Gilūšis

Kaimas yra 3 km į pietus nuo Naujųjų Kietaviškių, ant Gilūšio ežero kranto [3]. Kaimo teritorijoje yra dalis Pagrendos miško.

Gilūšyje gyvena 20 gyventojų: 10 vyrų, 10 moterų (2021) [5].

Gilūšio kaime gimė žymiausias Kietaviškių apylinkių knygnešys Motiejus Grybauskas (1857–1928) [8], kuris spaudos draudimo metais eidavo į Tilžę ir parnešdavo knygų lietuvių kalba. Jas slėpdavo staliaus įrankių dėžėje dvigubu dugnu. Knygnešys palaidotas Peliūnų kaimo kapinėse [10].
Kaime galima aplankyti Apolonijos ir Vinco Grybauskų sodybą, prie kurios išlikę rūsio pamatai, sumūryti iš akmenų. Šiame rūsyje 1901–1904 m. buvo slepiama lietuviška spauda.
Gilūšyje gimė ir poetas, vertėjas Almis Grybauskas (g. 1947) [11], gražiai eilėmis apipynęs gimtinę. Išleisti jo eilėraščių rinkiniai „Spalvoti nuotaikų žibintai“ (1976), „Bandymai apkabinti“ (1978), „Atklydimai“ (1986), „Apžvalgos spiralė“ (2006; 2007 metų Jotvingių premija), „Žuvys“ (2007) ir kt. Vertęs Č. Milošo, M. Kunderos, V. Havelo ir kt. kūrinius. Už išverstą į lietuvių kalbą J. Hašeko knygą „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ 2001 m. išrinktas geriausiu 2000-ųjų metų vertėju [10].

Iš Gilūšio kaimo kilusi gyventoja Filomena Malašauskienė (g. 1920) kaimo pavadinimą kildina iš to paties pavadinimo ežero, neva dėl didelio jo gylio [3].
1975–1976 m. Kietaviškių apylinkių kaimų vietovardžius rinko Kietaviškių, tuomet aštuonmetės, mokyklos kraštotyros draugijos nariai. Gilūšio kaimo vietovardžius užrašė Stasė Maleckienė [7].

Apie kaimą rašyta Rolando Gustaičio „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinyne“ [6].
Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų?“ [2] bei Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [3] yra Onos Rasutės Šakienės surinkti žmonių pasakojimai ir atsiminimai apie kaimą, jo gyventojus. Knygoje „Buvom“ yra senų žemėlapių, nuotraukų.
2014 m. išleistas knygos „Tautinės dainos : surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse“ I tomas. Čia publikuotos Kietaviškių, Semeliškių ir Žiežmarių apylinkėse 1918–1919 m. Teodoro Brazio užrašytos dainos. Leidinyje pateikta ir Gilūšio kaimo gyventojų Onos Sinkevičiūtės ir Liudvikos Tamkūnienės dainų [4].

Kaimas paminėtas 1742 m. Kietaviškių bažnyčios inventoriuje. 1791 m. Gilūšyje buvo 4 sodybos, 4 šeimos, 21 gyventojas, o 1843 – 4 sodybos, 41 gyventojas. Spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo laikotarpiu iš Gilūšio kaimo aktyviai buvo platinama lietuviškos knygos, kurios pasiekdavo Žaslius, Paparčius, Čiobiškį, Vievį [6].
1928 m. vasarą prie Gilūšio, ant Birutės kalno, surengta Kietaviškių parapijos gyventojų gegužinė. 1930 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius. 1931 m. Gilūšyje buvo 24 sodybos [6].

Apie Gilūšio ežerą, legendinį Birutės kalną Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „Brydės“ rašo literatė Onutė Kulbokienė, knygnešio M. Grybausko provaikaitė [9]. O. Kulbokienės atsiminimai pateikti Janinos Černiauskienės straipsnyje [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. Černiauskienė, Janina. Gilūšio kaimo praeitis ir gamta gyva Onutės Kulbokienės širdyje // Kietaviškės. – 2014, balandis, p. 3.
2. Gilūšis // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 108; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_kietaviskes/>.
3. Gilūšis // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 152–156; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-kietaviskiu-seniunija/>.
4. Gilūšis: [tautinės dainos] // Tautinės dainos : surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse / užrašė Teodoras Brazys ; [sudarė Kostas Aleksynas]. – Vilnius, 2014. – T. 1, p. 58–63.
5. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-22]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
6. Gustaitis, Rolandas. Gilūšis : [kaimo istorija] // Rolandas Gustaitis. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 53–54.
7. Janušaitytė, Rita. Vietovardžiai : [Gilūšio kaimas] // Kietaviškės. – Kaišiadorys, 1998. – P. 162–163.
8. Kaluškevičius, Benjaminas. Motiejus Grybauskas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – [T.] 7, p. 146; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/motiejus-grybauskas/>.
9. Kulbokienė, Onutė. Gilūšio ežeras // Brydės. – [Kaunas], 2007. – P. 73.
10. Laiko vingiais: [elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap.: iliustr.
11. Pakalniškis, Ričardas. Almis Grybauskas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – [T.] 7, p. 145; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/almis-grybauskas/>.

Parengė: Jūratė Volungevičienė (Elektrėnų SVB), Eglė Milkamanavičiūtė 2011; 2013; 2022.