Geibonys

Geibonys yra Elektrėnų seniūnijoje, rytinėje Elektrėnų marių pakrantėje, beveik 3 kilometrai į pietryčius nuo Elektrėnų. Rytuose nuo kaimo yra Geibonių ežeras Dubuklis.

2011 m. duomenimis Geibonyse gyvena 253 žmonės: 131 vyras ir 122 moterys (2021) [3].

Geibonių kaimo teritorijoje gyveno nuo Vytauto laikų į Lietuvą atgabentų totorių palikuonys [5], gyventojų pasakojama, jog čia buvo totorių dvaras, o kaimo pavadinimas kilęs nuo totoriaus dvarininko Geibono pavardės [1].

Geibonių kapinės suskaitmenintos (žr. adresu).

Apie Geibonis rašyta Onos Rasutės Šakienės [11, 12], Audriaus Jurgelevičiaus [4], Vytauto Mizero [10] straipsniuose. Geibonys minimi monografijoje „Elektrėnai“ [10]. Geibonių kaimo legendas ir gyventojų pasakojimus, atsiminimus apie kaimą surinko kraštietė etnokultūrologė O. R. Šakienė tautosakiniuose leidiniuose ir „Ar meni tų ažerų“ [2], „Buvom“ [1]. Senieji kaimo gyventojai mini sunykusį Geibonių dvarą, Balno kalną, mitologinį Geibonių akmenį ir kitus legendomis apipintus objektus [1, 2, 12]. Taip pat padavimuose vyrauja Napoleono asmenybė, pasakojama, jog senosiose Geibonių kapinėse palaidoti prancūzų kariai [13].

Yra žinoma, jog Geibonys rašytiniuose šaltiniuose paminėti XVI a. pab. Minima užeiga ir malūnas [4, 10, 12], taip pat ponios Rajeckajos totoriškas dvaras prie Anykštos ežero [10]. XX a. pradžioje Geibonyse buvo 26 ūkiai, tačiau maži, po 4–5 hektarus, tuo tarpu aplinkiniuose kaimuose ūkininkai valdė 3–4 kartais daugiau žemių [10].
Pradėjus statytis Elektrėnų miestui Geibonys tapo užmiesčio sodų, daržų, sodo namelių, vasarnamių gyvenviete. Sodo namelius pradėta statyti 1979–1980 m. [8], tuomet kaimo žemės dalintos į mažus, 6 arų sklypus. Geibonyse yra trys sodininkų bendrijos: „Pušynas“, „Jagudis“, „Versmė“ [9]. Atgavus nepriklausomybę Geibonių kaime vietoj sodų namelių pradėti statyti gyvenamieji namai, padaugėjo nuolatinių gyventojų.

Geibonių kaime, Balno kalno papėdėje, yra mitologinis akmuo, tačiau pasak vieno gyventojų, jis neguli autentiškoje vietoje, o kažkada buvo pastumtas arčiau kelio [11].
Mikaliūkščių kluonas, stovėjęs Geibonių kaime, 1971 m. buvo įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą [6], tačiau 2011 metais apsauga panaikinta. Kluonas sunyko, jo vietoje stovi sodo namelis [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Geibonių kaimas : [gyventojų pasakojimai] // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 38–41.
2. Geibonys, k. // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 31–39.
3. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-15]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
4. Jurgelevičius, Audrius. Trumpa Elektrėnų ir jų apylinkių istorinė apžvalga // Elektrėnų žinios. – 2000, liep. 2, p. 2, 4.
5. Kaimams prisiminti… : [minimi Geibonys] // Elektrėnų žinios. – 2010, rugpj. 6, p. 7.
6. Kančienė, Jolita. Mikaliūkščių kluonas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 21.
7. Kluonas [Geibonių k., Elektrėnų sen., Elektrėnų sav.; u. k. 1722]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/97c68a22-5bf2-4b84-9715-3c5b14e89799>.
8. Leicmonas, Ovidijus. Kaip augo Elektrėnai : [apie Geibonių sodus] // Elektrėnų žinios. – 2010, rugs. 17, p. 5.
9. Mano bendrija : sodų ir sodininkų bendrijos [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://www.manobendrija.lt/sodu_bendrijos/#Elektr%C4%97n%C5%B3%20raj>.
10. Mizeras, Vytautas. Elektrėnų apylinkės istorinė apžvalga // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 18–19, 174.
11. Šakienė, Ona Rasutė. Akmenys [apie Geibonių akmenį] // Elektrėnų žinios. – 2009, liep. 24, p. 7.
12. Šakienė, Ona Rasutė. Geibonių kaimas // Elektrėnų kronika. – 2013, kovo 8–14, p. 6–7.
13. Vaitkevičius, Vykintas. Paneriškės [minimos su Napoleonu siejamos Geibonių kapinės] // Vaitkevičius, Vykintas. Neris : 2007 metų ekspedicija. – Vilnius, 2013. – Kn. 3, p. 57.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2015; 2022.