Elektrėnų savivaldybė

Elektrėnų savivaldybė yra Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje [3]. Vakaruose ji ribojasi su Kaišiadorių, pietryčiuose – Trakų, rytuose – Vilniaus rajonais, šiaurinėje pusėje – su labai maža Širvintų rajono dalimi.

elektrenukrastas

Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai. – Kaunas, 2010. Knygos viršelis

Elektrėnų savivaldybė. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

Elektrėnų savivaldybė buvo įsteigta 2000 m. kovo 19 dieną, remiantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu [21]. Savivaldybėje įsikūrusios 8 seniūnijos: Beižionių, Elektrėnų, Gilučių, Kazokiškių, Kietaviškių, Pastrėvio, Semeliškių, Vievio. Joje yra du miestai – Elektrėnai, Vievis; Semeliškių miestelis; 277 kaimai. Savivaldybės centras – Elektrėnų miestas, įsikūręs prie automagistralės Vilnius–Klaipėda, pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno [14, 15].

Savivaldybės plotas – 509 km(0,78 % Lietuvos ploto). 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu Elektrėnų savivaldybėje gyveno 23 376 žmonės. Iš jų 15 566 – miesto gyventojai, 7 294 – kaimo, 516 – miestelių gyventojai. 84 % gyventojų yra lietuviai, 6,7 % – lenkai, 5 % – rusai, 1 % – baltarusiai, 0,8 % – ukrainiečiai. Miesto gyventojų – 66,9 %. Savivaldybės gyventojų vidutinis tankumas – 46 žm/km2. 72,4 % gyventojų Elektrėnų savivaldybėje yra Romos katalikai, 4,5 % – stačiatikiai, 0,4 % – sentikiai, 0,2 % – evangelikai liuteronai, 0,2 % – musulmonai sunitai (2021) [1].

Elektrėnų kraštas įsiterpęs tarp dviejų Lietuvos fizinių geografinių sričių: šiaurės rytinė įeina į Pabaltijo žemumą, centrinė ir pietinė – į paskutiniojo apledėjimo moreninių aukštumų rajoną.

Savivaldybės teritorijoje plyti Nemuno vidurupiui ir Neries žemupiui būdingos plynaukštės, o pietryčiuose – pietų Lietuvos aukštumos. Gražus kraštovaizdis: daug kalvų, daubų, griovų, kurių dėka reljefo polinkio kampai svyruoja nuo 1,5 iki 6 laipsnių. Žemiausios vietos virš jūros lygio yra prie Neries, jos tesiekia 66,7 metrus. Vidutinis reljefo aukštis – ties Vievio ežeru (111,2 m), o aukščiausios pakilumos yra Rusakalnio kaimo vietovėje (217,9 m) ir Nuobariškių kalva, iškilusi 228,7 m.

Elektrėnų savivaldybėje leidžiami du laikraščiai:

 „Elektrėnų kronika“ (nepriklausomas savaitraštis, leidžiamas nuo 2000 m.),

 „Elektrėnų žinios“ (nuo 2000 m. išleidžiamas 1 kartą per savaitę).

Vieną kartą per mėnesį leidžiami parapijų laikraščiai Strėva“ (Semeliškių) ir „Kietaviškės“.

Benjamino Kondroto knygos „Kūrėjų pėdsakais“ 20 tome „Kn. 20: Trakų, Elektrėnų ir Birštono krašte“ (2020) yra aprašyti daugiau kaip šimtas Elektrėnų krašto kūrėjų, iš jų – ir asmenybių, kilusių iš kitų Lietuvos vietų, bet gyvenusių, veikusių šiame krašte.

Elektrėnai : Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės, Vievis: [fotografijų albumas]. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Elektrėnai : Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės, Vievis. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

elektrenai

Elektrėnai. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Apie Elektrėnų savivaldybę, seniūnijas, istoriją ir kt. rašoma leidinyje „Elektrėnai“ [6], „Elektrėnų kraštas“ [7], to paties pavadinimo leidinukuose „Elektrėnų savivaldybė“ [11, 12, 13]. Savivaldybė pristatoma leidinyje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [10], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3] ir kt. Apie Elektrėnų savivaldybėje vykdomą sportinę veiklą ir sportininkus rašoma „Lietuvos sporto enciklopedijoje“ [17], gamta ir saugomi, saugotini gamtos objektai trumpai aprašyti leidinyje „Elektrėnų krašto gamta“ [8].
2002 m. išleistas fotografijų albumas „Elektrėnai: Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės, Vievis“ [5]. 2010 m. Elektrėnų savivaldybės 10-ties ir Elektrėnų miesto 50-ties metų sukaktims paminėti išleistas leidinys „Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai“ [7]. Po penkerių metų savivaldybės 15-os ir miesto 55-erių metų sukaktims išleistas albumas „Šviečia naktį, šviečia dieną…“ [1].

