„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Vilniaus miestas Fabijoniškių seniūnija / Fabijoniškės

Fabijoniškės – šiaurinė Vilniaus miesto dalis prie magistralės Vilnius-Panevėžys. Mikrorajonas ribojasi su Pašilaičių, Šeškinės, Verkių seniūnijomis. Seniūnijos statusas suteiktas 1990 metais [8].

Seniūnijos plotas yra 5,87 km2, joje gyvena 39759 žmonės (2011 m.) [9]. Tai viena didžiausių Vilniaus seniūnijų.

Seniūnijos teritorijoje yra Mykolo Riomerio universitetas (http://www.mruni.eu/lt/), Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Vilniaus statybininkų rengimo centro Fabijoniškių skyrius, Vilniaus miesto lengvosios pramonės ir buitinių paslaugų mokykla, kelios bendrojo lavinimo mokyklos, keli vaikų lopšeliai – darželiai, socialinių paslaugų namai [14], „Raganiukės“ teatras (http://www.raganiuke.lt), krikščionių bendruomenės „Biblijos kelias“ (sekmininkų) bažnyčia (Ukmergės g. 263), Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia (Ateities g. 83), yra įvairių įstaigų, prekybos centrų [8]. Veikia Fabijoniškių bendruomenė [13].

Kalbininiko Jono Jurkšto nuomone, Fabijoniškių vardas kilęs iš asmenvardžio Fabijonas [10].

Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinė mokykla. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinė mokykla. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Apie Fabijoniškes galima paskaityti kraštotyros leidinyje „Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“ [12]. Informacijos apie Fabijoniškių istoriją pateikiama mokytojos Dalios Grigienės parengtoje knygoje „Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinė mokykla“, skirtoje mokyklos 10-mečiui [17]. Čia spausdinami buvusio Fabijoniškių kaimelio gyventojų prisiminimai, užrašyti 1995 m. istorijos mokytojos Dalios Misiūrienės. Atsiminimuose minimas senosios Fabijoniškių pradžios mokyklos direktorius Leonas Karklėnas, čia mokęsi dabar žinomi Lietuvos žmonės: dailininkas Audrius Puipa, režisierius Algimantas Puipa, žurnalistai Rytis Taraila, Vytautas Matulevičius ir Romualdas Miečkovskis (Mieczkowski). Pastarasis yra spausdinęs periodikoje straipsnių apie Fabijoniškes ir jų gyventojus pokario metais, savo giminačio Vladyslavo Mečkovskio namuose veikusią pradinę mokyklą [19]. Apie mikrorajono projektavimo ypatumus 1985 m. rašė projekto architektas Kazimieras Balėnas [1, 2]. Trumpai apie Fabijoniškes rašoma Lietuvos enciklopedijose, yra straipsnių periodikoje.  

LDK laikais tai buvo Vilniaus prieigų kaimas prie kelio į Ukmergę. 1866 m. gatviniame  kaime buvo 111 gyventojų [7]. XX a. viduryje Fabijoniškės jau pažymėtos ir žemėlapyje. Vietovės gyventojai vertėsi daugiausia daržininkyste. 1918 m. čia įkurta pradinė mokykla [6, 11]. Mokykla veikė ir sovietmečiu. 1960 m. buvo įsteigta pirmoji lietuviška klasė. 1958 m. įkurtas tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) mokomasis ūkis gamtos ir geografijos studentams [17].
 
Gyvenamasis mikrorajonas pradėtas statyti 1986 m. buvusio Fabijoniškių kaimo vietoje [11]. Pirmieji mikrorajono gyventojai atsikraustė 1987 m. Gyvenamąjį rajoną projektavo architektai Kazimieras Balėnas ir Genovaitė Balėnienė. Projektuojant šį mikrorajoną dėl vietovės nepaprastos geologinės padėties pirmą kartą buvo pasitelkta ir ekstrasensų pagalba. Fabijoniškių pastatai buvo suprojektuoti atsižvelgiant į reljefui būdingas kalvas, žemės lūžius, požeminius šaltinius. Mikrorajonui būdinga stipri aeracija (vėdinimas) dėl aukšto paviršiaus bei linijinio gatvių išplanavimo [1, 2]. Spaudoje aktyviai diskutuota dėl pasirinktos mikrorajono vietos šalia buvusio miesto sąvartyno. Kažkada miestiečių šiukšlės buvo verčiamos į daubą, bet, kai jos buvo užpiltos žemėmis, atsirado kalva, skyrėsi metano dujos. Buvusio sąvartyno vietoje daryti tyrimai [4, 16]. Mikrorajono dalis, esanti nuo Šeškinės pusės, yra geriau apželdinta, sutvarkyta.

Fabijoniškių geologinė sandara savita – yra gilių žemės lūžių, susiformavę trys žemės uolienų sluoksniai. Paskutinio apledėjimo padariniai – sunešti rieduliai, smėlio telkiniai. Rytiniame mikrorajono pakraštyje baigiasi kalvagūbris, vadinamasis Šeškinės ozas, kuris tęsiasi 1160 m – pradžioje eidamas per Šeškinę. Tai ledynmetyje (prieš 16-18 tūkst. metų) susiformavęs siauras (15–30 m pločio), pailgas pylimas. Šis ozas yra vienas didžiausių pasaulyje. Fabijoniškės yra aukštoje vietoje – 154-188 m virš jūros lygio. Fabijoniškių miškelyje aptinkama retų bei vaistinių augalų Yra keli požeminiai šaltiniai. Vienas trykšta miškelyje, nuo jo gauna pradžią Kedrono (Baltupio) upelis. Tikima, kad jis turi gydomųjų savybių. Netoli šaltinio, kaip manoma, buvo pagonių šventykla, augo ąžuolų giria. Ąžuolai ir dabar čia auga [12].

