Gerklinė

Nykstantis kaimas Šešuolių seniūnijoje. Kaimas yra Girelės miške, 0,5 kilometro nuo kelio Šešuoliai–Želva, apie 2,5 kilometro nuo Šešuolių miestelio.

Kaime nėra gyventojų (2011 m.) [3].

Gerklinės kaimo pavadinimas kilęs iš žodžio „gerklė“. Palyginimui žodis „gerklinis“ reiškia „kas yra pratęs smarkiai rėkti, bartis ar kas mėgsta daug gerti“ [5].

Apie Gerklinės kaimo vietovardį informacijos yra knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [5]. Daugiausia rašyta apie kaime esantį Gerklinės akmenį su ženklais: informacijos yra knygose „Istoriniai akmenys” [2] ir „Kultūros paminklų enciklopedija” [4]. Apie vietovę rašyta rajono spaudoje, šiek tiek informacijos yra internete.

0,5 km į vakarus nuo Gerklinės kaimo, Šešuolių miške, Šešuolių girininkijos 91 kvartale yra Kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą – Gerklinės (Šešuolių) akmuo su ženklais. Akmuo yra 2,2 m ilgio ir 1,6 m pločio. Akmenyje iškalta 0,5 m ilgio strėlė su dviem ją statmenai kertančiais 0,2 m ilgio skersiniais. Virš strėlės viršūnės iškaltas 0,5 m ilgio griovelis, jo viršuje, ties viduriu – taisyklingas graikiškas kryžius. Akmens gale ne taip ryškiai iškalta 1814. Manoma, kad akmuo – feodalinės valdos žemių riboženklis. 1970 m. jį žvalgė Istorijos institutas, 1976 bei 1984 m. – MMT [1-2, 4].
 

Literatūra ir šaltiniai

1. Matulis, Rimantas. Akmenys riboženkliai. Herbai – ribų ženklai. – Iliustr. – Santr. angl. // Eskizai. – Nr. 13 (2003), p. 77 – 78.
2. Matulis, Rimantas. Istoriniai akmenys. – Vilnius, 1990, p. 106.
3. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Urbanavičius, Vytautas. Gerklinės akmuo. – Iliustr. – Bibliogr.: 1 pavad.   // Kultūros paminklų enciklopedija. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva. – Vilnius, 1998, p. 102.
5. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 129.

Parengė: Elena Savickienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka Šešuolių struktūrinis padalinys), 2009; 2016