„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Elektrėnų savivaldybė Elektrėnų miestas

Elektrėnai – miestas Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, savivaldybės ir parapijos centras. Elektrėnai yra pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, apie 10 km į vakarus nuo Vievio miesto. Tai vienas iš jauniausių miestų Lietuvoje [1, 3].

2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis Elektrėnuose gyveno 12 012 gyventojų: 5570 – vyrai, 6442 – moterys (2011 m.) [2]. 2018 m. pabaigoje – 11 262 gyventojai.

Elektrėnuose gimė ir ledo ritulį pradėjo žaisti žymūs sportininkai Dainius Zubrus (g. 1978), Darius Kasparaitis (g. 1972), Egidijus Bauba (g. 1977), čia žaisti pradėjo Dainius Bauba (g, 1972).
Iš Elektrėnų taip pat kilę šie žymūs žmonės: pianistė Rūta Rikterė (buvusi (Ibelhauptienė, Šmigelskaitė; g. 1963), verslininkė, ŽŪB ,,Nematekas“ direktorė Egidija Vaicekauskienė–Markūnaitė (g. 1964), pianistė Sonata Zubovienė-Deveikytė (g. 1968), poetas, prozininkas, eseistas, žurnalistas Rimvydas Stankevičius (g. 1973), poetas, žurnalistas Aivaras Veiknys (g. 1983) ir kt.

Ten, kur kur dabar Elektrėnų marios, iki 7 dšmtm. buvo Anykštos, Puikino, Jagudžio ir kiti ežerai, dažnai vadinti Anykštos ežerynu. Pietinėje ežero dalyje į Anykštą įtekėjo Strėvos upė, kuri šiaurės vakarų dalyje, ištekėdama iš ežeryno, tekėjo link Nemuno. Tokia geografinė padėtis sudarė sąlygas naujos elektrinės statybai. 1960 m. liepos mėn. iškastas pirmasis kubinis metras žemės būsimai elektrinei. Tais pačiais metais pradėti statyti pirmieji gyvenamieji namai elektrinės darbuotojams bei statybininkams. 1961 m. liepos 18 d. padėtas kertinis jėgainės akmuo. Užtvenkus Strėvą ir susiliejus Anykštos, Puikino ir Jagudžio, Jagudėlio, Dumbliuko, Nendrynėlio, Syšvantos, Syšvantaičio ežerų ir ežerėlių vandenims, susiformavo Elektrėnų marios [4, 5]. Marios užliejo Alinkos, Anykštų, Kakliniškių, Lekavičių, Mažiklės, Perkūnkiemio, Petravičių, Raistinės, Rungos, Šarkinės kaimus, iš kurių buvo perkelta apie 140 sodybų. Po vandeniu atsidūrė ne tik 8 ežerai ir ežerėliai, bet ir salos, kurių viena buvusi didžiausia Gandrų keliauninkų tėvonija Europoje.

sviecia nakti

Šviečia naktį, šviečia dieną… . – Kaunas, 2015. Knygos viršelis


Po dvejų metų, 1962 m. balandžio 19 dieną, gyvenvietė pavadinta Elektrėnais, norint įamžinti tuo metu didžiausią Lietuvos elektrinę. Miesto vardas dirbtinis, su gyvenamųjų vietų vardams būdinga priesaga –ėnai padarytas iš bendrinio žodžio elektra [7].

Elektrėnuose veikia šios mokymo įstaigos: Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija, Elektrėnų „Versmės“ gimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Elektrėnų mokykla-darželis „Žiogelis“, Elektrėnų profesinio mokymo centras, Elektrėnų savivaldybės Vievio gimnazija (gimnazijos filialas, buvusi Elektrėnų sanatorinė mokykla), Elektrėnų lopšelis-darželis „Pasaka“, Elektrėnų vaikų lopšelis-darželis „Drugelis“, taip pat neformalaus ugdymo įstaigos: Elektrėnų meno mokykla, Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokykla, Elektrėnų savivaldybės sporto centras.
Elektrėnuose yra Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, Elektrėnų kultūros centras, ledo rūmai, baseinas, atrakcionų parkas (neveikia nuo 2012 m., 2019 m. nugriautas, palikti tik keli atrakcionai).

2015 m. Elektrėnų miesto 55-erių ir savivaldybės 15-os metų sukaktims išleistas albumas „Šviečia naktį, šviečia dieną…“ [6]. Knygoje apžvelgiama Elektrėnų miesto ir savivaldybės bei seniūnijų istorija. Rašoma apie tradicinius renginius, festivalius, apie muziejus ir  meno kolektyvus. Nurodomos žymiausius lankytinos vietos, rašoma apie Elektrėnų krašto asmenybes ir kt. Tekstus rengė Elektrėnų savivaldybės administracija. Leidinys iliustruotas fotografo Vytauto Kandroto ir kt. nuotraukomis.

Literatūra ir šaltiniai

1. Baniulis, Deividas. Elektrėnų savivaldybė. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 432–433.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2016-09-05]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xls/577541de-719c-4946-b8c5-72ce34308bb4>.
3. Kviklys, Bronius. Elektrėnai: [apie miesto įkūrimą] // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 505–507.
4. Lietuvos elektrinei – 40. – Vilnius, [2002]. – [35] p., įsk. virš.: iliustr., diagr.
5. Mizeras, Vytautas. Lietuvos elektrinės ir Elektrėnų miesto statyba. – Iliustr. // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 35–61.
6. Šviečia naktį, šviečia dieną… = Glowing all night, glowing all day…. – Kaunas, 2015. – 240 p. : iliustr.
7. Vanagas, Aleksandras. Elektrėnai. – Iliustr. // Aleksandras Vanagas. Lietuvos miestų vardai. – Vilnius, 2004. – P. 64.