Elektrėnai pradėti statyti 1960 m. kaip energetikų gyvenvietė šalia projektuojamos šiluminės elektrinės. 2000 m. Elektrėnams suteiktos miesto teisės ir herbas, Elektrėnai tapo savivaldybės centru [3].

Elektrėnų savivaldybė. – [Vilnius], 2001. – 14, [3] p. Leidinio viršelis

Elektrėnų savivaldybė. – [Vilnius], 2001. – Leidinio viršelis

Elektrėnų savivaldybė. Maž

Elektrėnų savivaldybė. –Kaunas, 2006. Knygos viršelis.

Apie Elektrėnų savivaldybę, seniūnijas, istoriją ir kt. rašoma leidinyje „Elektrėnai“ [7], „Elektrėnų kraštas“ [8], to paties pavadinimo leidinukuose „Elektrėnų savivaldybė“ [13, 14, 15]. Savivaldybė pristatoma leidinyje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [12], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3] ir kt. Apie Elektrėnų savivaldybėje vykdomą sportinę veiklą ir sportininkus rašoma „Lietuvos sporto enciklopedijoje“ [17], gamta ir saugomi, saugotini gamtos objektai trumpai aprašyti leidinyje „Elektrėnų krašto gamta“ [9].

 

elektrėnų krašto gamta 2

Elektrėnų krašto gamta = The nature of Elektrėnai. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

2002 m. išleistas fotografijų albumas „Elektrėnai : Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės, Vievis“ [6]. Elektrėnų savivaldybės 10-ties ir Su Elektrėnų miesto 50-ties metų sukaktims paminėti išleistas leidinys „Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai“ (2010) [8]. Po penkių metų savivaldybės 15-os ir miesto 55-erių metų sukaktims išleistas albumas „Šviečia naktį, šviečia dieną…“ (2015) [29]. 2021 m.

Elektrėnai pradėti statyti 1960 m. kaip energetikų gyvenvietė šalia projektuojamos šiluminės elektrinės. 2000 m. Elektrėnams suteiktos miesto teisės ir herbas, Elektrėnai tapo savivaldybės centru [3].

Elektrėnų savivaldybės herbas

Elektrėnų miesto herbe mėlyname fone pavaizduoti trys žaibai ir dvi aštuoniakampės žvaigždės. Žaibas simbolizuoja energetikos galią. Viena žvaigždė primena miesto vietoje buvusius kaimus, kita – dabartinį miestą. Elektrėnų miesto herbas Lietuvos Heraldikos komisijos buvo patvirtintas 1999 m. spalio 28 d., tų pačių metų lapkričio 10 d. jį patvirtino Prezidentas [5]. Dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Elektrėnų savivaldybės atminimo ženklai. – Vilnius, 2021. Knygos viršelis.

Elektrėnų 60 metų, Elektrėnų savivaldybės 20-mečio jubiliejų proga Virgilijus Poviliūnas išleido katalogą „Elektrėnų savivaldybės atminimo ženklai“ (2021) [23]. Leidinyje pristatomos savivaldybės regalijos, miestų ženkliukai, medaliai, ženklų ir ženkliukų projektai, gairelės (vimpelai), įvairūs kiti suvenyrai (antsiuvai, raktų pakabukai, kt.) taip pat Trakų Rotary klubo ženkliukai.

2020 m. išleistas lavinamasis stalo žaidimas apie Elektrėnų savivaldybę „Elektrėnų kraštožinis“.

