai/bibliotekos-padaliniai>.
3. Dyčmonas J. Dainava – ateities kaimas. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 1971, Nr. 12, p. 4-5.
4. Jukonienė, Petronėlė. Dainavai: [eilėraštis] // Gimtoji žemė. – 1971, gruod. 4.
5. Juozėnas L. Dainavos eksperimentinė gyvenvietė. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1971, Nr. 11, p. 1-3.
6. Kvedarienė, Aldona. Išrauta savastis: apie kraštą ir jo žmones, pakėlusius dvi kolektyvizacijas: [apie Dainavos gyvenvietę]. – Iliustr. // Respublika. – 1994, kovo 30, p. 8-9.
7. Semaška, Algimantas. Dainava // Semaška, Algimantas. Kelionių vadovas po Lietuvą: 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą. – Vilnius, 2006. – P. 247.
8. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
9. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 128.
10. Žakienė, Jolanta. Rūpestis savo krašto praeitimi: [apie Dimšiškių kapines] // Ukmergės diena. – 2000, spal. 17, p. 4.
Parengė: Lolita Gričinienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Dainavos kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016