Parengė: Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2009; 2019

elektrėnai. Maž

Elektrėnai. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Išsamiausiai Elektrėnų istorija nagrinėjama 2006 m. išleistame leidinyje „Elektrėnai“ [1]. Tai kraštotyrininkų, rašytojų, mokytojų parengtas istorinių publicistinių apybraižų rinkinys apie Elektrėnų savivaldybės seniūnijų, miestelių ir kaimų istorijas nuo pirmųjų jų paminėjimų rašytiniuose šaltiniuose iki šių dienų. Vienos iš miesto vidurinių mokyklų vadovo, lituanisto Vytauto Mizero parašytame knygos skyriuje „Elektrėnų seniūnija“ tarp kitų yra ir skyriai „Elektrėnų apylinkės istorinė apžvalga“ bei „Lietuvos elektrinės ir Elektrėnų miesto statyba“.
2000 m. video kasete ir garso ir vaizdo disko formatais išleistas pažintinis filmas apie Elektrėnus „Elektrėnai 1960–2000 metais“ [13].

Tarvydas, Algirdas. Elektrėnai 1960–2000 metais [Garso ir vaizdo įrašas]. – [S. n.], [2000]. Disko dėžutės viršelis

Tarvydas, Algirdas. Elektrėnai 1960–2000 metais [Garso ir vaizdo įrašas]. – [S. n.], [2000]. Disko dėžutės viršelis

Dabartinėje Elektrėnų miesto ir apylinkių teritorijoje žmonių gyventa labai seniai, nors pats miestas vienas jauniausių Lietuvoje.

Po trečiojo ledynmečio (maždaug prieš dešimt tūkstančių metų) dabartinę Elektrėnų teritoriją buvo užtvindę ledyno tirpsmo vandenys (pagal A. Basalyko Lietuvos TSR fizinė geografija, t. 2, 1965). Laikui bėgant vanduo seko, palikdamas molio ir smėlio sąnašas aukštumėlėse ir keletą ežerų daubose. Taigi, po trijų šimtų metų (įrodo nuogulų sluoksniai) liko trys didesnieji (Anykštos, Puikino, Jagudžio) ir keletas mažesnių ežerėlių, kuriuos ligi šiolei po naujomis, šių laikų sukurtomis Elektrėnų mariomis, tiktai mažesniame plote, gaivina Strėvos upė su savo intakais [1].

Žmonės apie minėtus ežerus kūrėsi dar akmens amžiuje. Tai liudija šiose apylinkėse tyrinėti Alinkos [9], Perkūn(a)kiemio, Gojaus pilkapiai. Archeologiniai kasinėjimai leidžia manyti, kad mūsų eros pradžioje čia gyveno viena iš jotvingių genčių.

Nuo ankstyvųjų Lietuvos valstybės gyvavimo amžių dabartinės Elektrėnų vietovės buvo Trakų įtakoje: nuo XIV a. – Trakų kunigaikštystės, nuo 1413 m. – Trakų vaivadijos, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1918 m.) – iš Trakų apskrities perėjo Kietaviškių valsčiaus, vėliau – Vievio valsčiaus bei Vievio rajono (1950 m. birž. 20 d.) žinion. Jau įkurtas Elektrėnų miestas priklausė Trakų rajonui, o 2000-aisiais, įkūrus Elektrėnų savivaldybę, tapo jos centru.

1960 m. balandžio 18 d. priimtas Lietuvos TSR vyriausybės nutarimas statyti Lietuvos VRE. Vieta parinkta pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, to meto Vievio rajono Perkūn(a)kiemio kaime, prie Anykštos ežero. Perkūnkiemis (Perkūnakiemis) tokį vardą gavęs todėl, kad į tos vietovės aukštus medžius (ąžuolus) dažnai pagonių dievas Perkūnas trankydavosi (čia, anot protėvių, buvusi jo buveinė) [14]. 
1960-ųjų liepos mėn. buvo iškastas pirmasis kubinis metras žemės būsimos elektrinės pamatams (tad šią datą ir galima laikyti statybos pradžia). 1961 m. liepos 18 d. padėtas kertinis jėgainės akmuo. Pirmasis energetinis blokas pradėtas eksploatuoti 1962 m. gruodžio 30 d., antrasis – 1963 m. lapkričio 14 d., trečiasis – 1964 m. rugsėjo 12 d., ketvirtasis – 1965 m. rugpjūčio 18 d., penktasis – 1967 m. birželio 22 d., šeštasis – 1968 m. birželio 30 d., septintasis – 1971 m. gruodžio 29 d., aštuntasis – 1972 m. rugsėjo 28 d. Tuo metu pasiektas projektinis 1800 MW (1 800 000 kW) galingumas, tad galima sakyti, jog elektrinės statybų pradžia buvo 1960 m.,  o pabaiga – 1972 m. 

Lietuvos elektrinė 1960-2010. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Lietuvos elektrinė 1960-2010. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Apie elektrinės statybą rašoma  leidinyje „Lietuvos elektrinė 1960-2010“ [6], taip pat leidinio „Lietuvos energetika“ II ir V tomuose [7, 15].

Meno mokykla

Jurgaitienė, I. R. Elektrėnų meno mokyklos ištakos: (1961-2002). – Elektrėnai, 2008. Knygos viršelis

1960-ųjų liepos mėn. buvo iškastas pirmasis kubinis metras žemės būsimos elektrinės pamatams, o gruodį pastatytas pirmasis gyvenamasis namas. Kadangi statyti elektrinės suvažiavo jauni specialistai iš įvairių tuometinės sąjungos respublikų, čia jie kūrė šeimas, todėl greitai kilo ir gyvenamųjų namų kvartalas. 1962 m. balandžio 19 d. Elektrėnų gyvenamajai vietovei suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės [15]. 

Šeštaisiais gyvavimo metais gyvenvietė jau turėjo mokyklą, du vaikų lopšelius-darželius, muzikos mokyklą [4], kultūros namus (1962 m.), profesinę technikos mokyklą, buitinio gyventojų aptarnavimo paviljoną, polikliniką, ligoninę, viešbutį, parduotuves.

