„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Elektrėnų savivaldybė

Elektrėnų savivaldybė yra Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje [3]. Vakaruose ji ribojasi su Kaišiadorių, pietryčiuose – Trakų, rytuose – Vilniaus rajonais, šiaurinėje pusėje – su labai maža Širvintų rajono dalimi. 

elektrenukrastas

Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai. – Kaunas, 2010. Knygos viršelis

Elektrėnų savivaldybė. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

Elektrėnų savivaldybė buvo įsteigta 2000 m. kovo 19 dieną, remiantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu [21]. Savivaldybėje įsikūrusios 8 seniūnijos: Beižionių, Elektrėnų, Gilučių, Kazokiškių, Kietaviškių, Pastrėvio, Semeliškių, Vievio. Joje yra du miestai – Elektrėnai, Vievis; Semeliškių miestelis; 275 kaimai. Savivaldybės centras – Elektrėnų miestas, įsikūręs prie automagistralės Vilnius–Klaipėda, pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno [12, 13].

Savivaldybės plotas – 538 km(0,8 % Lietuvos ploto) [3]. 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu Elektrėnų savivaldybėje gyveno 24 975 žmonės [14]. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis 2016 m. pabaigoje Elektrėnų savivaldybėje gyveno 23 959 gyventojai. Iš jų 15 949 – Elektrėnų ir Vievio miestų gyventojai [15].
2011 m. gyventojų surašymo duomenimis Elektrėnų savivaldybėje 83,4 % gyventojų yra lietuviai, 7 % – lenkai, 5,9 % – rusai, 2 % – baltarusiai, ukrainiečiai (2011). Miesto gyventojų – 66,9 %. Gyventojų vidutinis tankumas – 54 žm/km2. 82 % gyventojų Elektrėnų savivaldybėje yra katalikai, 8 % – stačiatikiai (2011) [3].

Elektrėnų kraštas įsiterpęs tarp dviejų Lietuvos fizinių geografinių sričių: šiaurės rytinė įeina į Pabaltijo žemumą, centrinė ir pietinė – į paskutiniojo apledėjimo moreninių aukštumų rajoną.

Savivaldybės teritorijoje plyti Nemuno vidurupiui ir Neries žemupiui būdingos plynaukštės, o pietryčiuose – pietų Lietuvos aukštumos. Gražus kraštovaizdis: daug kalvų, daubų, griovų, kurių dėka reljefo polinkio kampai svyruoja nuo 1,5 iki 6 laipsnių. Žemiausios vietos virš jūros lygio yra prie Neries, jos tesiekia 66,7 metrus. Vidutinis reljefo aukštis – ties Vievio ežeru (111,2 m), o aukščiausios pakilumos yra Rusakalnio kaimo vietovėje (217,9 m) ir Nuobariškių kalva, iškilusi 228,7 m.

Elektrėnai : Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės, Vievis: [fotografijų albumas]. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Elektrėnai : Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės, Vievis. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

elektrenai

Elektrėnai. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Apie Elektrėnų savivaldybę, seniūnijas, istoriją ir kt. rašoma leidinyje „Elektrėnai“ [6], „Elektrėnų kraštas“ [7], to paties pavadinimo leidinukuose „Elektrėnų savivaldybė“ [11, 12, 13]. Savivaldybė pristatoma leidinyje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [10], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3] ir kt. Apie Elektrėnų savivaldybėje vykdomą sportinę veiklą ir sportininkus rašoma „Lietuvos sporto enciklopedijoje“ [16], gamta ir saugomi, saugotini gamtos objektai trumpai aprašyti leidinyje „Elektrėnų krašto gamta“ [8].
2002 m. išleistas fotografijų albumas „Elektrėnai: Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės, Vievis“ [5]. 2010 m. Elektrėnų savivaldybės 10-ties ir Elektrėnų miesto 50-ties metų sukaktims paminėti išleistas leidinys „Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai“ [7]. Po penkerių metų savivaldybės 15-os ir miesto 55-erių metų sukaktims išleistas albumas „Šviečia naktį, šviečia dieną…“ [1].

Elektrėnai pradėti statyti 1960 m. kaip energetikų gyvenvietė šalia projektuojamos šiluminės elektrinės. 2000 m. Elektrėnams suteiktos miesto teisės ir herbas, Elektrėnai tapo savivaldybės centru [3].