Elektrėnų savivaldybėje veikia 11 bendrojo lavinimo mokyklų, iš jų – Elektrėnų „Versmės“, Vievio, Semeliškių gimnazijos, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija, Kietaviškių pagrindinė mokykla, Elektrėnų ir Vievio pradinės mokyklos, Elektrėnų mokykla-darželis „Žiogelis“, 5 ikimokyklinės įstaigos, Beižionių mokykla-daugiafunkcis centras, 2016 m. tapęs Semeliškių gimnazijos daugiafunkciu skyriumi, Elektrėnų profesinio mokymo centras bei Elektrėnų sanatorinė mokykla. Yra trys vaikų neformaliojo švietimo įstaigos – Elektrėnų ir Vievio meno mokyklos, Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla.

Elektrėnų kraštas pasižymi daugeliu kraštovaizdžio vertybių – miškais, kalvomis, daugybe vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Palyginti nelabai didelėje teritorijoje yra 106 ežerai bei kiti vandens telkiniai, kurių kiekvieno plotas didesnis negu 0,4 ha. Miškai užima 29,2 % savivaldybės teritorijos [3].

Nors Elektrėnų savivaldybės teritorijoje nėra daug valstybės saugomų teritorijų, tačiau saugotinų gamtinių kompleksų gana nemažai.

Elektrėnų savivaldybei priklauso dalis Trakų istorinio nacionalinio parko (įsteigto 1991 m.). Didžiausias INP plotas yra Trakų rajono savivaldybėje, tačiau vakarinė dalis, juosianti Daugirdiškių mišką ir jo vaizdingas apylinkes, patenka ir į Elektrėnų savivaldybės teritoriją.

Dalis Neries regioninio parko. Parkas išsidėstęs savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje ir driekiasi abipus Neries krantų, per Elektrėnų ir Vilniaus savivaldybių teritorijas. Neries regioniniame parke saugomi gamtiniai ir kultūriniai draustiniai (piliakalniai ir archeologiniai paminklai).

Draustinių savivaldybės teritorijoje nėra daug, tačiau jie pakankamai vertingi ir įdomūs. Vienas iš jų – Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis, kurio rytinė dalis patenka į Elektrėnų savivaldybės teritoriją, o centrinė ir vakarinė – į Kaišiadorių.

Unikalaus reljefo kraštovaizdis yra Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje. 519 ha plotas yra puiki vieta savivaldybės gražiausių apylinkių apžvalgai ir pažinčiai su moreninių pakraštinių darinių kompleksu, kuris būdingas tiktai Dzūkų aukštumai.

Saugomoms teritorijoms priskirti ir Ilgio ornitologinis draustinis, Pūstakiemio botaninis savivaldybės draustinis, Nestrėvančio ežero, Bražuolės upės gamtinis kompleksas. Gyvūnijos apsaugai labai svarbūs Salcieko, Švenčiaus ir Briauno, Aujėdo ir Gilūšio ežerynų gamtinės teritorijos kompleksai [9].

Prie Elektrėnų esančio Abromiškių dvaro parkas 1985 m. paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m. priskirtas prie gamtos paminklų.

Kultūros paveldo departamento duomenimis Elektrėnų savivaldybėje yra virš 272 į kultūros vertybių registrą įrašytų pavienių ir kompleksą sudarančių nekilnojamųjų (133) ir kilnojamųjų vertybių (139) [18]. Trims iš jų apsauga panaikinta. 34 paveldo nekilnojamojo kultūros paveldo objektai paskelbti valstybės saugomais, 23 turi paminklo statusą.

Elektrėnų krašto kultūros paveldas vaikams. – Elektrėnai, [2021]. Knygos viršelis.

2021 m. Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka parengė ir išleido edukacinį leidinį „Elektrėnų krašto kultūros paveldas vaikams“ [10] su spalvinimo knygele. Leidinyje trumpai apžvelgti kai kurie Elektrėnų savivaldybės kultūros, gamtos paveldo objektai, paminėti garsiausi krašto knygnešiai. Sudarytoja – Jūratė Volungevičienė, dailininkė – Rima Čepienė.

Laiko vingiais

Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. Elektroninio leidinio viršelis.