Elektrinėje darbuotojų kvalifikacija ir energetikų paruošimu rūpintasi nuo pirmojo energetinio bloko paleidimo dienos. Gyvenvietėje veikė vakarinė (pamaininė) mokykla, Kauno politechnikumo filialas, (vėliau – energetikos technikumas) ir Kauno politechnikos instituto mokymo punktas, kuriame buvo rengiami elektros tinklų ir sistemų bei šiluminės energetikos specialistai su aukštuoju išsilavinimu [6]. 

Buvo rūpinamasi ir elektrinės darbuotojų sveikata. 1965 m. buvo pastatyta Elektrėnų ligoninė. Duris atvėrė Abromiškių reabilitacinė ligoninė, vaikų sanatorija, jonoterapijos procedūrų baseinas su sporto sale. 1976 m. pradėjo veikti ledo rūmai, 1989 m. – baseinas, 1973 m. įrengtas atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“, kurio neturėjo net sostinė.

1963 m. Vacolvo Algimanto Cickevičiaus iniciatyva buvo suburtas sporto kolektyvas ir įkurtas sporto klubas „Energija“.

1963 m. rugsėjo 1 d. buvo atidaryta nauja vidurinė mokykla. Po dešimtmečio, kai mokykloje pradėta mokyti keliomis pamainomis, atsirado ir dar vienos mokyklos poreikis, kuri veikti pradėjo jau 1975 m. rugsėjį [1].

Elektrėnų 3-ioji vidurinė mokykla, „Versmės“ vidurinė mokykla, „Versmės“ gimnazija : 1986–2016. – [Kaišiadorys], [2016]. – 205, [2] p. : iliustr. Knygos viršelis

Mokyklai nuo jos pastatymo dienos vadovavo Vytautas Mizeras, vėliau (1977 m.) įkūręs Literatūros ir meno muziejų. 1998 m. mokykla pavadinta „Ąžuolyno“ vidurine (vėliau tapo pagrindine, nuo 2016 m. – progimnazija).

Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba paspartino Elektrėnų plėtrą. Reikėjo apgyvendinti elektrinės statytojus. Kai buvo nutarta, kad užuot stačius naują gyvenvietę, geriausia plėsti Elektrėnus, pradėta naujo gyvenamojo mikrorajono statyba. Ją kuravo Lietuvos elektrinės direktorius P. Noreika [5]. 

1986 m. duris atvėrė ir trečioji vidurinė mokykla, po 1993 m. tapusi „Versmės“ vidurine mokykla, o 1996 m. – gimnazija. 2016 m., 30-mečio proga, apie Elektrėnų „Versmės“ gimnaziją išleista knyga Elektrėnų 3-ioji vidurinė mokykla, „Versmės“ vidurinė mokykla, „Versmės“ gimnazija : 1986–2016“ [2]. Joje pateikta mokyklos istorija, nuotraukos, aprašyti įvairūs renginiai, projektai, veikla, apie mokyklą pasakoja garsūs buvę moksleiviai, pateikti visų baigusiųjų mokyklą sąrašai.
1985 m. naujajame mikrorajone buvo atidarytas darželis „Žiogelis“, 1993 m. tapęs mokykla-darželiu. 1988 m. – darželis-mokykla „Pasaka“, 1992 m. reorganizuotas į darželį-mokyklą,  o 2005 m. – mokyklą-darželį, o 2015 m. tapo lopšeliu-darželiu. Pagal Lietuvos švietimo reformos rekomendacijas darželio „Vyturėlis“ patalpose įkurta Elektrėnų pradinė mokykla (1991 m.).
Sparčiai mažėjant gimstamumui, darželiuose įsikūrė kitos įstaigos: „Ąžuoliuke“ – siuvykla, „Saulutėje“ – Vaikų globos namai (2015 m. sujungti su Vaikų dienos centru ir reorganizuoti į Šeimos namus), darželyje „Nykštukas“ 1996 m. įsikūrė Socialinės globos namai. 1961 m. Elektrėnuose pradėjo veikti Vievio vaikų muzikos mokyklos Elektrėnų filialas, kuris vėliau tapo Meno mokykla ir 2001 m. įsikūrė viename iš buvusios 2-osios vidurinės mokyklos korpusų.

Elektrenai (1)

Elektrėnų miesto herbas

Daugumos Elektrėnų objektų sumanytojas ir iniciatorius – pirmasis elektrinės direktorius Pranas Noreika [8]. 2000 m. jam buvo suteiktas Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio vardas.

Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Elektrėnų miesto herbe mėlyname fone pavaizduoti trys žaibai ir dvi aštuoniakampės žvaigždės. Žaibas simbolizuoja energetikos galią. Viena žvaigždė primena miesto vietoje buvusius kaimus, kita – dabartinį miestą. Elektrėnų miesto herbas Lietuvos Heraldikos komisijos buvo patvirtintas 1999 m. spalio 28 d., tų pačių metų lapkričio 10 d. jį patvirtino Prezidentas. Dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Apie parapijos steigimą ir bažnyčios statybos planus, viziją šiek tiek rašyta Vytauto Suslavičiaus fotoalbume „…ir žodis tapo kūnu : Elektrėnų Švenčiausios Mergelės Marijos Kankinių bažnyčios istorija, 1990–2016“ [10].

1990 m. pradžioje buvo įkurta parapija, kuriai priskirtas tik Elektrėnų miestas. Tų pačių metų birželio 30 d. Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis pašventino būsimos bažnyčios kertinį akmenį. Laikini maldos namai buvo įrengti Komunalinių įmonių kombinato antro aukšto salėje. 1996 m. iškilmingai pašventinta moderni ir viena pirmųjų nepriklausomoje Lietuvoje Elektrėnų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia (architektas Henrikas Šilgalis) [3]. Apie Elektrėnų dekanatą, bažnyčią rašyta leidinyje „Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas“ [3].
Sabališkių kaime, dabar – jau Elektrėnų mieste, yra kapinės. Jose – XIX a. menanti koplyčia su dideliu metaliniu kryžiumi viršuje [3]. Amžiaus pradžioje pradėta statyti kaip varpinė, o užbaigta kaip Abromiškių dvarininkų De Reusų ir Broel Pliaterių antkapis. Šiandien kapinės labai išsiplėtę ir užima kelis kartus didesnę teritoriją.