Elektrėnų savivaldybėje veikia šios švietimo ir ugdymo įstaigos: Elektrėnų „Versmės“, Vievio, Semeliškių gimnazijos, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija, Kietaviškių pagrindinė mokykla, Elektrėnų ir Vievio pradinės mokyklos, Elektrėnų mokykla-darželis „Žiogelis“, 5 ikimokyklinės įstaigos, Beižionių mokykla-daugiafunkcis centras, 2016 m. tapęs Semeliškių gimnazijos daugiafunkciu skyriumi, Elektrėnų profesinio mokymo centras bei Elektrėnų sanatorinė mokykla. Yra kelios vaikų neformaliojo švietimo įstaigos – Elektrėnų ir Vievio meno mokyklos, Elektrėnų savivaldybės sporto centras, Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokykla.

elektrėnų krašto gamta 2

Elektrėnų krašto gamta = The nature of Elektrėnai. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Elektrėnų savivaldybė. Maž

Elektrėnų savivaldybė. – Kaunas, 2006. Knygos viršelis

Elektrėnų kraštas pasižymi daugeliu puikių kraštovaizdžio vertybių – miškais, kalvomis, daugybe vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Palyginti nelabai didelėje teritorijoje yra 106 ežerai bei kiti vandens telkiniai, kurių kiekvieno plotas didesnis negu 0,4 ha. Miškai užima 29,2 % savivaldybės teritorijos [3].

Nors Elektrėnų savivaldybės teritorijoje nėra daug valstybės saugomų teritorijų, tačiau saugotinų gamtinių kompleksų gana nemažai. 

Elektrėnų savivaldybei priklauso dalis Trakų istorinio nacionalinio parko (įsteigto 1991 m.). Didžiausias INP plotas yra Trakų rajono savivaldybėje, tačiau vakarinė dalis, juosianti Daugirdiškių mišką ir jo vaizdingas apylinkes, patenka ir į Elektrėnų savivaldybės teritoriją.

Dalis Neries regioninio parko. Parkas išsidėstęs savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje ir driekiasi abipus Neries krantų, per Elektrėnų ir Vilniaus savivaldybių teritorijas. Neries regioniniame parke saugomi gamtiniai ir kultūriniai draustiniai (piliakalniai ir archeologiniai paminklai).

Elektrėnų savivaldybė. – [Vilnius], 2001. – 14, [3] p. Leidinio viršelis

Elektrėnų savivaldybė. – [Vilnius], 2001. – Leidinio viršelis

Draustinių savivaldybės teritorijoje nėra daug, tačiau jie pakankamai vertingi ir įdomūs. Vienas iš jų – Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis, kurio rytinė dalis patenka į Elektrėnų savivaldybės teritoriją, o centrinė ir vakarinė – į Kaišiadorių.

Unikalaus reljefo kraštovaizdis yra Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje. 519 ha plotas yra puiki vieta savivaldybės gražiausių apylinkių apžvalgai ir pažinčiai su moreninių pakraštinių darinių kompleksu, kuris būdingas tiktai Dzūkų aukštumai.

Saugomoms teritorijoms priskirti ir Ilgio ornitologinis draustinis, Pūstakiemio botaninis savivaldybės draustinis, Nestrėvančio ežero, Bražuolės upės gamtinis kompleksas, Ausiutiškių konglomeratas. Gyvūnijos apsaugai labai svarbūs Salcieko, Švenčiaus ir Briauno, Aujėdo ir Gilūšio ežerynų gamtinės teritorijos kompleksai [8].

Laiko vingiais

Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. Elektroninio leidinio viršelis

Prie Elektrėnų esančio Abromiškių dvaro parkas 1985 m. paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m. priskirtas prie gamtos paminklų.

Kultūros paveldo departamento duomenimis Elektrėnų savivaldybėje yra 145 į kultūros vertybių registrą įrašytų pavienių ir kompleksą sudarančių nekilnojamųjų (122) ir kilnojamųjų vertybių (23) [18]. Trims iš jų apsauga panaikinta. 34 paveldo nekilnojamojo kultūros paveldo objektai paskelbti valstybės saugomais, 22 turi paminklo statusą.

2013 m. išleistas Elektrėnų savivaldybės, Prienų rajono ir Trakų krašto pažintinis maršrutas – žemėlapis, kuriame galima rasti Elektrėnų savivaldybės žemėlapį ir lankytinus objektus [17].

Kraštovaizdžio pažinimo maršrutas [Kartografija]. – [Kaunas], 2013. Lankstinio viršelis

Kraštovaizdžio pažinimo maršrutas [Kartografija]. – [Kaunas], 2013. Lankstinio viršelis

Daugelis Elektrėnų savivaldybėje esančių kultūros objektų įtraukta į Janinos Vasilavičienės sudarytą Lietuvos vardo 1000-mečiui skirtą lankstinį „Elektrėnų krašto kultūros paminklai (2007) [28]. Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų sudarytame elektroniniame leidinyje „Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas“ (2009) [19] galima rasti daugiau informacijos apie kultūros paveldo objektus bei žymius kraštiečius: knygnešius, kultūros veikėjus, rašytojus, tautodailininkus ir kt.