Daugelis Elektrėnų savivaldybėje esančių kultūros objektų įtraukta į Janinos Vasilavičienės sudarytą Lietuvos vardo 1000-mečiui skirtą lankstinį „Elektrėnų krašto kultūros paminklai“ (2007) [31]. Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų sudarytame elektroniniame leidinyje „Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas“ (2009) [19] galima rasti daugiau informacijos apie kultūros paveldo objektus bei žymius kraštiečius: knygnešius, kultūros veikėjus, rašytojus, tautodailininkus ir kt.

Elektrėnų savivaldybės parapijos priklauso Elektrėnų dekanatui, dekanatas – Kaišiadorių vyskupijai. Dabartinės Elektrėnų savivaldybės teritorijoje buvusios parapijos – Kietaviškių, Semeliškių, Vievio, Kazokiškių – prieš įkuriant Kaišiadorių vyskupiją, priklausė Vilniaus vyskupijos Žiežmarių arba Žaslių dekanatui. Pasikeitus vyskupijai parapijų dekanatas liko tas pats – Žiežmarių. Kaišiadorių vyskupija įkurta 1926 m., Elektrėnų parapija įkurta 1989 m., Elektrėnų dekanatas įkurtas 1999 m. Apie Elektrėnų dekanatą rašoma „Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas“ [22], „Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas“ (2006), nemažai Elektrėnų savivaldybėje esančių parapijų senųjų nuotraukų galima rasti leidinyje „Kaišiadorių vyskupija kurijos archyvo nuotraukose iki 1942 m.“ I d. (2021).

Apie Elektrėnų savivaldybėje esančius Abromiškių, Ausieniškių, Panerių dvarus, dvarvietes, parkus, palivarkus rašyta leidinyje „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ [30]. Lankytinos vietos savivaldybėje apžvelgiamos šiuose turistiniuose vadovuose: „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ [11], „Lietuvos dvarai“ [20], Algimanto Semaškos „Po Lietuvą“ [24],„Lietuvos keliais“ [25] ir „Kelionės iš Vilniaus“ [26], Ingridos Semaškaitės „Dvarai: spindesys ir skurdas“ [27] ir kt.

Kraštovaizdžio pažinimo maršrutas [Kartografija]. – [Kaunas], 2013. Lankstinio viršelis

Kraštovaizdžio pažinimo maršrutas [Kartografija]. – [Kaunas], 2013. Lankstinio viršelis

Keliaukime po Elektrėnų kraštą : automobilių ir dviračių maršrutai. – [Elektrėnai], [2019]. Viršelis.

Kai kurie Elektrėnų savivaldybės lankytini objektai:

MUZIEJAI

Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras (2015 m. reorganizuotas iš Lietuvos geologijos muziejaus) (Vievis, Taikos g. 2, „Vievio seniūnija“).

Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus (Elektrėnai, Rungos g. 24, Elektrėnų „Ąžuolyno“ vidurinė mokykla).

Kelių muziejus (Vievis, Kauno g. 14, „Vievio seniūnija“).

Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus (Kareivonys, Saulės g. 3, „Kietaviškių seniūnija“).

Semeliškių vidurinės mokyklos etnografinis muziejus.

PAMINKLAIS Elektrėnų savivaldybėje įamžinti šie žymūs žmonės:

Elektrėnų krašto kultūros paminklai: Lietuvos vardo 1000-mečiui. – Elektrėnai, [2007]. Lankstinys

Elektrėnų krašto kultūros paminklai: Lietuvos vardo 1000-mečiui. – Elektrėnai, [2007]. Lankstinys

Popiežius Jonas Paulius II (skulpt. Vytautas Nalivaika, archit. Arūnas Butrimavičius). Paminklas atidengtas ir pašventintas 2015 m. gegužės 23 d., pažymint popiežiaus paskelbimo šventuoju ir apsilankymo Lietuvoje 20-ąsias metines (Vievio miesto bažnyčios aikštė).

Pasienietis Jurgis Kybartas (1894–1931 10 04). Paminklas atidengtas jo žuvimo vietoje 1937 m. gegužės 16 d. (netoli Baltamiškio kaimo, per kurio laukus ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija).

Rašytojas Juozas Kralikauskas (1910–2007). Koplytstulpis su užrašu „Rašytojo Juozo Kralikausko gimtinė“, atidengtas 1993 m. gegužės 7 d. (Kareivonių kaimas, „Kietaviškių seniūnija“).