Suslavičius, Vytautas.

Džiazas ir miestas. – Elektrėnai [i.e. Vilnius], 2018. – 199, [1] p. : iliustr. Knygos viršelis

Suslavičius, V. Džiazo jaunystės miestas: džiazo festivaliai Elektrėnuose. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Suslavičius, V. Džiazo jaunystės miestas: džiazo festivaliai Elektrėnuose. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Nuo miesto statybų pradžios Elektrėnuose kūrėsi meno kolektyvai: mišrus choras, vyrų choras (vad. J. Jurgaitis) bei moterų choras (R. Jurgaitienė), kamerinis choras „Salve“ (vad. R. Bartkienė), kamerinis choras „Con motto“ (dabar – Vievyje, vad. A. Stepankevičiūtė), choras „Sidabrinė gija“ (R. Jurgaitienė, A. Norvilas), pučiamųjų orkestras (E. Alijošius), džiazo ansamblis „Volta“ (V. Voronovas) [11].
1967-aisiais Elektrėnuose įvyko pirmasis Lietuvoje ir antrasis Baltijos šalyse džiazo festivalis „Jaunystė’68“ [1, 11].  Po 40 metų pertraukos, 2008-aisiais metais, festivalio tradicija buvo atgaivinta, ir nuo tada festivalis „Jaunystė“ Elektrėnuose vyksta kasmet.
2013 m. išleista kraštiečio fotomenininko Vytauto Suslavičiaus knyga „Džiazo jaunystės miestas: džiazo festivaliai Elektrėnuose“ [10], pateikianti istorines ir jau atgimusio džiazo festivalio „Jaunystė“ Elektrėnuose akimirkas. 2018 m. išleistas leidinys „Džiazas ir miestas“ [12], skirtas Elektrėnų festivalio 50-mečiui. Pasakojama miesto ir istorinio, pirmojo džiazo festivalio istorija, publikuojamos archyvinės bei šių dienų fotografijos, išlikusios afišos. Leidinyje fotografijos, festivalio iniciatoriai pasakoja apie istorinį ir atgimusius džiazo festivalius.

Elektrėnų kultūros centre veikia ir pagyvenusių bei jaunimo tautinių šokių kolektyvai „Vijūnas“ ir jaunučių – „Vijūnėlis“ (vad. A. Pačėsienė), folkloro ansamblis „Runga“, vaikų popšou „Saulės spinduliai“ (G. Morkūnienė, A. Medzikauskas).

Elektrėnuose nuo 1972 m. organizuojamas tradicinis bėgimas „Aplink Elektrėnų marias“ [1].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Elektrėnai: [Vievis, Semeliškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Beižionys, Kazokiškės, Gilučiai / Mizeras, Vytautas, Ickevičius, Augustinas, Gudelienė, Danutė,Tidikienė, Laima, Palčiauskas, Vilmantas, Valiukienė, Elvyra,Tamošiūnienė, Veronika]. – Vilnius, 2006. – 498, [2] p., [14] iliustr. lap.: iliustr.
  2. Elektrėnų 3-ioji vidurinė mokykla, „Versmės“ vidurinė mokykla, „Versmės“ gimnazija : 1986–2016. – [Kaišiadorys], [2016]. – 205, [2] p. : iliustr.
  3. Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia. – Iliustr. // Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas. – Vilnius, 2008. – P. 74–83.
  4. Jurgaitienė, I. R. Elektrėnų meno mokyklos ištakos: (1961-2002). – Elektrėnai, 2008. – 32 p.
  5. Kruonio HAE didybė ir vargai. – Vilnius, 1999. – 172, [2] p., [12] iliustr. lap.: iliustr.
  6. Lietuvos elektrinė 1960-2010. – Vilnius, 2010. – [38] p., įsk. virš.: iliustr., diagr.
  7. Mekas, Viktoras. Lietuvos elektrinė. – Portr., Iliustr. // Lietuvos energetika. – Vilnius, 2015. – [T.] 5, P. 210–234.
  8. Noreika, Pranas: [trumpa biografija]. – Portr. // Lietuvos energetika. – Vilnius, 2004. – T. 3: Lietuvos energetikai: biografijų žinynas, p. 177–178.
  9. Rytų Lietuvos pilkapiai: [Alinkos-Raistinės pilkapynas] // Lietuva valstybės priešaušriu. – Vilnius, [2001]. – P. 21.
  10. Suslavičius, Vytautas. …ir žodis tapo kūnu : Elektrėnų Švenčiausios Mergelės Marijos Kankinių bažnyčios istorija, 1990–2016 : [fotoalbumas] / Vytautas Suslavičius. – Vilnius, 2016. – 197, [3] p. : iliustr., faks., portr.
  11. Suslavičius, Vytautas. Džiazo jaunystės miestas: džiazo festivaliai Elektrėnuose. – Vilnius, 2013. – 112 p.
  12. Suslavičius, Vytautas. Džiazas ir miestas : skiriama [džiazo] festivalio Elektrėnuose 50-mečiui ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui / Vytautas Suslavičius. – Elektrėnai, 2018. – 199, [1] p. : iliustr.
  13. Tarvydas, Algirdas. Elektrėnai 1960–2000 metais [Garso ir vaizdo įrašas] : [pažintinis filmas]. – [S. n.], [2000]. – 1 vaizdo ir garso diskas.
  14. Vaitkevičius, Vykintas. Perkūnakiemio mitų pėdsakais: [apie Perkūnakiemio (kaimo) pavadinimo kilmę ir šventvietės ženklus]. – Iliustr., žml. // Tautosakos darbai. – Vilnius, 2008. – [T.] 36, p. 51–63.
  15. Žilinskas, Albertas. Lietuvos valstybinė rajoninė elektrinė (Lietuvos VRE): [trumpa Lietuvos elektrinės istorijos apžvalga] // Lietuvos energetika. – Vilnius, 1992. – T. 2, p. 208–211.