Apie Elektrėnų savivaldybėje esančius Abromiškių, Ausieniškių, Panerių dvarus, dvarvietes, parkus, palivarkus rašyta leidinyje „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ [27]. Lankytinos vietos savivaldybėje apžvelgiamos šiuose turistiniuose vadovuose: „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ [9], „Lietuvos dvarai“ [20], Algimanto Semaškos „Po Lietuvą“ [22], „Lietuvos keliais“ [23] ir „Kelionės iš Vilniaus“ [24], „Dvarai: spindesys ir skurdas“ [25] ir kt.

Kai kurie Elektrėnų savivaldybės lankytini objektai:

MUZIEJAI

Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras (2015 m. reorganizuotas iš Lietuvos geologijos muziejaus) (Vievis, Taikos g. 2, „Vievio seniūnija“).

Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus (Elektrėnai, Rungos g. 24, Elektrėnų „Ąžuolyno“ vidurinė mokykla).

Kelių muziejus (Vievis, Kauno g. 14, „Vievio seniūnija“).

Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus (Kareivonys, Saulės g. 3, „Kietaviškių seniūnija“).

Semeliškių vidurinės mokyklos etnografinis muziejus.

PAMINKLAIS Elektrėnų savivaldybėje įamžinti šie žymūs žmonės:

Elektrėnų krašto kultūros paminklai: Lietuvos vardo 1000-mečiui. – Elektrėnai, [2007]. Lankstinys

Elektrėnų krašto kultūros paminklai: Lietuvos vardo 1000-mečiui. – Elektrėnai, [2007]. Lankstinys

Popiežius Jonas Paulius II (skulpt. Vytautas Nalivaika, archit. Arūnas Butrimavičius). Paminklas atidengtas ir pašventintas 2015 m. gegužės 23 d., pažymint popiežiaus paskelbimo šventuoju ir apsilankymo Lietuvoje 20-ąsias metines (Vievio miesto bažnyčios aikštė).

Pasienietis Jurgis Kybartas (1894–1931 10 04). Paminklas atidengtas jo žuvimo vietoje 1937 m. gegužės 16 d. (netoli Baltamiškio kaimo, per kurio laukus ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija).

Rašytojas Juozas Kralikauskas (1910–2007). Koplytstulpis su užrašu „Rašytojo Juozo Kralikausko gimtinė“, atidengtas 1993 m. gegužės 7 d. (Kareivonių kaimas, „Kietaviškių seniūnija“).

Arkivyskupas, kalbininkas, pirmosios slavų gramatikos, 1619 m. išspausdintos Vievyje, autorius Meletijus Smotrickis (1578–1633). Paminklas atidengtas 2002 m. (Vievio miesto aikštė).

Memorialinės lentos

Rašytojai Lazdynų Pelėdai-Sofijai Pšibiliauskienei ir knygnešiui, lietuvybės skleidėjui Jurgiui Milančiui. Atidengta 1990 m. vasario 16 d. (Vievis, Vilniaus g. 28).

Memorialinė lenta pirmajai Elektrėnų miesto mokyklai. Atidengta 2011 m. vasario 5 d. (Elektrėnai, Draugystės g. 4, ant namo sienos).

ISTORIJOS IR KITI PAMINKLAI

Koplytstulpis 500-osioms Kietaviškių metinėms (tautodail. Vanda Umbrasienė, Zigmas Mažeika), atidengtas 2004 m. birželio 6 d. (Naujosios Kietaviškės, „Kietaviškių seniūnija“).

Koplytstulpis, skirtas šv. Jonui Nepomukui su kryžiumi ir skulptūra (Daugirdiškės, šalia Monio ežero).

Lietuvos karių, žuvusių 1920–1921 m., kapai (Vievio kapinės).

Tarybinių karių, žuvusių 1944 m. liepos pradžioje, kapinės (Vievis, šalia bažnyčios) ir memorialas, atstatytas 2004 m. Rusijos ambasados Lietuvoje lėšomis.

Paminklas 1944–1953 m. žuvusių už Lietuvos laisvę atminimui (Archit. Arūnas Butrimavičius). Atidengtas 2006 m. liepos 6 d. (Elektrėnai, Elektrėnų Švč. M. Marijos-Kankinių karalienės bažnyčios šventorius).

