Gabriliava

Gabriliavos kaimas yra Gilučių seniūnijoje, apie 2 km į rytus nuo Gilučių [9], 4 km į šiaurę nuo Elektrėnų, prie Vilniaus−Kauno geležinkelio.
Pro kaimą teka upelė Prakusa (Ilgių ežero intakas) [2, 5]. Iki 2000 m. priklausė Kaišiadorių rajonui, Žaslių seniūnijai.

Gabriliava yra seniūnaitijos centras, čia gyvena 89 žmonių: 41 vyras ir 48 moterys (2021) [4]. Tai antras pagal dydį (po Gilučių) kaimas seniūnijoje.
Kaimo pavadinimo kilmę vietiniai gyventojai aiškina taip: Abromiškių dvaro ponas Plateris vieną iš savo dvarų padovanojo dukteriai Gabrielei, nuo kurios vardo kaimas pavadintas Gabriliava [2, 3].

Apie kaimą rašyta Rolando Gustaičio leidinyje „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas“ [5], Gabriliava trumpai aprašyta „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [2], Veronikos Tamošiūnienės straipsnyje „Gilučių seniūnija“ [9]. Etnografiniame–istoriniame leidinyje „Buvom“ [3] bei  tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų“ [1] užrašyti Gabriliavos gyventojų pasakojimai, legendos apie dvarą, karo metus, taip pat Gabriliavos pavadinimo kilmės legenda. Tautosaką surinko ir užrašė kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė.

1795 m. buvo Gabriliavos palivarkas, kurį valdė Antanina Oginskienė [7, 8, 10]. Ji turėjo savo palivarką ir sodybą su 15 gyventojų. Gabriliavos dvarą 1831 m. išgrobstė sukilėlius persekiojantys caro kazokai [7, 8, 10], vėliau jie čia ieškojo dvaro savininko ir sukilėlių vado Vincento Matuševičiaus. Į kareivių nelaisvę pateko sukilėlis V. Jankauskas [5, 10]. Iš V. Matuševičiaus už dalyvavimą 1831 m. sukilime Vilniaus generalgubernatorius liepė perimti aštuntadalį dvaro turto. Gabriliavos gyventojai pasakojo, jog dvaro savininkas Matusevičius [Matuševičius] nusišovė, o vėliau dvarą nupirko Norvaišos [3]. 1855 m. dvaro dalies savininku tapo Gaušteinas. XIX a. pab. Gabriliavoje buvo malūnas, odų dirbtuvė. 1927 m. dvaras išparceliuotas, o žemės išskirstytos. Po metų dvaro patalpose atidaryta Gilučių pradinė mokykla, 1951 m. persikėlusi į dvaro gyvenamąjį namą (čia veikė iki 1973 m.). 1949 m. kaime įkurtas Salomėjos Nėries kolūkis [5, 9, 10]. 1992 m. panaikinus kolūkius, įsikūrė Gabriliavos žemės ūkio bendrovė. Jai vadovavo V. Baltulionis [9].

Kaime veikia J. Vėželienės parduotuvė, pieno supirkimo punktas [9].

Kaime yra Gabriliavos parkas, užimantis apie 3 hektarus. Jis senas, menantis kadaise buvusią dvarvietę. Nors vertingų senovinių pastatų neišliko, tačiau jame auga brandūs ąžuolai, klevai, liepos, uosiai, eglės. Išlikę keletas ir atvežtinių medžių bei krūmų [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gabriliava // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 512.
2. Gabriliava, k. // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 79–80.
3. Gabriliavos kaimas : [gyventojų pasakojimai] // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 102–107.
4. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-21]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
5. Gustaitis, Rolandas. Žaslių seniūnija : Gabriliava // Gustaitis, Rolandas. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 240–241.
6. Laiko vingiais: [elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. (12×24 cm): iliustr.
7. Misius, Kazys. Paparčių, Žaslių ir Gegužinės parapijų 1795 metų revizijos duomenys : Žaslių parapija [paminėtas Gabriliavos palivarkas] // Misius, Kazys. Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 86.
8. Spurgevičius, Povilas. Paparčių parapija ir vienuolynas // Misius, Kazys. Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 213.
9. Tamošiūnienė, Veronika. Gilučių seniūnija [trumpai užsimenama apie Gabriliavą] // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 463–487.
10. [Tamošiūnienė, Veronika]. Gilučių seniūnijos kaimų istorija. – Gilučiai. – 2006. – 15 p. – Elektrėnų SVB Bilučių b-ka, 2007; Prieiga per internetą: <https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2016/03/Gilu%C4%8Di%C5%B3-seni%C5%ABnijos-kaim%C5%B3-istorija.pdf>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2015; 2022.