Parengė: Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2009; 2019

Elektrėnai pradėti statyti pagal architektų Kazimiero Bučo ir Birutės Kasperavičienės bendrąjį (buv. Generalinį) planą (baigtas rengti 1963 m.), kaip gyvenvietė šalia projektuojamos šiluminės elektrinės [9]. Daugiausiai vyrauja 4, 5, 9 aukštų blokiniai namai. Ypač sparčiai miestas augo 1984 m. pradėjus statyti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Naujojo Elektrėnų rajono projekto autorius  – architektas Alfonsas Kardišius [9].

Lietuvos elektrinė (iki 1990 m. Lietuvos valstybinė rajoninė elektrinė) pastatyta pagal „Teploelektrprojekt“ instituto Rygos skyriaus paruoštą projektą. Elektrinės vieta parinkta 1960 m., tais pačiais metais būsimos elektrinės vietoje iškasamas pirmas kubinis metras žemių. Kertinis akmuo padėtas 1961 m. liepos 18 d., pirmasis energetinis blokas pradėjo veikti 1962 m. gruodžio 30 d.
Miestą su Lietuvos elektrine sujungė pakabinamas pėsčiųjų tiltas.
 
Suslavičius, V. ...ir žodis tapo kūnu. – Vilnius, 2016. Knygos viršelis

Suslavičius, V. …ir žodis tapo kūnu. – Vilnius, 2016. Knygos viršelis


8 dešimtmetyje mieste pastatyti ledo rūmai, atrakcionų parkas, restoranas, 9-ajame dešimtmetyje – baseinas.
Atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“ pastatytas 1973 m. gegužės mėnesį. Čia veikė įvairios karuselės, sūpynės, atrakcionai bei 40 metrų apžvalgos ratas (Velnio ratas) su 20 kabinų [10].
1974 m. Elektrėnuose buvo atidarytas tiems laikams labai modernus, puošnus, stiklo vitražais puoštas (dail. G. Didžiūnaitytė) restoranas, pavadintas „Perkūnkiemiu“. Pastatas šiuo metu išlikęs, tačiau avarinės būsenos.
Ledo rūmai atidaryti 1976 m. lapkričio 6 d. [1], 2012 m. renovuoti. Tai pirmoji dirbtinio ledo čiuožykla Lietuvoje. Ledo rūmai buvo statomi bendradarbiaujant su Pramoninio projektavimo instituto Vilniaus filialu. Architektė A. Jusevičienė, konstruktorius A. Kanapeckas, interjero autorius A. Domarackas. Statybos siela – Leonas Valinevičius – elektrinės statybos ir remonto baro viršininko pavaduotojas, žiemos sporto šakų entuziastas. Projektuojant ir statant originalius ledo rūmus reikėjo pakelti ir sumontuoti į 22 metrų aukštį didžiules metalines arkas, kurių bendras svoris 340 tonų. Specialaus krano nebuvo, todėl buvo suprojektuota ir sukonstruota gervė. Vietų skaičius ledo rūmuose – 1800 m2, ledo aikštės plotas – 1860 m2 [1].
Ledo rūmuose vyksta ne tik dailiojo čiuožimo, ledo ritulio treniruotės, bet ir kiti užsiėmimai, taip pat skirtos laisvos valandos čiuožimo mėgėjams [2]. Elektrėnuose kasmet vyksta Lietuvos ir pasaulio ledo ritulio čempionatų ir kitos varžybos. 2015 m. Elektrėnuose vyko pasaulio ledo ritulio jaunimo iki dvidešimties metų (U-20) II diviziono A grupės čempionatas. Ne sezono metu vyksta šventės, kitų sporto šakų renginiai. Čia lankosi ne tik elektrėniečiai, bet suvažiuoja čiuožėjai iš Vilniaus, Kauno bei artimesnių miestelių. Neturintys pačiūžų, jas gali išsinuomoti vietoje.
50 metrų ilgio baseinas atidarytas 1989 m. sausio 14 d. („Lietuvos sporto žinynas“. – Vilnius, 2004).
 
Sabališkių kapinių koplytėlė (XIX a. vid.). Greičiausiai Sabališkių kapinių koplyčia pradėta statyti XIX a. I pusėje kaip bažnyčios varpinė, tačiau vėliau tapo Abromiškių dvarininkų De Raesų ir Broel-Pliaterių antkapiu.
Statinio apatinės dalies stogo viršūnėje stovi Dievo Motinos statula, kurią gaubia viršutinė dalis su didelėmis arkomis visose keturiose pusėse. Abi dalis vainikuoja profiliuoti karnizai, viršų užbaigia stogelis ir didelis metalinis kryžius [6]. Koplytėlė įtraukta į kultūros vertybių registrą [4].
 
Nepriklausomybės laikais, 1996 metais, Elektrėnuose pastatyta Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia [3, 8]. Bažnyčios istorija įamžinta 2016 m. Vytauto Suslavičiaus išleistame fotoalbume „…ir žodis tapo kūnu: Elektrėnų Švenčiausios Mergelės Marijos Kankinių bažnyčios istorija, 1990–2016“ [7].
Bažnyčios projekto autorius – architektas Henrikas Kęstutis Šilgalis [8], konstruktoriai – inžinierius Georgijus Chomičius, inžinierius Vytautas Zanevičius, doc. Aleksandras Glagolevas, inžinierius Bronius Matulaitis [7].
Monotoniškoje miesto panoramoje iškilusi modernios architektūros bažnyčia atspindi būdingus XX a. pabaigos Lietuvos sakralios architektūros bruožus. Bažnyčios eksterjero akcentas – atitrauktas monumentalus, didžiuliu puslankiu išlenktas portalas, kurį sudaro stačiakampė arka su kryžiumi (centre) ir šeši vertikalūs sudvigubinti kiaurapjūviai kryžiai. Portalas simbolizuoja septintą krikščionybės šimtmetį Lietuvoje. Pastatas suformuotas iš geometrinių tūrių, paįvairintas iškišomis, skydais, dengtas laužytos konfigūracijos stogu [3, 8].
Išskirtinis bažnyčios interjero bruožas – kompleksiškas vidinės erdvės sutvarkymas, architektūros ir dailės idėjinis-teologinis bei plastinis ryšys. Ryškus religinis ir meninis akcentas – „Priskėlusio Kristaus“ skulptūra (1996 m., skulpt. Stanislovas Kuzma) bei „Švč. Mergelė Marija Kankinių Karalienė“ (2003 m., skulpt. Stanislovas Kuzma). Ant abipus centrinės navos suprojektuotų banguotų balkonų sienelių netradiciškai įkomponuotos Kryžiaus kelio stotys, kurtos net septynerius metus. Tai vienas reikšmingiausių Lietuvos šiuolaikinės sakralios dailės kūrinių, atliktų sgrafito ir freskos technika. Jų autorė – dailininkė Nijolė Vilutytė, kuri taip pat sukūrė keturis evangelistų simbolius, vitražus Jono Pauliaus II ir Mergelės Marijos koplyčiose [3, 7]. Altoriaus ir bažnyčios durų autorius – skulptorius Mindaugas Šnipas, Popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūros autorius – Mindaugas Junčys [7].
 