Koplytstulpis 1940–1990 m. žuvusiems parapijiečiams atminti (skulpt. Algis Šalkauskas), pastatytas 1998 m. Kietaviškių bažnyčios šventoriuje (Naujosios Kietaviškės, „Kietaviškių seniūnija“).

MENO OBJEKTAI

Dekoratyvinė skulptūra „Himnas darbui“ (skulpt. Juozapas Kęstutis Patamsis), kuris taip pat yra ir vienas iš pagrindinių Elektrėnų simbolių. Pastatytas 1975 m. (Elektrėnai, pagrindinės miesto žiedinės sankryžos centre).

Skulptūra „Kraštiečiai – šviesos skleidėjai“, skirta krašto knygnešiams, švietėjams, daraktoriams bei Lietuvos vardo tūkstantmečiui atminti (tautodail. Vanda Umbrasienė) (Elektrėnai, Draugystės g. 2, prie Elektrėnų viešosios bibliotekos).

Skulptūrų parkas, įkurtas 2001 m. tautodailininkės Vandos Umbrasienės iniciatyva, skirtas įamžinti 1962 m. Elektrėnų marių užlietus ir išnykusius kaimus (Elektrėnai).

DVARAI ir dvarvietės

Abromiškių dvaro sodyba (dvaras įkurtas 1571 m. Abrahamo Poniatovskio. Dvaro sodybos rūmai pastatyti XIX a. I pusėje, mūriniai priestatai pristatyti 1880 m.) ir parkas.

Ausieniškių dvaro sodybos fragmentai (dabartiniai dvaro rūmai statyti 1815 m.) ir parkas.

Daugirdiškių dvarvietė (XVI a.–XX a.).

Panerių buvusio dvaro sodybos fragmentai (dvaras įkurtas XVIII a., dabartiniai dvaro dūmai statyti XIX a.) ir parkas.

Semeliškių dvarvietė.

Vievio dvarvietė.

Įkūrus savivaldybę, 2000-aisiais metais, buvusio miesto filialo vietoje, įsteigta Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, kuriai priklauso 10 kaimo (Abromiškių, Balceriškių, Beižionių, Gilučių, Jagėlonių, Kazokiškių, Kietaviškių, Pakalniškių, Pastrėvio, Semeliškių) ir 1 miesto (Vievio) filialas [29].

Elektrėnų savivaldybėje leidžiami du laikraščiai:

 „Elektrėnų kronika“ (nepriklausomas savaitraštis, leidžiamas nuo 2000 m.),

 „Elektrėnų žinios“ (nuo 2000 m. išleidžiamas 1 kartą per savaitę).

Vieną kartą per mėnesį leidžiami parapijų laikraščiai Strėva“ (Semeliškių) ir „Kietaviškės“.

buvom

Buvom : etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė surinko Elektrėnų krašto žmonių pasakojimus ir prisiminimus, dainas, kurie sudėti į rinktinę „Ar meni tų ažerų?“ (2009) [2, 26].
Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [4] galima paskaityti gyventojų prisiminimų ir pasakojimų apie Elektrėnų savivaldybės seniūnijų kaimus, jų istoriją ir žmonių gyvenimą, tradicijas. Knygoje yra senų žemėlapių, nuotraukų. Tautosaką surinko bei kartu su Vykintu Vaitkevičiumi leidinį parengė O. R. Šakienė.

Elektrėnų savivaldybėje gyvena ir dirba žymi kraštotyrininkė, Lietuvos knygnešio draugijos Kietaviškių skyriaus pirmininkė Danutė Gudelienė. Ji yra ir Kietaviškių pagrindinėje mokykloje veikiančio kraštotyros muziejaus įkūrėja. Elektrėnuose gyvena ir kuria rašytojas, buvęs „Ąžuolyno“ mokyklos direktorius ir mokytojas, Literatūros ir meno muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas Vytautas Mizeras [6].

Elektrėnų savivaldybės Garbės piliečio vardas yra suteiktas trims asmenybėms – Pranui Noreikai, Stasiui Žlibinui ir Jonui Sabaliauskui.