Arkivyskupas, kalbininkas, pirmosios slavų gramatikos, 1619 m. išspausdintos Vievyje, autorius Meletijus Smotrickis (1578–1633). Paminklas atidengtas 2002 m. (Vievio miesto aikštė).

Memorialinės lentos

Rašytojai Lazdynų Pelėdai-Sofijai Pšibiliauskienei ir knygnešiui, lietuvybės skleidėjui Jurgiui Milančiui. Atidengta 1990 m. vasario 16 d. (Vievis, Vilniaus g. 28).

Memorialinė lenta pirmajai Elektrėnų miesto mokyklai. Atidengta 2011 m. vasario 5 d. (Elektrėnai, Draugystės g. 4, ant namo sienos).

ISTORIJOS IR KITI PAMINKLAI

Knygnešio Motiejaus Grybausko kapas (Peliūnų k. kapinės).

Koplytstulpis 1940–1990 m. žuvusiems parapijiečiams atminti (skulpt. Algis Šalkauskas), pastatytas 1998 m. Kietaviškių bažnyčios šventoriuje (Naujosios Kietaviškės, „Kietaviškių seniūnija“).

Koplytstulpis 500-osioms Kietaviškių metinėms (tautodail. Vanda Umbrasienė, Zigmas Mažeika), atidengtas 2004 m. birželio 6 d. (Naujosios Kietaviškės, „Kietaviškių seniūnija“).

Koplytstulpis, skirtas šv. Jonui Nepomukui su kryžiumi ir skulptūra (Daugirdiškės, šalia Monio ežero).

Lietuvos kario Petro Vyšniausko kapas (Daugirdiškių k. kapinės).

Lietuvos kario savanorio Bernardo Mačiulio kapas (Semeliškių mstl. kapinės Aleksandravos k.).

Lietuvos kario Simo Zelvio (Želvio) kapas (Ausieniškių k. kapinės).

Lietuvos karių Kazio Bartkaus ir Aleksandro Vasiliausko kapai (Jagėlonių k. kapinės).

Lietuvos karių, žuvusių 1920–1921 m., kapai (Vievio kapinės).

Lietuvos partizano Antano Kuzinevičiaus-Narsučio kapas (Žikaronių k. kapinės).

Lietuvos partizanų Alberto Seliutos, Jeronimo Seliutos, Simono Seliutos ir Jono Kazlausko kapai (Peliūnų k. kapinės).

Lietuvos partizanų Kajetono Česonio ir Vlado Česonio kapai (Peliūnų k. kapinės).

Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vietoje (prie partizanų slėptuvės-bunkerio) 1992 m. pastatytas metalinis kryžius, 2013 m. netoliese pastatytas tipinis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atminimo ženklas – Vyčio kryžiaus paminklas.

Motiejaus Kananavičiaus, Alfonso Radzevičiaus, Alekso Kananavičiaus, Juozo Kananavičiaus-Karklo ir 2-jų neišaiškintų Lietuvos partizanų kapai (Žikaronių k. kapinės).

Paminklas 1944–1953 m. žuvusių už Lietuvos laisvę atminimui (Archit. Arūnas Butrimavičius). Atidengtas 2006 m. liepos 6 d. (Elektrėnai, Elektrėnų Švč. M. Marijos-Kankinių karalienės bažnyčios šventorius).

Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijios imperijų karių kapai (Semeliškių mstl. kapinės Aleksandravos k.).

Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapai (Kurkliškių k.).

Semeliškių, Vievio, Žaslių žydų žudynių vieta ir kapai (miške už Semeliškių).

Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių, žuvusių 1944 m. liepos pradžioje, palaidojimo vieta (Vievis, šalia bažnyčios) ir memorialas, atstatytas 2004 m. Rusijos ambasados Lietuvoje lėšomis.

MENO OBJEKTAI

Dekoratyvinė skulptūra „Himnas darbui“ (skulpt. Juozapas Kęstutis Patamsis), kuris taip pat yra ir vienas iš pagrindinių Elektrėnų simbolių. Pastatytas 1975 m. (Elektrėnai, pagrindinės miesto žiedinės sankryžos centre).