2007 m. rugsėjo 11 d. atidarytas naujas 3 aukštų Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos pastatas. Bibliotekos techninį projektą parengė UAB „JAS“ (Kaunas). Projekto vadovas – Virginijus Juozaitis, architektas – elektrėnietis Mantas Rašimas [5]. Statybos darbus atliko konkursą laimėjusi UAB „Ranguva“ [5].

Literatūra ir šaltiniai
  1. Elektrėnai ; Ledo rūmams 25. – V., 2002. – 4 psl.: iliustr.
  2. Elektrėnų ledo rūmai. – Iliustr. // Elektrėnų savivaldybė. – Kaunas, 2006. – P. 43.
  3. Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas. – Vilnius, 2006. – P. 90–95.
  4. De Raesų ir Broel-Pliaterių šeimų koplyčia-mauzoliejus [Elektrėnai, Elektrėnų sen. Elektrėnų sav.; u. k. 1723]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/ADBA85E1-C5E7-463B-9A9E-8D3ABF1733E9>.
  5. Radzvilavičiūtė, Gražina. Naujoji biblioteka – elektrėniečio kūrybos vaisius: [apie viešosios bibliotekos projektą pasakoja jo autorius, elektrėnietis, architektas Mantas Rašimas]. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – 2007, rugs. 21–27, p. 5.
  6. Sabališkių kapinių koplytėlė. – Iliustr. // Jankevičienė, Algė, Kuodienė, Marija. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. – Vilnius, 2004. – P. 56.
  7. Suslavičius, Vytautas. …ir žodis tapo kūnu : Elektrėnų Švenčiausios Mergelės Marijos Kankinių bažnyčios istorija, 1990–2016: [fotoalbumas] / Vytautas Suslavičius. – Vilnius, 2016. – 197, [3] p. : iliustr., faks., portr.
  8. Šilgalis, Henrikas Kęstutis: [apie architektą, Elektrėnų bažnyčios ir klebonijos projekto autorių] // Lietuvos architektai. – Vilnius, [2002]. – P. 561.
  9. Šviečia naktį, šviečia dieną… = Glowing all night, glowing all day…: [Elektrėnų krašto albumas]. – Kaunas, 2015, p. 17, 45.
  10. Valiukas, J. Elektrėnų vaikų pasaulis // Spartuolis. – 1973, gegužės 31, p. 4.

Parengė: Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2009; 2015; 2019

(Apie architektūros objektus žr.  sk. „Urbanistika ir architektūra“).

elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno. Maž

Mizeras, Vytautas. Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus (1976-2006). – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus, įkurtas 1976 m. 1-oje vidurinėje (dabar – „Ąžuolyno“ pagr.) mokykloje. Tais pačiais metais atidarytas Literatūrinis kiemas, kuriame atidengtas lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ simbolis „Žilvino“ fontanas (archit. R. Palukaitis) ir aplink pasodinti medžiai: Eglė, Ąžuolas, Uosis, Beržas ir Drebulė. Prieš kiemą pastatyta liaudies meistro Ipolito Užkurnio medžio skulptūra „Eglė su vaikais grįžta į tėviškę“. Kiekvienais metais čia vyksta „Poezijos pavasario“ šventės. Kiemelį puošia Sofijos ir Konstantino Čiurlionių anūkės skulptorės Dalios Palukaitienės kartu su savo mokiniais sukurti bareljefai, įamžinę lietuvių literatūros klasikus. Muziejuje sukaupta unikali Ipolito Užkurnio medžio skulptūrų kolekcija: 40 lietuvių literatūros klasikų ir jų kūrinių personažų skulptūrų [6].
Muziejų sudaro šie skyriai: Literatūrinis kiemas, Literatūros ir skulptūros skyrius, Vaikų pasaulis, Egzodo skyrius, Etnografinis skyrius bei Parodų salė.
1976–2002 m. muziejų kūrė ir jam vadovavo lietuvių kalbos mokytojas ekspertas, rašytojas, muziejininkas Vytautas Mizeras, o nuo 2002 m. muziejui vadovauja lituanistė Jurgita Mizeraitė-Chmieliauskienė.

Skulptūrų parkas, įkurtas 2001 m. miesto centre, skirtas įamžinti Elektrėnų marių užlietus ir išnykusius kaimus: Alinkos, Anykštų, Kakliniškių, Lekavičių, Mažiklės, Perkūnkiemio, Petravičių, Raistinės, Rungos, Šarkinės. Skulptūrų parko iniciatorė – tautodailininkė elektrėnietė Vanda Umbrasienė. Medžio skulptūras sukūrė Tarptautinio medžio drožėjų simpoziumo dalyviai: Aivars Students (Latvija), Romualdas Podelskas (Birštonas), Adolfas Teresius (Kaunas), Vanda Umbrasienė, Brunonas Margevičius ir Albertas Lunskis (Elektrėnai), Pranas Petronis (Anykščiai), Vytas Aputis (Kazlų Rūda) [7].