 
Literatūra ir šaltiniai

  1. „Šviečia naktį, šviečia dieną…“ = „Glowing all night, glowing all day…“. – Kaunas, 2015. – 240 p.: iliustr.
  2. Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – 646, [4] p.: iliustr., nat.
  3. Baniulis, Deividas. Elektrėnų savivaldybė. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 432–433.
  4. Buvom : etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai / tautosaką surinko Ona Rasutė Šakienė ; parengė Ona Rasutė Šakienė, Vykintas Vaitkevičius. – Vilnius, 2013. – 611 [1] p.: iliustr.
  5. Elektrėnai : Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės, Vievis : [fotografijų albumas]. – Vilnius, 2002. – [64] p.: iliustr., žml.
  6. Elektrėnai: [Vievis, Semeliškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Beižionys, Kazokiškės, Gilučiai / Mizeras, Vytautas, Ickevičius, Augustinas, Gudelienė, Danutė,Tidikienė, Laima, Palčiauskas, Vilmantas, Valiukienė, Elvyra,Tamošiūnienė, Veronika]. – Vilnius, 2006. – 498, [2] p., [14] iliustr. lap.: iliustr., faks., portr.
  7. Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai. – Elektrėnų savivaldybė, 2010. – 199, [1] p.: iliustr.
  8. Elektrėnų krašto gamta = The nature of Elektrėnai / tekstą parašė Vidmantas Malinauskas. – Vilnius, 2002. – 102, [2] p.: iliustr.
  9. Elektrėnų savivaldybė // Įdomiausios kelionės po Lietuvą. – Kaunas, [2012]. – P. 98–103.
  10. Elektrėnų savivaldybė: [savivaldybės pristatymas] // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 1, p. 327–328.
  11. Elektrėnų savivaldybė. – Kaunas, 2006. – 64 p.: iliustr.
  12. Elektrėnų savivaldybė. – [Vilnius], 2001. – 14, [3] p.: iliustr.
  13. Elektrėnų savivaldybė. – Vilnius, 2014. –96 p.: iliustr.
  14. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2016-09-05]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
  15. Nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-03-21]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=376c6342-bd63-49d5-9960-03b0a6a7b559>.
  16. Karavackas, Giedrius. Elektrėnų savivaldybė. Sportas // Lietuvos sporto enciklopedija. – Vilnius, 2010. – [T.] 1, p. 312–313.
  17. Kraštovaizdžio pažinimo maršrutas [Kartografija] = Landscape sightseeing route = Ландшафтно-познавательный маршрут : Elektrėnai, Trakai, Prienai. – [Kaunas], 2013. – 1 žml. – Su tekstu, r-klėmis, iliustr.  – Gretut. tekstas liet., angl., rus.
  18. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-03-21]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-search-results//65328a3a-8002-404b-9257-74b819088f0d///////////////115>.
  19. Laiko vingiais: [Elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. (12 x 24 cm): iliustr.
  20. Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, [2010]. – 511, [1] p.: iliustr., portr., žml.
  21. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas // Valstybės žinios. – 1999, Nr. 109; Tas pats: Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=92863>.
  22. Semaška, Algimantas. Elektrėnų savivaldybė // Po Lietuvą. – Vilnius, [2002]. – P. 84–88.
  23. Semaška, Algimantas. Elektrėnų savivaldybė. – Iliustr. // Lietuvos keliais. – Vilnius, 2008. – P. 83–90.
  24. Semaška, Algimantas. Kelionės iš Vilniaus: 12 maršrutų, kurie prasideda ir baigiasi Vilniuje. – Vilnius, [2005]. – 145, [2] p. : iliustr., žml.
  25. Semaškaitė, Ingrida. Elektrėnų savivaldybė. – Iliustr. // Dvarai: spindesys ir skurdas. – Vilnius, [2008]. – P. 321–324.
  26. Svar(b)i tautosakinė knyga: [recenzija] / Vykintas Vaitkevičius. – Iliustr. – Rec. kn.: Ar meni tų ažerų?. – Vilnius, 2009 // Gintaro gimtinė. – 2010, kovo 1–31 (Nr. 3), p. 9.
  27. Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – 99 p.: iliustr.
  28. Vasilavičienė, Janina. Elektrėnų krašto kultūros paminklai: Lietuvos 1000-mečiui. – Elektrėnai, [2007]. – 1 lap. Sulankstyt. į [3] p.: iliustr.
  29. Vasilavičienė, Janina. Elektrėnų SVB: istorija ir dabartis: [apie Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką] / Janina Vasilavičienė, Jūratė Volungevičienė. – Iliustr. // Tarp knygų. – 2007, Nr. 11, p. 5.

Parengė: Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2008; 2017

Objektai
Paminklas stačiatikių ir unitų veikėjui, mokslininkui, filologui Meletijui Smotrickiui (Ežero g. 9, Vievis, Vievio sen., Elektrėnų sav.)
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
Maršrutai
Literatūrinė ekskursija po Elektrėnų apylinkes
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/elektrenu-savivaldybe/"]