Skulptūra „Kraštiečiai – šviesos skleidėjai“, skirta krašto knygnešiams, švietėjams, daraktoriams bei Lietuvos vardo tūkstantmečiui atminti (tautodail. Vanda Umbrasienė) (Elektrėnai, Draugystės g. 2, prie Elektrėnų viešosios bibliotekos).

Skulptūrų parkas, įkurtas 2001 m. tautodailininkės Vandos Umbrasienės iniciatyva, skirtas įamžinti 1962 m. Elektrėnų marių užlietus ir išnykusius kaimus (Elektrėnai).

Skulptūra Marija su kūdikėliu, skirta tremtiniams. Pastatyta Elektrėnų Tremtinių klubo Sabališkių kapinėse 1989 metais. Autorius – Ipolitas Užkurnys (Šliužas, Kazys. Aukos valanda // Galvė. – 1989, liep. 1, p. 3).

DVARAI ir dvarvietės

Abromiškių dvaro sodyba (dvaras įkurtas 1571 m. Abrahamo Poniatovskio. Dvaro sodybos rūmai pastatyti XIX a. I pusėje, mūriniai priestatai pristatyti 1880 m.) ir parkas.

Ausieniškių dvaro sodybos fragmentai (dabartiniai dvaro rūmai statyti 1815 m.) ir parkas.

Daugirdiškių dvarvietė (XVI a.–XX a.).

Panerių dvaro sodyba (dvaras įkurtas XVIII a., dabartiniai dvaro dūmai statyti XIX a.) ir parkas.

Semeliškių dvarvietė.

Vievio dvarvietė.

Įkūrus savivaldybę, 2000-aisiais metais, buvusio miesto filialo vietoje, įsteigta Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, kuriai priklauso 10 kaimo (Abromiškių, Balceriškių, Beižionių, Gilučių, Jagėlonių, Kazokiškių, Kietaviškių, Pakalniškių, Pastrėvio, Semeliškių) ir 1 miesto (Vievio) filialas [32]. Su bibliotekos istorija ir veikla galima susipažinti knygoje „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“ [16].

buvom

Buvom : etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė surinko Elektrėnų krašto žmonių pasakojimus ir prisiminimus, dainas, kurie sudėti į rinktinę „Ar meni tų ažerų?“ (2009) [2, 28].
Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [4] galima paskaityti gyventojų prisiminimų ir pasakojimų apie Elektrėnų savivaldybės seniūnijų kaimus, jų istoriją ir žmonių gyvenimą, tradicijas. Knygoje yra senų žemėlapių, nuotraukų. Tautosaką surinko bei kartu su Vykintu Vaitkevičiumi leidinį parengė O. R. Šakienė.

Elektrėnų savivaldybėje gyvena ir dirba žymi kraštotyrininkė, Lietuvos knygnešio draugijos Kietaviškių skyriaus pirmininkė Danutė Gudelienė. Ji yra ir Kietaviškių pagrindinėje mokykloje veikiančio kraštotyros muziejaus įkūrėja. Elektrėnuose gyvena ir kuria rašytojas, buvęs „Ąžuolyno“ mokyklos direktorius ir mokytojas, Literatūros ir meno muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas Vytautas Mizeras [7].

 

Elektrėnų savivaldybės Garbės piliečio vardas yra suteiktas trims asmenybėms – Pranui Noreikai, Stasiui Žlibinui, Jonui Sabaliauskui, Dariui Kasparaičiui ir Dainiui Zubrui.