Skulptūra „Kraštiečiai – šviesos skleidėjai“, bibliotekininkių iniciatyva pastatyta 2008 m. viešosios bibliotekos aikštėje. Autorė – medžio skulptorė Vanda Umbrasienė. Skulptūra skirta krašto knygnešiams, švietėjams, daraktoriams bei Lietuvos vardo tūkstantmečiui atminti [3].
 
Paminklas 1944–1953 m. žuvusių už Lietuvos laisvę atminimui, atidengtas 2006 m. liepos 6 d., Elektrėnų Švč. M. Marijos-Kankinių Karalienės bažnyčios šventoriuje. Idėjos autorius ir paminklo statybos iniciatorius – Kęstutis Rėklys, paminklo autorius – Arūnas Butrimavičius [2].
 
Dekoratyvinė skulptūra „Himnas darbui“, pastatyta 1975 m. pagrindinės miesto žiedinės sankryžos centre, prie įvažiavimo ir išvažiavimo iš Elektrėnų. Autorius – dailininkas skulptorius Juozapas Kęstutis Patamsis. Tai vienas iš pagrindinių Elektrėnų simbolių [1].

Elektrėnuose atidengtos  memorialinės lentos:

Pirmajai Elektrėnų miesto mokyklai, pradėjusiai veikti 1961 m., šios mokyklos 50-ojo jubiliejaus proga. Paminklinė lenta kabo ant gyvenamojo namo sienos (Draugystės g. 4), kur veikė Elektrėnų 1-oji vidurinė miesto mokykla [5].  Lenta atidengta 2011 m. vasario 5 d.

Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo Elektrėnuose dvidešimtmečiui paminėti. Paminklinė lenta atidengta 2008 m. Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos ir Kultūros centro fojė (Draugystės g. 2/7) [4].
 

Atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“ (atidarytas 1973 m., vėliau papildytas dar keletu atrakcionų). Jame – vieninteliai Lietuvoje amerikietiški kalneliai „Jet-Star“, aukščiausias (50 m) apžvalgos ratas ir daug kitų atrakcionų. Atrakcionų parkas veikė iki 2012 m.

Literatūra ir šaltiniai

1. „Himnas darbui“ // Šviečia naktį, šviečia dieną… = Glowing all night, glowing all day… . – Kaunas, 2015. – P. 34.
2. Abromavičius, Stanislovas. Elektrėnų krašto istorija. Partizanai // Elektrėnų žinios. – 2007, lapkr. 2, p. 8.
3. Bus atidengta skulptūra Elektrėnų krašto šviesuoliams: [apie VB projektą ir Vandos Umbrasienės sukurtą skulptūrą „Kraštiečiai – šviesos skleidėjai“]. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – 2008, liep. 4–10, p. 6.
4. Černeckis, Romualdas. Paminėtas Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo Elektrėnuose 20-metis // Elektrėnų žinios. – 2008, rugs. 12, p. 1, 5, 14.
5. Lėlienė, Julija. Mokykla Elektrėnuose gyvuoja jau 50 metų / Julija Lėlienė, Giedrė Pūrienė. // Elektrėnų žinios. – 2011, vas. 11, p. 1, 5, 9.
6. Mizeras, Vytautas. Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus (1976–2002). – Vilnius, 2006. – 86 p.
7. Zapolskienė, Austra. Miestą papuošė medžio skulptūros // Galvė. – 2001, rugs. 7, p. 4.

Parengė: Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2009; 2015; 2019

Daugeliui Lietuvos gyventojų Elektrėnų miestas asocijuojasi su daina „Elektrėnų žiburiai“, kuriai melodiją sukūrė kompozitorius Eduardas Balsys, o eiles parašė poetas Stasys Žlibinas (2015 m. tapęs Elektrėnų savivaldybės garbės piliečiu).

Mano elektrėnai.maz

Mano Elektrėnai: [vaikų kūryba]. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

elektrenams 55-page-001

Elektrėnams 55: [eilėraščiai, skirti miesto jubiliejui]. – Kaišiadorys, 2015. Knygos viršelis


Elektrėnams, kaip jaunam Lietuvos miestui, kūrinius rašė pripažinti lietuvių rašytojai [5], poetai bei literatai mėgėjai [2, 3, 4], vaikai [6]. Net dokumentinė apysaka apie Lietuvos elektrinės bei miesto statybą buvo parašyta [7]. Vaikams rašytojas Vytautas Misevičius sukūrė ir išleido knygelę „Šviesos miestas“, kuri papildė „Smalsučio“ knygų seriją [7].
Pirmoje istorinėje apžvalgoje – leidinyje „Elektrėnai“ (2006) – skyriuje „Elektrėnų seniūnija“ panaudoti žmonių atsiminimai apie Lietuvos elektrinės bei miesto statybą [1].  
 Elektrėnų priešistorė, vietovardžiai, išnykę kaimai atsispindi kraštietės, etnokultūrologės, literatės Onos Rasutės Šakienės kūryboje [8, 9].
 
Tiesa, rinkinio, į kurį būtų surinkti atskirų autorių, rašiusių apie miestą tekstai, iki šiol nėra. Tačiau yra surinkta moksleivių savaip interpretuota istorija – kūrybinis projektas „Mano Elektrėnai“ [5]. Išleistoje knygelėje – eilėraščiai bei prozos kūriniai (sakmės, padavimai, pasakos), skirti Elektrėnų miestui. Rinkinėlis išleistas dailės mokytojo A. Kaspučio iniciatyva, iliustruotas Elektrėnų savivaldybės moksleivių piešiniais.
2015 m. buvo išleista poezijos knygelė „Elektrėnams 55“ [3], skirta Elektrėnų miesto 55 metų jubiliejui paminėti. Metų pradžioje Elektrėnų savivaldybės literatų ir Literatūros meno muziejus paskelbė vieno eilėraščio, skirto Elektrėnams, konkursą. Į knygelę sudėti 24 autorių, dalyvavusių konkurse, eilėraščiai. Leidinukas iliustruotas Elektrėnų meno mokyklos mokinių darbais.
 