1996 m. gegužės 3 d. prie dabartinio Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos pastato (Ateities g. 17) buvo atidengtas ąžuolinis  paminklas šv. Florijonui, ugniagesių  globėjui (skulpt. Henrikas Orakauskas) [15].

2002 m. rugsėjo 1 d. priešais Mykolo Romerio universiteto rūmų pagrindinį pastatą  (Ateities g. 20)  buvo atidengta moderni nerūdijančio plieno skardos  skulptūra „Metamorfozė“ (skulpt. Gediminas Žuklys) [18].

Eilėraštį Fabijoniškėms yra paskyręs poetas Vladas Braziūnas [3]. Juozas Erlickas yra parašęs satyrinių kūrinių, kuriuose minimas Fabijoniškių vardas: „Kelionė iš Fabijoniškių į Jeruzalę“, „Siuvimo pamokos Fabijoniškėse“, „Košmaras Fabijoniškių gatvėj“ „Tai atsitiko Fabijoniškėse“ [5]. Fabijoniškės minimos Unės Kaunaitės romane „Sudie, rytojau“ (Vilnius, 2011). Informacijos apie Fabijoniškių istoriją suteikia ir buvusio Fabijoniškių kaimelio gyventojų prisiminimai, užrašyti 1995 m. [17].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balėnas, Kazimieras. Kas liko nebaigta, užbaigs privatus kapitalas: [apie Fabijoniškių projektavimą, statybą, trūkumus bei privalumus]. – Iliustr. // Diena. – 1995, kovo 11, p. 13.
2. Balėnas, Kazimieras. Vilniaus mikrorajonai – projektai ir tikrovė: [Šeškinė, Justiniškės, Pašilaičiai ir Fabijoniškės]. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1985, Nr. 11, p. 4-5.
3. Braziūnas, Vladas. Vilniaus stotelės. Fabijoniškės: [eilėraštis] // Kultūros barai. – 1997, Nr. 5, p. 21.
4. Čyžiūtė, Laura. Šalia buvusio šiukšlyno dygsta naujų namų kvartalas // Respublika. – 2004, gruod. 21, priedas „Pastogė“, p. 5.
5. Erlickas, Juozas. History of Lithuania : [proza, eilėraščiai] – Vilnius, 2000. – P. 351-356, 533, 544, 548.
6. Fabijoniškės // Diena. – 1995, kovo 11, p. 13.
7. Fabijoniškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 490.
8. Fabijoniškių seniūnija. Vilnius [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-05-03]. Prieiga per internetą: <http://www.vilnius.lt/index.php?304436884>.
9. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016 04 27]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
10. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 11.
11. Kavolėlytė, Danguolė. Fabijoniškės: nebaigtas statyti rajonas. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1998, rugpj. 14, p. 6-7.
12. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015, p. 34-37.
13. Pepcevičiūtė, Indrė. Bendruomenės džiaugsmai ir rūpesčiai: [apie Fabijoniškių bendruomenės veiklą]. – Iliustr. // Vilniaus diena. – 2012, spal. 20, priedas „Fabijoniškės“, p. 2, 3.
14. Suveizdytė, Vilė. Fabijoniškėse gyventi saugu: [pokalbis su Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktore Vile Suveizdyte / kalbėjosi] Rasa Kaveckienė. – Portr., iliustr. // Bičiulis. – 2013, Nr. 5, p. 27-40.
15. Tijūnaitis, Aleksandras. Atidengiamas paminklas šv. Florijonui [skulpt. Henrikas Orakauskas]. – Iliustr. // Diena. – 1996, geg. 3, p. 7.
16. Uždarytas Fabijoniškių sąvartynas. Vilniaus aplinka [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-05- 03]. Prieiga per internetą: < http://aplinka.vilnius.lt/lt/index.php/aplinkos-kokybe/uzterstos-teritorijos/uzdarytas-fabijoniskiu-savartynas/>.
17. Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinė mokykla / parengė Dalia Grigienė. – Vilnius, 1999. – 248 p., [2] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 243 (10 pavad.).
18. Žuklys, Gediminas. Jaunatviškas, dinamiškas, veržlus: [pokalbis su skulptoriumi  G. Žukliu apie atidengtą skulptūrą „Metamorfozė“] / kalbėjosi Gediminas Zemlickas // Mokslo Lietuva. – 2002, rugs. 19 – spal. 2 (Nr. 16), priedas „Langas“, p. 2-3.
19. Mieczkowski, Romuald. Fabianiszki: [atsiminimai apie Fabijoniškes pokario metais]. – Iliustr. // Z nad Wilii. – 1994, 1-15 marca, p. 7.

Parengė: Aušra Asauskienė, 2008; Zita Tiukšienė (VAVB), 2016

Objektai
Paminklas šventajam, ugniagesiui globėjui Šv. Florijonui (Ateities g. 17, Vilnius)
Skulptūra „Metamorfozė“ (Ateities g. 20, Vilnius)
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/fabijoniskiu-seniunija/"]