Literatūra ir šaltiniai

1. 2021 m. gyventojų ir būstų surašymas : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-03-25]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
2. Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – 646, [4] p.: iliustr., nat.; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_turinys/>.
3. Baniulis, Deividas. Elektrėnų savivaldybė. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 432–433; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/elektrenu-savivaldybe/>.
4. Buvom : etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai / tautosaką surinko Ona Rasutė Šakienė ; parengė Ona Rasutė Šakienė, Vykintas Vaitkevičius. – Vilnius, 2013. – 611 [1] p. : iliustr.; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/turinys_b/>.
5. Elektrėnai : [herbas ir vėliava]. – Iliustr. // Lietuvos heraldika. – Vilnius, [2008]. – P. 152–153.
6. Elektrėnai : Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės, Vievis : [fotografijų albumas]. – Vilnius, 2002. – [64] p. : iliustr., žml.
7. Elektrėnai: [Vievis, Semeliškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Beižionys, Kazokiškės, Gilučiai / Mizeras, Vytautas, Ickevičius, Augustinas, Gudelienė, Danutė, Tidikienė, Laima, Palčiauskas, Vilmantas, Valiukienė, Elvyra, Tamošiūnienė, Veronika]. – Vilnius, 2006. – 498, [2] p., [14] iliustr. lap.: iliustr., faks., portr.
8. Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai. – Elektrėnų savivaldybė, 2010. – 199, [1] p.: iliustr.
9. Elektrėnų krašto gamta = The nature of Elektrėnai / tekstą parašė Vidmantas Malinauskas. – Vilnius, 2002. – 102, [2] p.: iliustr.
10. Elektrėnų krašto kultūros paveldas vaikams. – Elektrėnai, [2021]. – 63, [1] p.
11. Elektrėnų savivaldybė // Įdomiausios kelionės po Lietuvą. – Kaunas, [2012]. – P. 98–103.
12. Elektrėnų savivaldybė : [savivaldybės pristatymas] // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 1, p. 327–328.
13. Elektrėnų savivaldybė. – [Vilnius], 2001. – 14, [3] p.: iliustr.
14. Elektrėnų savivaldybė. – Kaunas, 2006. – 64 p. : iliustr.
15. Elektrėnų savivaldybė. – Vilnius, 2014. – 96 p. : iliustr.
16. Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija = The history of Elektrėnai Municipality Library. – Vilnius, 2012. – 203 [1] p.: iliustr., diagr., žml.
17. Karavackas, Giedrius. Elektrėnų savivaldybė. Sportas // Lietuvos sporto enciklopedija. – Vilnius, 2010. – [T.] 1, p. 312–313.
18. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-03-25]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-search-results//65328a3a-8002-404b-9257-74b819088f0d////////////////133>.
19. Laiko vingiais: [Elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. : iliustr.
20. Lietuvos dvarai : enciklopedinis žinynas. – Vilnius, [2010]. – 511, [1] p. : iliustr., portr., žml.
21. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas // Valstybės žinios. – 1999, Nr. 109; Tas pats: Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=92863>.
22. Misius, Kazys. Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas / [Kazys Misius, Svetlana Poligienė ; sudarytojai Juozas Bardauskas, Svetlana Poligienė]. – Vilnius, 2008. – 203, [1] p. : iliustr., žml.
23. Poviliūnas, Virgilijus. Elektrėnų savivaldybės atminimo ženklai. – Vilnius, 2021. – 131, [1] p.
24. Semaška, Algimantas. Elektrėnų savivaldybė // Po Lietuvą. – Vilnius, [2002]. – P. 84–88.
25. Semaška, Algimantas. Elektrėnų savivaldybė. – Iliustr. // Lietuvos keliais. – Vilnius, 2008. – P. 83–90.
26. Semaška, Algimantas. Kelionės iš Vilniaus : 12 maršrutų, kurie prasideda ir baigiasi Vilniuje. – Vilnius, [2005]. – 145, [2] p. : iliustr., žml.
27. Semaškaitė, Ingrida. Elektrėnų savivaldybė. – Iliustr. // Dvarai: spindesys ir skurdas. – Vilnius, [2008]. – P. 321–324.
28. Svar(b)i tautosakinė knyga: [recenzija] / Vykintas Vaitkevičius. – Iliustr. – Rec. kn.: Ar meni tų ažerų?. – Vilnius, 2009 // Gintaro gimtinė. – 2010, kovo 1–31 (Nr. 3), p. 9.
29. „Šviečia naktį, šviečia dieną…“ = „Glowing all night, glowing all day…“. – Kaunas, 2015. – 240 p. : iliustr.
30. Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – 99 p. : iliustr.
31. Vasilavičienė, Janina. Elektrėnų krašto kultūros paminklai : Lietuvos 1000-mečiui. – Elektrėnai, [2007]. – 1 lap. Sulankstyt. į [3] p. : iliustr.
32. Vasilavičienė, Janina. Elektrėnų SVB: istorija ir dabartis: [apie Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką] / Janina Vasilavičienė, Jūratė Volungevičienė. – Iliustr. // Tarp knygų. – 2007, Nr. 11, p. 5.

Parengė: Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2008; 2022.