Literatūra ir šaltiniai

1. Elektrėnai : [Vievis, Semeliškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Beižionys, Kazokiškės, Gilučiai] / Mizeras, Vytautas, Ickevičius, Augustinas, Gudelienė, Danutė,Tidikienė, Laima, Palčiauskas, Vilmantas, Valiukienė, Elvyra, Tamošiūnienė, Veronika]. – Vilnius, 2006. – 498, [2] p., [14] iliustr. lap.: iliustr.
2. Elektrėnams: [eilėraščiai, atsiminimai] // Kai žodžiai išeina į kelią. – Kaišiadorys, 2014. – P. 9–17.
3. Elektrėnams 55: [eilėraščiai, skirti miesto jubiliejui]. – Kaišiadorys, 2015. – 44 p. : iliustr.
4. Kazlauskas, Antanas. Elektrėnai: [eilėraštis] // Laiko ženklai: Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanachas. – Elektrėnai, 2003. – P. 85.
5. Mačiukevičius, Jonas. [Literatūrinis vakaras Elektrėnuose]: [atsiminimai] // Mačiukevičius, Jonas. Laiškai mylimoms moterims. – Vilnius, 2000. – P. 338–340.
6. Mano Elektrėnai: [vaikų kūryba]. – Vilnius, 2003. – 63, [2] p., įsk. virš.: iliustr.
7. Misevičius, Albertas Vytautas. Šviesos miestas. – Vilnius, 1973. – 37 p.: iliustr.
8. Rūškys, V. Tūkstančiais kelių: dokumentinė apysaka: [apie Lietuvos elektrinės bei miesto statybą]. – Vilnius, 1964. – 203 p.
9. Šakienė, Ona Rasutė. Po medžiais: [eilėraščiai] / Iliustracijos autorės. – [Elektrėnai, 2003]. – 138, [6] p.: iliustr.
10. Šakienė, Ona Rasutė. Šešėliuose: eilėraščiai. – Elektrėnai, 2007. – 197 p.: iliustr.

Parengė: Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2009; 2019

Elektrėnų mieste skaitytojus aptarnauja Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka (Draugystės g. 2/7), įsteigta 2000 m. gegužės 31 d., vadovaujantis LR Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos raštu Nr. 41-1250 ir Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu, buvusio miesto bibliotekos-filialo patalpose [1].

Bibliotekos istorija, viršelis

Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija = The history of Elektrėnai Municipality Library. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

 Su bibliotekos istorija ir veikla galima susipažinti knygoje „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“ [2]. Tai yra antras Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro leidžiamos serijos „Lietuvos bibliotekų istorija: šaltiniai ir tyrinėjimai“ leidinys. Visi straipsniai parašyti Elektrėnų SVB darbuotojų (O. Andriejauskienės, G. Akulevičienės, A. Andužienės, J. Vasilavičienės, J. Volungevičienės ir kt.). Knygoje išsamiai aprašyta Elektrėnų savivaldybės bibliotekos bei jos filialų raida. Plačiai aptariamos įvairios Elektrėnų savivaldybės bibliotekos veiklos sritys, tarp kitų ir kraštotyrinė veikla. Pateikiamas 1967–2010 m. Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų sąrašas ir 2000–2010 m. Elektėnų SVB filialų darbuotojų sąrašas. Knygos pabaigoje pridedama 2000–2010 m. reikšmingesnių publikacijų bibliografija (698 įrašai). Leidinys gausiai iliustruotas.

Elektrėnų miesto biblioteka buvo įkurta 1967 m., kaip Trakų CB filialas, gyvavo iki Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos įsteigimo.

2007 m. buvo iškilmingai atidarytas naujas viešosios bibliotekos pastatas. Statybos darbus atliko UAB „Ranguva“. Naujos bibliotekos techninį projektą parengė UAB „JAS“ (Kaunas). Projekto vadovas – Virginijus Juozaitis, architektas – Mantas Rašimas [1].

Bibliotekoje veikia Suaugusių skaitytojų aptarnavimo skyrius, Periodinių leidinių bei Interneto, Informacijos ir kraštotyros bei Meno ir užsienio kalbų skaityklos, Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriuje įkurta žaisloteka, 2015 m. bibliotekoje įkurta Saviraiškos erdvė. Renginiai vyksta erdvioje 160 vietų konferencijų salėje [4].

Dabar Elektrėnų SVB priklauso: 1 miesto ir 10 kaimo filialų.

VB kaupia ir saugo universalų krašto poreikius tenkinantį spaudinių ir kitų dokumentų fondą, renka ir saugo kraštotyros medžiagą apie visą Elektrėnų savivaldybę. Kraštotyros fonde kaupiama leidinių su autorių autografais kolekcija. Informacija apie kraštą – Kraštotyros kartotekoje. Bibliografinius aprašus joje galime rasti nuo bibliotekos įkūrimo iki 2005 metų. Bibliotekos elektroniniame kataloge saugomi bibliografiniai įrašai apie Elektrėnų kraštą, parengti iš knygų, periodinių leidinių, dokumentų skaitmeninėse laikmenose. 2016 metų sausio 1 dieną buvo 31 464 bibliografinis įrašas [3].   

Viešojoje bibliotekoje teikiama įvairi informacija, nuolat eksponuojamos kraštiečių bei svečių parodos: fotografijos, tapybos, drožinių, organizuojami įvairūs renginiai.

Literatūra ir šaltiniai

1. Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://www.elektrenai.mvb.lt/>.
2. Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija = The history of Elektrėnai Municipality Library. – Vilnius, 2012. – 203 [1] p.: iliustr., diagr., žml.
3. Kraštotyra. Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą:<https://www.elektrenai.mvb.lt/lt/krastotyra/125>.
4. Vasilavičienė, Janina. Elektrėnų SVB: istorija ir dabartis: [apie Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką] / Vasilavičienė, Janina, Volungevičienė, Jūratė. – Iliustr. // Tarp knygų. – 2007, Nr. 11, p. 5–7.

Parengė: Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2009; 2019

Objektai
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/elektrenu-miestas/"]