Galiniai (arba Galinė) – kaimas Marijampolio seniūnijoje, 4 km nuo Parudaminio. Per kaimą teka Galinės (Rudaminos kair. intakas) upelis.

Galiniai – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 82 gyventojai. Iš jų – 40 vyrų ir 42 moterys (2013 m.) [3].

Kaime yra populiari tarp poilsiautojų kaimo turizmo sodyba „Žalias kampas“ (žr. adresu). 
2005 m. Galinių kaime įsikūrė vasaros kūrybines dirbtuves (Galinių g. 99) tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius, muzikos instrumentų, vaikų žaislų meistras Jonas Bugailiškis (g. 1955 m.). Įsigytoje sodyboje menininkas įsirengė dirbtuves muzikos instrumentų gamybai ir kryždirbystei, daržinėje įkurdino praėjusio šimtmečio buities ir darbo įrankių ekspoziciją. Kasmet sodyboje organizuojamos kalendorinės šventės, kurios sutraukia nemažą būrį norinčių priartėti prie protėvių dvasios [1, 5].

Kalbininko Jono Jurkšto nuomone, vietovei pavadinimą davė upelis Galinė [4].

Galinių kaimo istoriją išsamiai aprašyta Irenos Tarasevič straipsnyje „Moja mała ojczyzna sercu droga… Halina“ („Mano mažoji tėvynė širdžiai brangi…Galinė“) [9]. Straipsnis yra prieinamas ir per internetą. Trumpai apie kaimą rašoma „Mažojoje lietuviškoje tarybinė enciklopedijoje“ [2] bei 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [5]. Kaimas minimas „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ [6] ir Jono Jurkšto knygoje „Vilniaus vietovardžiai“ [4].

Yra žinoma, kad XIX a. pabaigoje šalia kaimo buvo pašto stotys [7], o 1925/26 metais veikė pradinė mokykla, kurioje mokėsi 71 mokinys. 1936 metais Galinių kaime buvo 45 ūkiai [8].

Kaime yra išlikę keli buv. Galinės dvaro sodybos pastatai. Šie objektai oficialiai niekur neregistruoti.

2018 m. Galinių kaimą papuošė dvi tautodailininko Jono Bugailiškio skulptūrų kompozicijos „Paukščiai sugrįžta, o žmonės?“ ir „Gandrinės ir 40-ties paukščių diena“. Skulptūrų kompozicija „Paukščiai sugrįžta, o žmonės?“ susideda iš dviejų skulptūrų „Meilės“ angelo ir angelo – „Skrydis“. Kompoziciją „Gandrinės ir 40 paukščių sugrįžta“ yra prie tiltelio per Galinės upelį [5].

Eilėraštyje „Upės senka“ („Rzeki maleją“) Galinių kaimą mini žymus lenkų rašytojas, poetas Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) [8]. Eilėraštį „Sercu droga i miła…“ („Širdžiai brangi ir miela…“) savo gimtajam kaimui yra paskyrusi Irena Tarasevič (Tarasewicz) [9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bugailiškis, Jonas. Liaudies meistras Jonas Bugailiškis: kryžiai, skulptūros, muzikos instrumentai, kaukės, žaislai, inkilai: [albumas]. – Vilnius, [2015]. – 207, [1] p.: iliustr.
2. Galiniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A-J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 517 p.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2017-08-10]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 47.
5. Laumenytė, Ina. Skulptorius J. Bugailiškis: „Paukščiai sugrįžta, o žmonės?“: [apie tautodailininko Jono Bugailiškio kūrybą]. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. – 2018, liep. 28, p. 17-18.
6. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
7. Halino // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1886. – T. 3 (Haag-Kępy). – p. 20; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_III/20>.
8. Miłosz, Czesław. Rzeki maleją: [rašoma apie Galinės kaimą] // Miłosz, Czesław. Gucio zaczarowany, 1965. – Warszawa. – P. 15.
9. Tarasewicz, Irena. „Moja mała ojczyzna sercu droga… Halina“ // Nasza gazeta. – 2000, nr. 10 (499); Prieiga per internetą: <http://archiwum2000.tripod.com/499/halina.html>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2017; 2019